Dar vienas nuostabus metų projektas, kuris šiemet iškilo Palangoje. Legendinį Lietuvos pajūrio kurortą puošiantys poilsio apartamentai „Viešnagė“ Jameso Simpsono gatvėje jau tapo pavyzdžiu ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio architektūros projektų kūrėjams.

Prabangių apartamentų projektui pasirinkti apleisti buvę Seimo poilsio namai, kuriuos poilsio apartamentų „Viešnagė“ projekto plėtotoja „Hanika“, priklausanti NT plėtros įmonių grupei LUMONT, įsigijo 2018 m.

„Objektą perėmėme su tam tikrais įsipareigojimais visuomenei. Didžiausias iš jų – išsaugoti sklype esančius šimtus medžių“, – sako bendrovei „Hanika“ vadovaujanti Eglė Gorelienė.

Architektūrinė projekto dalis buvo patikėta architektui Donatui Rakauskui.

„Mūsų nuomone, D. Rakauskas geriausiai jaučia Palangą. Šiame objekte tarp plėtotojo ir architekto turėjo būti šimtaprocentis abipusis pasitikėjimas. Mes architektui suteikėme visišką laisvę“, – pabrėžia E. Gorelienė.

Dabar neatpažįstamai pasikeitusi teritorija sklandžiai įsilieja į Palangos senamiesčio peizažą ir traukia žvilgsnius žalumoje skendinčiais naujais moderniais mažaaukščiais pastatais.

„Viešnagę“, į kurią investuota apie 17 mln. eurų, kaip ir visus kitus savo įgyvendintus projektus, po statybų prižiūri ir administruoja plėtotoja „Hanika“.

Pirmiausia – medžiai

„Projektuojant „Viešnagės“ kompleksą reikėjo išsaugoti medžius, todėl pastatų architektūrinės idėjos paieškas pradėjau nuo apsauginio penkių metrų spindulio žymėjimo aplink kiekvieną medį. Ieškojau lanksčios pastato formos, kuri tarsi įsirangytų tarp medžių, išsaugotų kuo daugiau gamtos ir joje derėtų. Norėjau, kad patenkinti būtų ir užsakovas, ir miesto gyventojai“, – pasakoja architektas D. Rakauskas. „Viešnagę“ jis projektavo atsižvelgdamas į miškininkystės specialistų, geologų, kitų ekspertų rekomendacijas.

Prasidėjus statyboms su želdynų ekspertų rekomendacijomis dėl medžių kamienų, šaknų ir lajų apsaugos bei priežiūros buvo supažindinti ir rangovai. Bendromis pastangomis teritorijoje išsaugoti ne tik visi jau buvę medžiai ir želdiniai, netgi tie, kurie nepateko į saugotinų kategoriją, bet ir pasodinta 30 atvežtų šešių metrų aukščio pušų.

Visuose apartamentuose įrengti balkonai arba terasos taip pat apželdinti: į betoninius vazonus susodintos gebenės, pušys augdamos susilies su kiemo gamta ir taps natūralia jos dalimi. Sėkmingą želdynų augimą užtikrina moderni laistymo sistema.

„Plėtojant projektą mūsų norai didėjo ir apželdinimo sąmata išaugo kone dvigubai – iki 700 tūkst. eurų“, – sako E. Gorelienė.  

Siekiant išsaugoti kuo daugiau žalumos, projekte buvo visiškai atsisakyta antžeminių automobilių statymo vietų ir priimtas sudėtingas bei brangus sprendimas vietoj senojo poilsinės pastato įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių saugyklą – pirmąją tokią regione.

Ypatingi architektūriniai sprendiniai

Pastatai, pasak architekto D. Rakausko, išsiskiria ypatinga geometrija – juose nėra nė vieno stataus kampo. Viskas yra penkiakampio kampų dalys. Pakibusios virš žemės ir įsipynusios tarp projekte augančių pušų, „Viešnagės“ pastatų korpusus jungia stiklinės galerijos, vienos iš jų ilgis net 23 metrai. 39 apartamentų svetainės – penkiakampės, su langais iš trijų pusių. Apartamentų planai šiek tiek kartojasi, tačiau kiekvienas butas – individualus. Siekiant sukurti sinergiją su pastatus supančiomis šimtametėmis pušimis, visos projekte panaudotos medžiagos yra ilgaamžės, natūralios ir ekologiškos.

Pastatų fasadų apdailai pasirinktos danų gamintojo rankų darbo degto molio plytos atkartoja ne tik pušyno gamtos diktuojamas spalvas, bet ir tekstūrą ir laikui bėgant suteiks projektui dar solidesnį vaizdą. Pastatų fasadams taip pat panaudota išskirtinių savybių patinuota žalvario skarda, kurią galima išvysti ant daugelio garsių pasaulio objektų fasadų. Atskiroms eksterjero detalėms pasirinktas sendintas metalas kortenas.

Sudėtingiausia visų pastatų konstrukcija – ypač dideli, net iki 44 kv. m, balkonai. Jiems panaudotas iki aštuonių kartų už įprastą betoną tvirtesnis, ilgaamžiškesnis ir lengvai formuojamas betonas, angliškai vadinamas ultra high performance concrete, lietuviškas termino atitikmuo, pasak E. Gorelienės, dar nė nesugalvotas. Laiptinėse ir bendrosiose erdvėse unikalumas kuriamas ypač stipriu ir patvariu kalkakmeniu, susiformavusiu juros periodu.

Projektuojant inžinerines sistemas, galvota apie efektyvius atsinaujinančių išteklių energijos sprendinius. Pastatuose įrengtos keturios geoterminės katilinės, per pastatų konstrukcijų betono masę kiekvieną apartamentą aprūpinančios šiluma ir vėsa. Betoninės butų lubos užtikrina pasyvų vėsinimą, aktyvus kondicionavimas yra tik pagalbinis elementas.

Kiekvienoje patalpoje įrengti temperatūros ir drėgmės jutikliai, kiekviename apartamente atskirai sumontuoti drėgmės sugėrikliai. Apartamentuose taip pat sumontuota beortakinėvėdinimo sistema.

Visos „Viešnagėje“ įdiegtos technologijos – nuo durų užraktų iki itin pažangios termiškai aktyvuotų paviršių (TAP) sistemos patalpoms šildyti ir vėsinti – yra išskirtinės ir tvarios.

„Viešnagė“ – meno kūrinys gyvenimui. Tokiu šūkiu „Hanika“ pristato savo naująjį projektą, ir pagrįstai. „Viešnagės“ įėjimus puošia garsaus Danijos dizainerio, iliustratoriaus MadsoBergo reprodukcijos, o vartus pagal M. Bergo specialiai sukurtą iliustraciją nukalė kalvis Linas Leščiauskas. Jo darbas yra ir penkiakampes pastatų formas atkartojantys laiptų turėklai. Spalvingi vitražų intarpai suteikia žaismingumo bendrosioms pastatų erdvėms.

Dėl išskirtinių architektūrinių sprendinių ir ypač didelio dėmesio unikalios gamtos puoselėjimui „Viešnagė“ nuo 2022 m. pelno prestižinių prizų Lietuvoje, o 2023 m. buvo pripažinta ir viena iš nugalėtojų tarptautiniame architektūros konkurse „The ArchitectureMasterPrize“.

OBJEKTAS: poilsio apartamentai „Viešnagė“, J. Simpsono g. 21, Palanga

OBJEKTO PLĖTOTOJA: UAB „Lumont“

ARCHITEKTAS: Donatas Rakauskas

AGOTĖ, Medžio stilius, Hibeton, RIFLIS

Su visais projektais galite susipažinti čia