Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės numato, kad kultūros paskirties pastatų archyvų ilgalaikio dokumentų saugojimo saugyklose gesinimo sistemą privaloma įrengti neatsižvelgiant į plotą, o degių muziejinių vertybių saugyklose ir muziejų fonduose gesinimo sistemą privaloma įrengti tada, kai plotas yra 100 m2 ir didesnis. Lietuvos archyvų departamento „Dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisyklės“ numato, kad saugyklose turi būti įrengtos automatinės gaisro aptikimo, gesinimo, dūmų šalinimo sistemos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus.
Gaisras gali kilti nuo techninių elektros ar kitos įrangos gedimų, taip pat dėl žmogiškojo faktoriaus. Archyvuose ir bibliotekose saugomus dokumentus ar vertybes gaisro metu gali sugadinti ne tik ugnis, bet ir dūmai ar gaisrui gesinti naudojamos medžiagos. Labai svarbu parinkti tinkamų tipų gaisro aptikimo ir gesinimo sistemas, kad kilęs gaisras būtų pastebėtas ir pradėtas gesinti kuo ankstyvesnės stadijos metu.
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemoje paprastai naudojami dūmų arba temperatūros detektoriai. Kad prie patalpos lubų įrengtas temperatūros detektorius užfiksuotų gaisro pradžią, patalpoje kurį laiką turi vykti degimas. Per tą laiką dūmai ir degimo produktai gali sugadinti archyve ar bibliotekoje esančius dokumentus bei kitas vertybes. Geresnis sprendimas – dūmų detektoriai, greičiau užfiksuojantys gaisro pradžią patalpoje esant tik dūmams. Naudojant įprastus detektorius, dūmų patalpoje gali būti tiek, kad jie gali sugadinti archyvų ar bibliotekų fondus. Geriausias sprendimas gaisrui aptikti – aspiraciniai dūmų detektoriai, kurie per specialius vamzdelius iš patalpos nuolat traukia orą, analizuoja jo sudėtį ir vos tik atsiradus dūmų ankstyvos stadijos metu užfiksuoja gaisrą.
Parinkti tinkamą gaisro gesinimo būdą labai svarbu, kadangi gesinant naudojamos medžiagos taip pat gali sugadinti archyve ar bibliotekoje esančius dokumentus bei kitas vertybes. Gaisro gesinimas vandeniu yra dažniausiai naudojamas būdas. Yra keletas gaisro gesinimo vandeniu būdų: gaisro gesinimas per sprinklerius, per kuriuos vanduo purškiamas palyginti žemu slėgiu, t. y. 1–2 bar; gaisro gesinimas žemo slėgio vandens rūku per sprinklerius, per kuriuos vanduo purškiamas 5–6 bar slėgiu, tai šiek tiek geresnis sprendimas, bet jis taip pat ne visai tinkamas gaisrams archyvuose ar bibliotekose gesinti; gaisro gesinimas aukšto slėgio vandens rūku, kai per sprinklerius vanduo purškiamas 60–70 bar ir didesniu slėgiu, tai tinkamiausias būdas gaisrams archyvuose ir bibliotekose gesinti vandeniu.
Gaisro gesinimas dujomis yra turbūt vienas tinkamiausių archyvams ar bibliotekoms, kadangi gaisrui gesinti naudojamos dujos, kurios gaisro gesinimo ar atsitiktinio sistemos suveikimo metu nesugadina dokumentų ar kitų vertybių. Gesinimas dujomis gali būti vykdomas trimis būdais: deguonies gesinimo metu sumažinimo, šilumos absorbcijos ir nuolatinio deguonies sumažinimo patalpoje. Taikant gesinimo dujomis būdą, patalpos turi būti išties sandarios, patalpoje gesinimo metu turi būti pasiekta tam tikra sudėtingais skaičiavimais nustatyta gesinimo dujų koncentracija. Kitaip nei gesinimo vandeniu atveju, gesinimo būdas dujomis kartais gali būti pavojingas žmonių sveikatai.
Deguonies gesinimo metu sumažinimo būdas yra toks, kai gaisro metu į patalpą per 60–120 s išleidžiamas tam tikras anglies dioksido (CO2) arba inertinių dujų kiekis. Gaisro gesinimas vyksta anglies dioksidui arba inertinėms dujoms patalpoje sumažinant deguonies koncentraciją žemiau degimo ribos. Gesinimas anglies dioksidu yra efektyvus būdas dėl to, kad dujos taip pat ir absorbuoja šilumą.
Šilumos absorbcijos būdas reiškia, kad gaisro metu į patalpą per 10 s išleidžiamas tam tikras sintetinių cheminių dujų kiekis. Gaisro gesinimas vyksta cheminėms dujoms absorbuojant šilumą. Nuolatinio deguonies sumažinimo patalpoje būdas – kai kontroliuojant ir palaikant deguonies kiekį ore žemiau degimo ribos pats degimas tampa neįmanomas. Deguonies kiekis kontroliuojamas į patalpą pagal poreikį leidžiant azotą.
