Septintus metus Širvintų rajonui vadovaujanti merė Živilė Pinskuvienė su savo komanda iš pradžių išsikėlė viziją, kaip keisis Širvintos. Pirminė idėja buvo, jog šis miestas bus atviras, aktyvus, sportiškas miestas, su saugia aplinką šeimoms, verslui ir laisvalaikiui.
Kiek daugiau nei 5 tūkst. gyventojų turinčios Širvintos neatsilieka nuo didmiesčių ir aktyviai įgyvendina išmanaus bei tvaraus miesto sprendimus. Miestelis ne veltui dalyvauja jau tradiciniu tapusiame nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas 8“, kuriame architektai ir kraštovaizdžio specialistai sieks pasiūlyti, kaip atnaujinti tris Širvintų teritorijas.
Daugiau apie Širvintų pastarųjų metų progresą ir perspektyvas portalui Structum.lt pasakoja merė Živilė Pinskuvienė.
– Kuo Širvintos išsiskiria iš kitų miestelių Lietuvoje?
– Šiuo klausimu esu visiškai šališka – Širvintos yra mano gimtasis ir mylimas miestas – būtent todėl man jis yra vienintelis ir ypatingas. O žvelgiant plačiau – Širvintų rajonas turi daugybę privalumų: vos apie 50 km nuo Vilniaus, rajonas išsidėstęs prie pagrindinės šalies magistralės Vilnius–Panevėžys–Ryga, turime ypatingą traukos centrą – UNESCO pasaulio paveldo objektą istorinę sostinę Kernavę, žavių savo kultūra, istorine praeitimi, bendruomeniška dabartimi miestelių bei kaimų, jaukų, žalią miestą prie didžiulio Širvintų tvenkinio.
Pastaraisiais metais įgyvendinus daugybę projektų ir nukreipus viešąsias investicijas, visame rajone, seniūnijose ir mieste atlikta daugybė darbų, skirtų žmonių aktyviam, kokybiškam laisvalaikiui, sportiškumui, užimtumui. Tad ne paslaptis, jog Širvintos paskelbtos 2021 m. Lietuvos sporto miestu.
Lino Šalkausko nuotr.
– Kokie esminiai urbanistiniai pokyčiai pastaraisiais metais įvyko Širvintose?
– Nuo pat 2015 metų, kai pirmą kartą buvau išrinkta Širvintų r. savivaldybės mere, drauge su visa komanda formavome, plėtojome ir nuosekliai siekėme vizijos, kad Širvintų kraštas turi būti atviras, aktyvus, sportiškas kuriant darnią, saugią aplinką šeimai, darbui, verslui ir laisvalaikiui. Būtent taip gimė didieji projektai: naujasis sporto kompleksas (baseinas, universali sporto salė), futbolo stadionas, dėl to svarbiu prioritetu yra kelių remontas ir žvyrkelių asfaltavimas, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, parkų, skverų, vaikų žaidimų, daugiafunkcių sporto aikštelių įrengimas, švietimo įstaigų modernizavimas, mažųjų kaimų mokyklų, uždarytų dėl per mažo vaikų skaičiaus, transformacija į darželių grupes.
Turėdami miestą prie vandens – ir ne bet kokio, o nuostabaus grožio tvenkinio, su natūraliai žydinčiomis baltosiomis lelijomis, plaukiojančiais vandens paukščiais, įvairiomis žuvimis – pasitelkėme gamtos dovanas krašto grožiui atskleisti. Taip per tvenkinį nutiestas naujas medinis pėsčiųjų tiltas, pakrantę apjuosė pėsčiųjų takai, įkurtas medžio skulptūrų parkas „Briedžių takas“, atnaujintas paplūdimys, net kelios sporto, poilsio ir žaidimų zonos, fontanai.
Žinoma, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau norisi. Todėl dar tikrai turime daugybę planų ateičiai. Vieni iš jų skirti pratęsti pradėtus darbus – pvz. sutvarkyti jau nebeužtvenktos Širvintos upės pakrantę Širvintų mieste, išnaudojant savitą gamtinį reljefą ir pritaikant žaliąsias erdves visuomenės poreikiams. Kiti – ilgus metus besitęsiančios problemos, kurių savo pajėgomis negalime išspręsti ir labai tikimės bei laukiame centrinės valdžios dėmesio bei sprendimų. Tai ir Širvintų ligoninės klausimas, kitų viešųjų pastatų (policijos, seniūnijos) modernizavimo problema, žinoma, dar daug tvarkytinų kelių bei gatvių, daug kur norėtųsi pratęsti ir pėsčiųjų bei dviračių takus.
Didelių vilčių turime ir dėl Kernavės miestelio infrastruktūros sutvarkymo, nepaisant to, kad didžioji dalis teritorijos ten yra saugotina ir priklauso Kultūros ministerijai. Matome būtinybę šiuolaikiškai, moderniai, išmaniai, bet kartu ir ekologiškai pritaikyti miestelio erdves tiek vietos gyventojų, tiek atvykstančių turistų poreikiams. Greta Kernavės turime taip pat žavų, istorine praeitimi turtingą Musninkų miestelį, kuriame irgi matytume poreikį pokyčiams.
Lino Šalkausko nuotr.
– Ar pastebimas padidėjęs investicijų kiekis? Kaip kinta gyventojų skaičius?
– Jau kurį laiką jaučiame vis didėjantį susidomėjimą Širvintomis, Širvintų rajonu. Dėl galimybės investuoti, kurti verslą nuolat teiraujasi, atvyksta verslo atstovai. Džiugu, kad Širvintose vis dažniau nišą savo verslui kurti ar plėtoti randa verslininkai, atstovaujantys gamybos, paslaugų sektoriams. Patogi geografinė padėtis, palankios sąlygos verslui ir sukurta infrastruktūra rajone sudaro palankias sąlygas investuotojams.
Šios sąlygos lemia ir tai, kad vis daugiau mūsų rajonu domisi kitų rajonų gyventojai. Ir nors bendras rajono gyventojų skaičius kinta atitinkamai pagal bendras visos šalies tendencijas, tačiau matome tam tikras tendencijas, kurios nuteikia optimistiškai: pastaraisiais metais rajono naujakuriais tampa tikrai daug jaunų šeimų, atsikraustančių iš didžiųjų Lietuvos miestų.
Ir tai turbūt suprantama, nes žmonės, auginantys vaikus, nori ir jaukesnės aplinkos, ramesnio tempo, ryšio su gamta. Čia viskas – ranka paduota – darželiai, mokyklos, sporto, meno užsiėmimai, biblioteka, kultūros centras, baseinas, paplūdimys. O išties mažas atstumas iki Vilniaus lemia, kad išlaikomi ryšiai ir su sostine.
Širvintų rajono savivaldybėje dominuoja moterys (BNS nuotr.)
– Lietuvoje merių nėra itin daug. Papasakokite, ką reiškia moteriai būti miesto mere.
– Esu tikra, kad būti moterimi – didelis privalumas. Moterys turi daugiau empatijos, jausmingumo, jos greičiau pajaučia kitą žmogų. Tai labai reikalinga savivaldoje, kuri yra arčiausiai žmonių, kuri gali greičiausiai reaguoti ir padėti. Žinoma, tai ir kita medalio pusė – laisvalaikio, laiko šeimai, namams trūksta. Tačiau džiaugiuosi, kad šeimoje turiu palaikymą. Vaikai jau savarankiški, o vyras yra tas žmogus, kuris pirmasis išklauso, palaiko, kartais ir nuramina, o kartais paskatina kovoti.
Beje, Širvintų r. savivaldybės ir administracijos vadovės – vien moterys, kaip ir dauguma pavaldžių įstaigų bei įmonių. Ir nors tai nėra specialiai suplanuota, tačiau Lietuvoje ir dėl to esame išskirtinis rajonas.
– Ar planuojant Širvintų miestą pasitelkiami išmanūs ar ekologiški sprendimai?
– Manau, kad Širvintų rajonas gali būti puikus pavyzdys, kad išmanūs, ekologiški sprendimai gali būti įgyvendinami ne tik didžiuosiuose, gyventojų tankumu pasižyminčiuose miestuose. Daug kas priklauso nuo požiūrio ir gebėjimo pasinaudoti įvairiomis galimybėmis.
Dar 2016 metais buvome pirmoji savivaldybė, savo biudžeto lėšomis investavusi ir modernizavusi miesto apšvietimą taupiomis, novatoriškomis LED lempomis. Šie darbai nuosekliai tęsiami ir rajone. Be to, Savivaldybės administracija įgyvendino dar kelis mažesnius projektus, kurių metu kaimo vietovėse viešose erdvėse įrengtos vaikų žaidimų ar daugiafunkcės sporto aikštelės, kurių apšvietimui naudojama saulės energija ir įrengti saulės energiją naudojantys lauko šviestuvai.
Šiuo metu jau pradėti projektai, kurių metu ant Savivaldybės administracijos pastato ir Širvintų rajono savivaldybės įstaigų (mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros įstaigos) stogų yra įrengtos ar netrukus bus baigtos įrengti saulės fotovoltinės jėgainės. Taip prisidedame prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimo į aplinką mažinimo, o taip pat mažiname išlaidas elektros energijai ir, galų gale, kas šiandieną tampa vis aktualiau – mažiname energetinę priklausomybę naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Iki šiol atsinaujinančių energijos išteklių nenaudojo nė viena Širvintų rajono savivaldybės įstaiga, o minėti projektai leis įrengti saulės fotovoltinės jėgaines net ant 6 viešųjų pastatų stogų, o viena įstaiga energiją įsigis iš nutolusios saulės jėgainės elektrinės.
Skatindami darnų judumą, daug dėmesio skiriame infrastruktūros darbams, skatinantiems gyventojus rinktis ekologiškas transporto priemones bei daugiau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, paspirtukais. Širvintose šiemet jau turėtų atsirasti trečioji elektromobilių įkrovimo stotelė. Džiaugiamės, kad savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „Širvintų šiluma“ modernizavo katilinę, naudojamės biokuru, taip užtikrindami ne tik žemesnes šildymo kainas, bet ir saugesnę, švaresnę aplinką.
