Vilniuje pastebima nauja tendencija – į gyvenamuosius rajonus ateina senamiesčiams būdinga tradicija pirmuosius daugiabučių pastatų aukštus skirti komercinei ar kitai ūkinei veiklai. Šį pokytį lemia tiek naujas miesto bendrasis planas, tiek plėtotojų noras kurti darnesnį ir gyventojams patogesnį miestą.

Senamiestyje ir miesto centre įprasta pirmuosiuose namų aukštuose regėti parduotuves, kavines, galerijas, viešąsias ir privačias įstaigas. Ši tradicija miestuose formavosi šimtmečius. Tačiau sovietmečiu, panaikinus privačius verslus ir individualią statybą bei pradėjus plėtoti išskirtiniai daugiabučių rajonus, tokia miesto projektavimo tendencija buvo beveik sunaikinta. Tačiau dabar Vilniuje jaučiama padidėjusi tokių erdvių pasiūla, o plėtotojai į tai vis dažniau atsižvelgia naujuose projektuose.

Viena iš tai lemiančių priežasčių – šios vasaros pradžioje patvirtintas naujasis miesto bendrasis planas, pagal kurį sostinė bus plėtojama ateinančius 10–15 metų. Plane nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojai gali pretenduoti į padidintą projektų užstatymo intensyvumą, jeigu daugiabučių pirmuosiuose aukštuose įkuriamos erdvės paslaugoms ar socialinei veiklai.

„Daugelyje sostinės teritorijų užstatymo rodikliai, priiminėjant naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, buvo sumažinti, tačiau vystytojams suteikiame galimybę padidinti  projekto užstatymo intensyvumą net iki 10 proc., jeigu daugiabučių pirmuose aukštuose yra numatomos patalpos ūkinei ar socialinei veiklai vykdyti“, – aiškina Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Taip, pasak M. Pakalnio, siekiama toliau naikinti sovietinio planavimo pasekmes, kai vakarinėje miesto dalyje buvo statomi vien būstai, o darbo vietos kurtos centre ir pramonės rajonuose.

„Matome, kad pastatų, kurių pirmieji aukštai skiriami komercinei veiklai, vystoma vis daugiau. Vilniuje turėjome keletą projektų, kai pirmieji daugiabučių aukštai išskirti garažams, o ne verslui. Tokie projektai nesukūrė jaukaus užstatymo, aktyvumo, o gatvės aplink ištuštėjo“, – sako M. Pakalnis.

Siekiant, kad naujuose Vilniuje vystomuose daugiabučiuose komercinės patalpos būtų kuo universalesnės ir patogesnės įvairesnei ūkinei veiklai, naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane reglamentuojama, kad tokios patalpos turi būti daugiafunkcinės: joms taikomi kiti reikalavimai nei gyvenamosios paskirties patalpoms – didesnis aukštingumas, kitokios vėdinimo, šaldymo inžinerinės sistemos ir t.t.

Gyventojai nori jaukumo ir patogumo

Nekilnojamojo turto plėtros ekspertas Romanas Stoliarenko teigia, kad gausėjantys daugiabučiai su komercinėmis patalpomis rodo socioekonominį visuomenės pokytį.

„Matome, kad populiarėja ir paklausą įgauna ne pliki miegamieji rajonai, o bendruomeninės gyvenvietės, kuriose didelis dėmesys skiriamas tiek smulkiajam verslui, tiek bendroms kultūrinėms ir poilsio erdvėms. Galima teigti, kad sostinės gyventojai vis daugiau kokybiško laisvalaikio nori praleisti savo artimojoje aplinkoje ir būti aktyvios bendruomenės dalimi. Tuo pačiu metu verslas, miestui plečiantis, ieško daugiau būdų ateiti kuo arčiau žmonių“, – sako R. Stoliarenko.

Pasak jo, priklausomai nuo vietos, kurioje plėtojamas projektas, pirmieji aukštai daugiabučiuose gali būti ne itin patrauklūs būsto pirkėjams. Todėl negyvenamosios paskirties patalpų įrengimas juose yra visokeriopai naudingas sprendimas visiems: miestui, vystytojui ir gyventojui.

„Gyvenimas pirmame aukšte į gatvę orientuotuose butuose ypač judriuose rajonuose ar centre gali reikšti mažesnį privatumą, didesnę oro ir triukšmo taršą. Todėl tokios patalpos žymiai naudingesnės verslams. Be to, kai gyventojai turi galimybę gauti kuo daugiau paslaugų ar net dirbti kuo arčiau savo namų, jiems reikia mažiau judėti su autotransportu po miestą.

Tai gyventojams sutaupo laiko, o tuo pačiu padeda kurti tvaresnį ir švaresnį miestą. Be to, verslai ir kitos organizacijos, besikuriančios gyvenamuosiuose daugiabučiuose, padeda atgaivinti miegamuosius rajonus“, – pasakoja R. Stoliarenko.

Anot pašnekovo, vienas tokių atsigaunančių Vilniaus rajonų pavyzdžių – Viršuliškės, kur naujuose gyvenamuosiuose namuose pastebima vis daugiau komercinių patalpų.