Vieno žinomiausių architektų biurų pasaulyje „Zaha Hadid Architects“ direktoriaus pavaduotojas Ludovico Lombardi viešėdamas Vilniuje pasidalijo, kokias tendencijas mato naujausiuose biuruose ir kokiose erdvėse dirbsime ateityje.

„Dauguma verslo vadovų jau suprato, kad žmogus nedirbs efektyviau, jei ilgiau sėdės prie darbo stalo. Todėl jie investuoja į bendras erdves, paslaugas, skirtas sveikatingumui, poilsio zonas – tai reiškia investicijas, tačiau jos atsiperka našesniu darbu“, – kalbėjo L. Lombardi, vadovaujantis „Business Stadium Central“ Vilniuje projektuojančių „Zaha Hadid“ biuro architektų komandai.

Stalo futbolas reiškė pokytį

Kai prieš gerą dešimtmetį pažangių bendrovių atstovai pradėjo girtis, kad pas juos biure stovi stalo futbolo stalas, tai, pasak architekto, buvo lūžio taškas.

„Futbolo, teniso stalas ar žaidimų kambarys tapo simboliu, parodančiu, kad įmonės atsižvelgia į pertraukų svarbą ir kuria joms atskiras erdves. Šiandien tai po truputį keičiasi: pertraukų erdvės ir bendros erdvės tapo norma, ir dabar jas stengiamasi išnaudoti kuo optimaliau.

Mes su kolegomis, kurdami verslo centrus, renkame parametrinius jutiklių duomenis apie darbuotojų elgesį esamose erdvėse, taip pat darome simuliacijas ir taip galime pasiūlyti, kiek turėtų būti poilsio erdvių ir kaip jas išdėstyti. Priklausomai nuo organizacijos poreikių, tai gali būti vietos pasnausti, sporto klubai, barai ar virtuvės“, – pasakojo L. Lombardi.

Kai kurios bendrovės, anot jo, poilsio erdves susikuria taip, kad jos ne tik atitiktų darbuotojų poreikius, bet ir perduotų žinią apie įmonę, vienytų jos žmones.

„Neseniai buvau „Google“ biure Londone. Jame laisvalaikio erdvės yra virtualiosios realybės kambariai ir laboratorijos, kuriose gali sužinoti daugiau apie mokslinius tyrimus, kuriuos atlieka „Google“. Ten gali atitrūkti nuo kasdienio darbo, bet tuo pat metu pamatyti, ką daro kiti bendrovės padaliniai“, – kalbėjo architektas.

Dienos šviesa – didžiausia vertybė Šiaurės šalyse

Projektą „Business Stadium Central“ Vilniuje „Zaha Hadid Architects“ kuria taip, kad jame dirbantys žmonės turėtų kiek įmanoma daugiau natūralios dienos šviesos. Jame bus skaidrios pertvaros, didelės, matomos erdvės.

„Esu atsakingas už Šiaurės šalių – Skandinavijos ir Baltijos – regioną. Todėl gerai žinau, ką reiškia saulės šviesa. Natūrali šviesa labai svarbi sveikatai ir gerai psichologinei būklei, tad Skandinavijoje tai vienas svarbiausių parametrų pastatuose ir viešosiose erdvėse“, – tvirtino L. Lombardi.

„Zaha Hadid Architects“ su partneriais Osle yra įrengę požeminę metro stotį, kurioje simuliuojama natūrali dienos šviesa pagal esamą paros laiką.

„Kai žmogus yra 25 m gylyje po žeme, tai, žinoma, jį veikia. Taip pat dienos šviesa simuliuojama kai kuriuose lėktuvuose, nes matome jos poveikį medicininiu atžvilgiu.

Kai kuriems žmonėms diskomfortą ar net baimę kelia ne tik skrydžiai, bet ir uždaros erdvės ar buvimas minioje – tuomet dienos šviesos poveikis akivaizdus. Ji suteikia ramybės jausmą, žmonės būna mažiau suirzę, geriau sutelkia dėmesį, jaučia aplinką, jų saugumo jausmas padidėja“, – dalijosi „Zaha Hadid Architects“ direktoriaus pavaduotojas.

Bendruomenė – ne tik žmonės, bet ir kita gyvybė

Biofilija – kita šiuolaikinių biurų tendencija, kuri ypač būdinga Šiaurės regionui ir ateityje bus tik svarbesnė.

„Šiaurės šalyse labai daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei: jei tiesiami keliai, galvojama, kaip gyvūnams juos kuo saugiau kirsti, pastatams integruoti į natūralų peizažą.

Biuruose dirbančių žmonių komfortui taip pat svarbi augmenija tiek pačiame pastate, tiek terasose ar kieme. Verslo centre Vilniuje planuojame žiemos sodą su atskira jo ekosistema, nes augalai ir natūralus oras turi įtakos erdvės kokybei“, – teigė L. Lombardi.

Jis pasakojo, kad dirbdami su stoties transformacijos projektu Vilniuje – „Vilnius Connect“ – architektai, planuodami pėsčiųjų perėją virš geležinkelio bėgių, taip pat projektuoja galimybes ja pasinaudoti ir vabzdžiams.

„Kai miestuose kuriame augmeniją taip, kad ji pritrauktų daugiau rūšių vabzdžių, turime daugiau žiedų gėlynuose, į miestą grįžta daugiau ir įvairesnių rūšių paukščių. Pastebime, kad grįžta ir tie, kurie jau dešimtmečius nesirodė miestų erdvėse. Mes į rūpinimąsi bendruomene žiūrime gana plačiai – bendruomenė yra ne tik žmonės, bet ir augalai bei gyvūnai“, – pasakojo Londone dirbantis architektas.

Kabinetai ar atvira erdvė?

L. Lombardi sakė Vilniuje aplankęs keletą biurų ir pastebėjęs gana didelę įvairovę. Vieni, anot jo, yra tradiciniai, su atskirais kabinetais, kiti – visiškai atviros erdvės su keliais susitikimų kambariais.

„Dabartinės biurų erdvės, kurias projektuojame – abiejų požiūrių mišinys. Manau, jau nebegrįšime nei prie kabinetinio plano, nei prie vien atviros erdvės.

Į biurus po karantino sugrįžusių žmonių poreikiai pasikeitę: jiems reikia bendrų erdvių kurti, bendradarbiauti, pokalbiams ir asmeninių uždarų vietų darbams, kuriems būtina susitelkti, taip pat nuotoliniams skambučiams.

Tad ir ateityje biuruose bus abiejų samplaika, tačiau tai, kiek kurių erdvių (kiek skirtų sutelktam, kiek – bendram darbui su kitais), keisis priklausomai nuo kiekvienos organizacijos poreikių“, – vertino L. Lombardi.