Daugelyje ES šalių jau seniai įteisintos želdynų įrengimo ir priežiūros rekomendacijos, kurios pagal poreikį yra tobulinamos, pavyzdžiui, didesniuose Vokietijos miestuose (Hanoveryje ir kt.) už želdynus atsakingi net atskiri departamentai. Senuosiuose Europos miestuose iš medžių, krūmų, gėlių ir kitų augalų ne tik kuriami tikri meno šedevrai, bet želdinama planingai, apgalvotai, taikant pažangias technologijas, žinant augalo sodinimo, priežiūros ir augimo ypatumus, o pas mus panašu, kad aplinkos apželdinimą projektuoja kas tik nori, kraštovaizdžio kokybė, grožis dažnai priklauso tik nuo to, kiek jam dėmesio ir pinigų norėjo skirti pats investuotojas. Tačiau šių klausimų sprendimai nėra palikti be dėmesio. Tuo rūpinasi Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija, vienijanti želdinimo, želdinių priežiūros bei su želdinimu susijusius, paslaugas teikiančius ir dekoratyvinius augalus auginančius fizinius ir juridinius narius. Ji atstovauja jų ekonominiams bei juridiniams interesams ir koordinuoja jų veiksmus, gerinant želdinimo bei želdinių priežiūros teikimą ir siūlant tik geros kokybės dekoratyvinius augalus. Asociacijoje dirbantys, didelę praktiką turintys specialistai rengia mokymus, specialias metodikas, organizuoja parodas, seminarus bei praktinius užsiėmimus, diegiant naujas technologijas, konsultuojasi su Europos medelynais, dalyvauja studentų baigiamuosiuose darbuose. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija bendradarbiauja ir su Aplinkosaugos ministerija, Lietuvos architektų sąjunga ir kitomis institucijomis.
Trūksta susikalbėjimo
„Glaudžiai bendraudami su visais proceso dalyviais labai gerai matome esamas problemas, – sako Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė. – Didžiausią nerimą keliantis dalykas – tai tarpusavio nesusikalbėjimas tarp užsakovų, architektų ir tarp rangovo, kuris turi galutinai įgyvendinti sumanymą. Net jei pats projektas būna įdomus ir jam išskiriamos didelės investicijos, dėl to, kad jis nebūna iki galo teisingai paruoštas, reikiamo galutinio rezultato taip ir nesulaukiama. Todėl mes bandome su visais kalbėtis apie tai, kad visi klausimai, susiję su želdynų projektavimu, augalų parinkimu, žaliųjų erdvių planavimu, turi būti labai apgalvoti. Kur kokie želdynai bus, ar tai bus vejų plotai, ar žaidimų aikštelės, o gal mažoji architektūra. Tam, kad darbai būtų vykdomi nuosekliai ir rezultatas būtų toks, kokio tikimasi.“
Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu išleido Želdynų įrengimo ir priežiūros metodiką, kur surinkti ir susisteminti visi aktualūs klausimai, pradedant grunto paruošimu ir baigiant medžio pasodinimu. Metodikoje pateikti pačių darbų apibūdinimai, medžių dydžių, medžių kokybės nustatymo rodikliai, kad architektai, medelynai, želdintojai suprastų, apie kokius augalus kalbama, kokio dydžio sodinuką turi pasisodinti. Juk, pasak pašnekovės, visai skirtingi reikalavimai yra, kai augalai sodinami privačioje teritorijoje, ir visai kas kita, kai jie augs viešojoje erdvėje, kur reikia didesnių augalų ir aiškesnių sprendimų.
Pasitaiko ir tokių situacijų, kad jau patvirtinus projektą paaiškėja, jog tas augalas toje numatytoje visai netinka, o racionaliau būtų buvę rinktis kitą. „Nes yra tokių augalų, kurie gali būti pakantūs miesto užterštumui, sausrai, skirti vėjuotoms vietoms, – pastebi I. Vainauskienė. – Dar svarbu žinoti ir būsimos dirvos rūgštingumą, ar tai bus smėlis, ar molis, ar dirvožemis derlingas, ar ne, reikia pagalvoti ir apie tai, ar augalai tiks ten pagal savo dydį. Juk būna ir taip, kad gatvėje išpjovę senas liepas, nes jos buvo per didelės, pasodiname mažas, bet vėl tą patį augalą, kuris tikrai išaugs, nors žinome, kad mums toje vietoje reikalingas daug mažesnis augalas. Juk net ir tų pačių liepų rūšių bei veislių yra didelė įvairovė. Vienos auga plokščiau, kitos kūgine forma. Todėl tarp visų proceso dalyvių turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas, pradedant nuo planuotojo, projektuotojo, medelyno iki rangovo.“
Reikia kvalifikacijos
Planuojant želdinius, atliekant želdinimo darbus, juos prižiūrint, reikia iš anksto žinoti labai daug dalykų, be to, daugeliui darbų reikia tinkamos kvalifikacijos, o būtent jos dažniausiai ir trūksta. „Pasodinimas yra labai svarbi dalis, mūsų kolegos iš Vokietijos sako, kad visuomet verta daugiau investuoti į duobę, į gruntą, į paruošimą, tada augalas tikrai gyvens, nes jeigu mes, net ir turėdami labai brangų augalą, atitinkamai neparuošime vietos, kurioje jis augs, tai neteisingai pasodinę galime jį prarasti, – įsitikinusi pašnekovė. – Juk būtina žinoti, kad medžio šaknims reikia ir oro, ir kad tinkamai pakliūtų maisto medžiagos, kad jo šaknys nebūtų užspaustos, kaip turi būti susiformavusi šaknų sistema, koks bus šaknų išsidėstymas, jau nekalbant apie patį sodinuko dydį ir jo kokybę. Kitas labai svarbus etapas yra augalų priežiūra, kuriai ruošiant projektus, planuojant taip pat skiriama per mažai dėmesio. Juk, jei mes pasodinsime kokius nors įdomesnius augalus, galbūt jie reikalaus daugiau drėgmės, juos reikės karpyti, formuoti ir visa tai reikia įvertinti iš anksto, tačiau tokie svarbūs priežiūros darbai projektuose dažnai net nebūna įtraukti į sąmatą.“
Dabar miestų želdynams tikrai galima parinkti labai gražių ir įvairių augalų, krūmų. „Augalų įvairovė didėja, jų pasirinkimas labai didelis, galima sodinti ir sakuras ar dekoratyvines obelis, kriaušes, o krūmai galėtų atstoti sunkiau prižiūrimas vejas bei būtų labiau funkcionalūs ir estetiški. Visus šiuos momentus taip pat reikia numatyti dar projektavimo metu.
„Miesto želdynų, parkų projektavimui, apželdinimui ir priežiūrai reikia ypatingos kvalifikacijos ir patirties. Todėl tik visai komandai kartu priėmus bendrą teisingą sprendimą galima tikėtis tikrai labai gero rezultato“, – tvirtina Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė.