Vietinių medžiagų panaudojimas: namai statomi iš to, kas randama aplink
Apskaičiuota, kad statybinių medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastato statybų sąmatos, todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip sumažinti jų kainą. Statybinių medžiagų tobulinimui ir naujų paieškoms mokslininkai skiria daug dėmesio.
Be to, jei norima užsitikrinti, kad naujasis pastatas gaus aukščiausius įvertinimus, būtina stebėti ne tik statybinių medžiagų panaudojimą objekte, bet ir jų gavimo, transportavimo, saugojimo, energijos sunaudojimo procesus.
Pavyzdžiui, projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalauja, kad visos naudojamos statybinės medžiagos būtų atkeliavusios iš ne toliau kaip 300 km nuo statybvietės, aplinkos vertinimo sistema BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – ne iš toliau kaip 200 km.
Vietinių medžiagų panaudojimas: namai statomi iš to, kas randama aplink
Apskaičiuota, kad statybinių medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastato statybų sąmatos, todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip sumažinti jų kainą. Statybinių medžiagų tobulinimui ir naujų paieškoms mokslininkai skiria daug dėmesio.
Be to, jei norima užsitikrinti, kad naujasis pastatas gaus aukščiausius įvertinimus, būtina stebėti ne tik statybinių medžiagų panaudojimą objekte, bet ir jų gavimo, transportavimo, saugojimo, energijos sunaudojimo procesus.
Pavyzdžiui, projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalauja, kad visos naudojamos statybinės medžiagos būtų atkeliavusios iš ne toliau kaip 300 km nuo statybvietės, aplinkos vertinimo sistema BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – ne iš toliau kaip 200 km.
Aplinką tausojančiais statybos prioritetais tampa statybinės medžiagos iš vietinių žaliavų. Specialistai įvardija, kad ekologiškos statybos pagrindu jau dabar galima vadinti medžiagas iš natūralių gamtos išteklių. Molis, akmenys, šiaudai, kanapės ir dar daugybė kitų medžiagų gali tapti pagrindine statybine medžiaga bet kokiame objekte. Lyderio pozicijas vietinių medžiagų rinkoje užima dvi pagrindinės medžiagos – šiaudai ir kanapės.
Šiaudai – praeities atgaivinimas šiuolaikinėje statyboje
Nors daugeliui šiaudinis namas iš karto asocijuojasi su gilia senove, šiandien šiaudai išgyvena tikrą renesansą – juos renkasi vis daugiau statybos įmonių visame pasaulyje.
Pagrindinė priežastis yra ekonomiškumas, nes šiaudai yra pigūs, o transportavimui nereikia didelių išlaidų. Be to, šiaudai turi puikias izoliacines savybes.
Tikinama, kad žiemą jiems apšiltinti reikia itin nedaug kuro, tad net ir eksploatacijos metu poveikis gamtai yra minimalus.
Statyba iš presuotų šiaudų ryšulių įvardijama kaip viena ekologiškiausių. Naudojant aplinkai palankias technologijas, išvengiama daugiau nei 70 % įprastos taršos, kuri išsiskiria statant naujus pastatus.
Žaliava karkasinio pastato sienų statybai gali būti užauginta per vienus metus netoli pastato statybos vietos, o nugriovus tokį pastatą po jo eksploatacijos gaunamos atliekos, kurias galima perdirbti 100 %.
Statant pastatą iš šiaudų, visų pirma įrengiamas namo stogas, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus. Žinoma, klimato sąlygos pastato statyboms yra be galo svarbios, todėl rekomenduojama objekto statybas pradėti išskirtinai sausuoju metų laiku.
Svarbu paminėti, kad šiaudiniams namams dažniausiai parenkamas nendrinis stogas, stebinantis ilgalaikiškumu. Tačiau šiuo metu vis labiau populiarėja molinių čerpių stogai. Kadangi šiaudiniams namams naudojamas medinis karkasas, jis gali atlaikyti daug sveriančias stogo dangas.
Perdangoms vietoj įprastų gelžbetonio plokščių galima naudoti surenkamuosius smulkiuosius perdangų blokelius: keraminius, kompozitinius, iš rišamosios medžiagos ir organinių medžiagų atliekų.
Statybų ateitis – kanapės?
Gaminant vieną toną cemento, į aplinką išskiriama beveik tona anglies dvideginio, tad mokslininkai ieško naujų medžiagų, galinčių prilygti cemento savybėms, bet kurioms reikėtų gerokai mažiau energijos. Kanapių pluoštas – vienas realiausių pasirinkimų.
Kanapių cementas – populiarus terminas, apibūdinantis kompozitinę medžiagą iš kanapių ir kalkių. Ji sukuriama maišant susmulkintą sumedėjusį kanapių augalo stiebą (kanapių skiautelę) su rišikliu, kurio pagrindą sudaro kalkės, kad būtų sukurta medžiaga, kurią galima lieti į formas. Tai sudaro laikančiąją, patvarią, „kvėpuojančią“ ir izoliacinę medžiagą, kuri gali būti naudojama formuojant sienas, grindų plokštes, lubas ir stogo izoliaciją statant ar restauruojant.
Kanapės turi mažą laidumo koeficientą, taigi iš tokios žaliavos pastatyti namai bus itin šilti. Kanapės vadinamos vienomis idealiausių vietinių medžiagų, nes auga dideliais kiekiais ir atitinka visus reikalavimus, norint gauti pastato sertifikatus.
Be to, kanapių panaudojimas yra labai lankstus, nes jas galima įmaišyti į betoną, įpurkšti į sienas kaip izoliacinę medžiagą (kanapės gali sunaikinti bet kokį šalčio tiltą ir užtikrinti namo sandarumą).
Specialistai kanapių cementą vadina vienu iš šiandienos lyderių rinkoje.
Prieš kurį laiką buvo paskelbtas labiausiai praėjusiais metais išpopuliarėjusių statybinių medžiagų šešetukas. Jame pristatomos vietinės medžiagos, kurios, kaip prognozuojama, užims vis didesnę rinkos dalį.
Plaušamolis
Paprasčiausia iš ekologiškų statybinių medžiagų plaušamolis yra ne kas kita kaip įmirkusi žemė. Paprastai tai yra molio ir smėlio mišinys, į kurį kartais pridedama ir šiaudų. Taip pat į mišinį pridedama cemento, kad būtų užtikrintas papildomas atsparumas oro sąlygoms.
Mišinys formuojamas į stačiakampes plytas ar blokus, kurie naudojami sienoms ar pertvaroms gaminti. Plaušamolio pranašumai apima energijos efektyvumą ir apsaugą nuo kraštutinių oro sąlygų bei ugnies.
Didžiausias minusas – jis neturi gerų izoliacinių savybių.
Kukurūzai
Kukurūzai, kaip statybinė medžiaga, yra labai panašūs į plaušamolį: į gaminamą mišinį įeina molis ir smėlis, tačiau į jį dar pridedama ir ilgų kukurūzų šiaudų pluoštų. Dėl šios priežasties kuriamos ne vienodos stačiakampės plytos, o ilgi ir gana dideli blokai, kurie dažniausiai formuojami rankomis.
Ilgi kukurūzų pluoštai sukuria itin įdomų interjerą, kuris primena savotišką voratinklį, tačiau šie pluoštai, kaip ir plaušamolis, neturi geros
izoliacijos.
Bambukai
Dėl itin didelio augimo greičio bambukai laikomi viena tvariausių 2020 m. statybinių medžiagų – auga greičiau nei bet koks kitas derlius.
Dar svarbiau yra tai, kad bambukai yra neįtikėtinai stiprūs – dvigubai stipresni už betoną ir šiek tiek stipresni už plieną. Ši ekologiška statybinė medžiaga gali būti naudojama ir konstrukciniams, ir apdailos darbams. Specialistai vieningai teigia, kad bambukai gali tapti viena populiariausių statybinių medžiagų visame pasaulyje.
„Žemės maišai“
Žemės maišų statybos techniką galima apibrėžti kaip konstrukciją, kuriai naudojamas vietoje prieinamas dirvožemis kartu su austais maišais, kurie užpildomi (žeme ar smėliu) ir sukraunami, kad būtų sukurta efektyvi pastato konstrukcija.
Užpildymo medžiaga gali būti žemė iš aikštelės, smėlis arba kita medžiaga, tokia kaip smulkintos vulkaninės uolienos ar ryžių lukštai. Žemės maišelių sudėjimas reikiama tvarka yra tik pirmasis statybų etapas. Vėliau jie iš išorės dengiami tinku, plaušamoliu ar lengvu betono mišiniu.
Išlieta žemė
Ši medžiaga labai panaši į betoną, tačiau vietoj standartinio smėlio ir žvyro mišiniui naudojamas natūralus dirvožemis. Kaip ir betonas, medžiaga sumaišoma ir supilama į formas. Išlieta žemė yra labai stipri ir oro sąlygoms atspari medžiaga. Izoliaciją galima talpinti į formas liejant, taip užtikrinant energiją taupančią pastato konstrukciją.
Molio plytos
Molis, kaip statybinė medžiaga, idealiai tinka atogrąžų sąlygoms. Molis – seniausia žinoma įvairialypė statybinė medžiaga, gyvuojanti šimtmečius, išlaikanti savo vertę ir naudingumą. Tai yra pati plastiškiausia ir praktiškiausia medžiaga, nes ji keičia formą, ją galima naudoti aukštybiniams pastatams statyti.
Degtas molis sukuria porėtą struktūrą, kuri sausai užpildoma oru, taip užtikrinant geriausias izoliacijos savybes. Ši medžiaga labai naudinga temperatūrai reguliuoti (vasarą palaikyti vėsai, o žiemą – šilumai).
Autorė: Aura Jankūnaitė
