Tyrimų duomenimis, beveik 90 % viso paros laiko kiekvienas iš mūsų praleidžia uždarose patalpose. Dėl šios priežasties vis dažniau architektai, dizaineriai ir inžinieriai ieško būdų, kaip pastatus paversti sveikesniais bei saugesniais.
Itin daug dėmesio skiriama visuomeniniams pastatams, jiems keliami ir griežtesni reikalavimai. Pradedant aplinką tausojančiais architektūriniais sprendimais, inžinerinėmis sistemomis ir baigiant antibakteriniais vidaus dažais ar ekologiškais baldais.
ORĄ VĖDINIMUI PASTATAS GAUDO PATS
Viena įspūdingiausių vėdinimo sistemų yra įrengta „The Bloomberg Center“ pastate (Ruzvelto saloje, Niujorke). Be pastato stoge sumontuotų saulės kolektorių plokščių, išorinės sienos suprojektuotos taip, kad padėtų reguliuoti ir palaikyti vidinę temperatūrą.
Architektų komanda „Morphosis“ išorinį fasadą suprojektavo taip, kad nerūdijančiojo plieno plokštės gaudytų orą iš išorės ir tiektų jį vidinėms sistemoms. Įrengti orą gryninantys ventiliatoriai, o į vidaus patalpas patekęs deguonis pritaikomas prie tuo metu viduje esančių žmonių poreikių (pavyzdžiui, jei kurioje nors patalpoje padaugėja asmenų skaičius, didėja ir tiekiamo oro srautas). Reguliuojama ne tik temperatūra ar jo drėgnumas, bet nuolatos tiriamas ir užterštumas, siekiant, kad vidaus patalpose oras būtų ypač grynas.
Beje, architektai suprojektavo plieninius diskus taip, kad šie įdomiais būdais gautų saulės spindulių: todėl pastatas gali būti kitokios spalvos, atsižvelgiant į dienos laiką ir sezoną.
Pastatas energiją gauna ir iš 80 geoterminių gręžinių, kurie patenkina visus šildymo ir vėsinimo poreikius. Geotermine energija varomos šildymo ir vėsinimo sistemos paslėptos specialioje žaliuzinėje briaunoje.
EVAKUACINIAI LIFTAI – VISIEMS BE IŠIMTIES
Visuomeniniuose pastatuose saugumo standartai yra vienas svarbiausių aspektų. Daug dėmesio skiriama priešgaisrinei saugai: įrengiamos naujos sistemos, kurios aptinka ne tik dūmus, bet ir net menkus temperatūros svyravimus, taip siekiant kuo skubiau nustatyti gaisro šaltinį ir jį lokalizuoti.
Projektuojant pastatus, ypač daugiaaukštės statybos, žmonių evakuacija nelaimės metu tampa nemenku iššūkiu. Labai aukštuose pastatuose evakuacija laiptais nėra tinkama: užtrunka per ilgai, o būtini laiptai užima per daug vietos. Vienas iš sprendimų – evakuaciniai liftai.
Atsiranda ir vis daugiau užsakovų, kurie renkasi būtent šį metodą. Švedijoje įsikūręs viešbutis „Scandic Victoria Tower in Kista“ yra aukščiausias viešbutis Šiaurės Europoje ir antras aukščiausias pastatas Švedijoje.
Šiame pastate įrengti unikalūs evakuaciniai liftai – jie pritaikyti ir ribotas judėjimo galimybes turintiems asmenims.
Beje, viešbučio interjere naudojama daug natūralaus medžio elementų, tad, rūpinantis priešgaisrine sauga, mediena padengta specialiu nedegiu impregnantu.
INTERJERAS, KURTAS ŽMOGAUS SVEIKATAI
Interjero dizainerių sprendimai, renkantis vidaus patalpų elementus, projektuojant ir užpildant skirtingas erdves, gali turėti tiesioginės įtakos žmonių sveikatai.
Pavyzdžiui, lakiųjų organinių junginių yra beveik visų tipų vidaus apdailos gaminiuose: nuo dažų iki apmušalų pagalvėlių. Laikui bėgant, šie junginiai išsiskiria kaip dujos ir gali sukelti nosies ir akių sudirginimą, taip pat rimtų kvėpavimo takų ligų. Dėl šios priežasties šiuolaikiniuose visuomeniniuose pastatuose medžiagos, naudojamos interjere, turi atitikti aukštesnius standartus ir net ilgą eksploatacijos laikotarpį nekelti žmonių sveikatai pavojaus.
Dabar labai populiaru administraciniuose pastatuose įrengti izoliacinę darbo įrangą – spausdintuvus, kopijavimo aparatus, kurie turi galimybę pagerinti oro kokybę patalpose, sumažindami popieriaus dulkių kiekį.
Mokslininkai dažnai pabrėžia, kad interjeras gali turėti tiesioginės įtakos emocinei žmogaus būsenai, geresniems darbo rezultatams, todėl reikia atsižvelgti į erdvių išdėstymą patalpose, užtikrinti natūralios šviesos srautus.
Emocinei būsenai įtakos turi spalvinė patalpų gama. Tačiau ne mažiau svarbu, kokie dažai bus panaudoti: visuose visuomeniniuose pastatuose rekomenduojama rinktis kuo ekologiškesnius, dažnai ir antibakterinius, higieninius dažus.
Labiausiai populiarėjančia apdailos medžiaga praėjusiais metais buvo pripažinta mediena – ji naudojama ir visuomeniniuose, ir individualiuose objektuose.
Tiesa, kūrėjai dažnai nustebina netikėtais sprendimais, kai visam interjerui pasirenka tik vieną pagrindinę apdailos medžiagą. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Céline Flagship“ Majamyje fasadui, grindims, sienoms, luboms gaminti buvo naudojamas tik marmuras.
MOKYKLA IŠ VIETINIŲ MEDŽIAGŲ
Labai dažnai kainos ir kokybės santykis yra susijęs tiesiogiai, o ekologiški sprendimai nebūtinai patys ekonomiškiausi. Vis dėlto Irano architektė Habibeh Madjdabadi įrodė, kad įmanoma į tvarumą pažvelgti ir iš kitos pusės. Ji pasiūlė naują mokyklos koncepciją, kai visas pastatas statomas iš vietinių medžiagų, tiksliau – afrikinių kietrių.
Naujoji mokykla turės išmanųjį stogą lietaus vandeniui surinkti bei saulės kolektoriams. Mokyklos koncepcija pirmiausia orientuota į atšiaurias regiono aplinkos sąlygas, kurias architektė vertino kaip galimybę sukurti naują architektūrą, atsižvelgiant į vietos tradicijas. Stiprūs krituliai, potvyniai, švaraus vandens ir elektros energijos trūkumas buvo paversti integruotais architektūriniais sprendimais, kuriais siekiama vienu metu atsižvelgti į technologinius ir estetinius aspektus.
Po stogu klasių kabinetai, studijų zonos ir kitos funkcinės erdvės yra atskirtos mūrinėmis sienomis. Tarp jų esančiomis atviromis erdvėmis gali pratekėti oras, palaikydamas vėsią temperatūrą ir žemą drėgmės lygį.
EKSPERTO KOMENTARAS
Komentuoja UAB „NIT“ pardavimų vadovė Giedrė Poškienė:
„Labai dažnai inžineriniai tinklai būna sunkiai suderinami su šiuolaikine architektūra ir dizainu, nes turi visiškai priešingas misijas: vieni siekia mikroklimato palaikymo, kiti – patalpų išdėstymo ir jų pritaikymo optimalumo.
Naujuose pastatuose dažnai nelieka vietos vėdinimo ir šildymo įrenginiams bei tinklams, nes siekiama kuo didesnio patalpų ploto panaudojimo. Įranga sukeliama ant stogų ar į rūsius, suspaudžiama arba suskaidoma į mažus įrenginius, slepiant juos palubėje ir kitose aptarnavimui ir efektyviam darbui nenaudingose vietose.
Europos Sąjungai griežtinant įrenginių energinio efektyvumo reikalavimus, patys įrenginiai privalo didėti. Pavyzdžiui, vėdinimo kameras tenka gaminti vis didesnes, kad kuo didesnis ištraukiamos iš patalpų šiluminės energijos kiekis būtų sugrąžintas atgal (tam reikia didinti šilumokaičio plotą).“
Įmonės atstovų teigimu, nepakanka efektyvaus tiekiamo oro filtravimo, kai oras yra užteršiamas pačioje patalpoje. Jų siūlomas sprendimas – oro valytuvai naudojami greta turimos vėdinimo sistemos. „NIT“ visuomeniniams pastatams siūlo pirmaujančio filtravimo sistemų gamintojo „Camfil“ produktus: nuo efektyviausių absoliutaus valymo HEPA filtrų, kurie sulaiko 0,3 µm dydžio daleles 99,9995 % efektyvumu, iki didelių pramoninių valytuvų, o buičiai ir komercinėms reikmėms – kompaktiškus valytuvus „City M“, kurie dėl juose esančių molekulinių ir HEPA filtrų per kelias valandas pašalina dulkes, teršalus ir kenksmingas daleles.
Be to, „NIT“ savo asortimente turi ir ozonatorių bei sterilizatorių. Ozonatoriai skirti sumažinti riebalams, kvapams ir bakterijoms. Tai naujos galimybės ištraukiamo oro valymo srityje, ypač pramoninėse virtuvėse. Nuolatinis ir veiksmingas išmetamo oro srauto apdorojimas ne tik skaido gaminamo maisto kvapus, bet ir efektyviai naikina bakterijas, kurios auga riebaluose. Taip sumažinamos ortakių valymo išlaidos, o kartu galima susigrąžinti šilumos energiją, naudojant rekuperaciją.
Oro dezinfekatorių-sterilizatorių galima labai plačiai panaudoti bet kokio tipo viešajame sektoriuje. Sterilizavimo įrenginių naudojama UV technologija itin efektyviai naikina patogeninius virusus, bakterijas ir pirmuonis, per kelias minutes geba sunaikinti iki 99,99% mikrobiologinių organizmų. „Sterilsystems“ gaminami įrenginiai išsiskiria tuo, kad jiems veikiant patalpoje gali būti žmonės ir gyvūnai, be to, nereikia jokios ypatingos priežiūros, išskyrus periodišką lempų keitimą.
Mattew Carbone nuotr
