Skandinavijos dienų Kaune, surengtų gegužės viduryje, programoje, greta kultūrinių renginių, buvo įrašyta ir kitų, skirtų bendradarbiaujančių miestų gyventojų gerovės kūrimui.
Ar galima tikėtis, kad Europa iki 2030 metų turės bent 100 klimatui neutralių miestų, kurių plėtra neturės įtakos aplinkai? Į šį ir kitus ateities miestams reikšmingus klausimus atsakymų ieškota Kaune vykusiame Skandinavijos dienų forume „Tvarūs miestai. Šiaurės šalių patirtis“. Renginyje pristatyti gerieji pavyzdžiai ir patirtys, sukauptos tvarkantis su iškylančiais iššūkiais, – teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas Mindaugas Drąsutis.
Švedijos miestai Vekšė ir Linšiopingas, prieš keliasdešimt metų tapę vienais iš pirmųjų Kauno partnerių, Skandinavijos dienų forume pristatė savo plėtros planus ir iššūkius. Šiuo metu tankinami abiejų miestų centrai, kad taptų patrauklia vieta žmonėms dirbti, gyventi, gauti paslaugas, patogiai susisiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu.
Panašia kryptimi žengia ir Suomijos miestas Tamperė, taip pat turintis ambicingų planų – miesto centre telkiama daugiau paslaugų ir pramogų. Kitas Suomijos miestas Rovaniemis, dar žinomas kaip Kalėdų Senelio gimtinė, įgyvendina Vaikui palankaus miesto iniciatyvą. O štai Švedijos organizacijos „Global Challenge“ atstovė forume pristatė iniciatyvą „Her City Toolbox“, kuri skatina moterų įsitraukimą kuriant miestų projektus ir Švedijoje, ir kitose pasaulio šalyse.
Pasak Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio, Šiaurės šalys yra geras bei sektinas pavyzdys, kaip darniai ir tvariai turi vystytis miestas. Ir būtent bendradarbiavimas su šių valstybių miestais bei dalijimasis sukaupta patirtimi padeda Kaunui siekti užsibrėžtų tikslų.
„Augantis Kaunas turi vieną tikslą – tapti miestu, kuriame gera visiems. Neslėpsiu, kad dažnai norime lygiuotis į Skandinavijos šalių miestus. Šiuo metu Kaune įgyvendinami projektai, orientuoti į ekologiją, tvarumą, socialinių ryšių kūrimą. Taip siekiame tapti inovacijas telkiančiu miestu, kuriame patogu gyventi ir dirbti.
Kaunas kompaktiškas ir žalias miestas. Įgyvendindami Darnaus judumo planą, siekiame sukurti patogią infrastruktūrą judėti mieste be automobilių. Taip pat kuriame pėsčiųjų ir dviračių takus, tvarkome parkus ir žaliąsias erdves, atnaujiname viešojo transporto tinklą“, – trumpai forumo dalyviams miesto kryptį pristatė Kauno meras.
Šiaurės šalių ministrų tarybos direktorė Lietuvoje Helen Nilsson pasidalijo mintimis apie šiuo metu pasaulį kaustančias globalines problemas ir kaip su jomis tvarkosi Skandinavijos valstybės. Ji neabejoja, kad kiekvienas miestas gali tapti tvariu, sektinu pavyzdžiu kitiems.
„Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, vienas didžiausių iššūkių yra sukurti tvarią ir įtraukią aplinką. Nors miestai – stiprūs ekonomikos augimo varikliai, juose esama įvairių problemų. Tai – nusikalstamumas, būstų trūkumas, jaunimo nedarbas, segregacija, didelis poveikis klimatui ir aplinkai.
Skandinavijos šalių regionas gali pasiūlyti aukštos kokybės sprendimų miestams, pagrįstų stipriosiomis pusėmis, tokiomis kaip geras valstybės valdymas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, dizaino tradicijos, aplinkos ir socialinis sąmoningumas ar tvirti technologiniai sprendimai“, – sakė H. Nilsson.
Unsplash nuotr.