LDK didikų Sapiegų rezidencija, reikšmingas 17 a. architektūros, dailės ir istorijos paminklas, atgyja. Netrukus čia lankytojams duris atvers parodų ir renginių salės, tačiau Šiuolaikinis meno centras (ŠMC), Sapiegų rūmų valdytojas, puoselėja dar didesnių tikslų. 

„Sapiegų rūmai turėtų tapti vis didesnę savastį ir pridėtinę vertę įgyjančiu traukos centru, puoselėjančiu kitokį santykį su savo lankytojais ir veiklos rėmėjais. Paprasčiau kalbant, viena yra organizuoti šiuolaikinio meno parodas ir renginius Vilniaus miesto centre, neutralioje balto kubo erdvėje, visai kas kita yra pristatyti meno procesus Antakalnyje, istorinėje aplinkoje, su kuria neišvengiamai teks ieškoti darnaus ir prasmingo santykio“, – sako Kęstutis Kuizinas, ŠMC direktorius. 

Į pirmąjį renginį Sapiegų rūmuose vilniečiai ir miesto svečiai bus pakviesti jau netrukus – balandį: čia bus atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Užuovėja“ istorinio rūmų leitmotyvo – ligoninės, karinio komplekso ir prieglobsčio vietos tema. Neišvengiama parodos dalimi, pasak jos kuratorių, taps ir rūmų erdvėse jau esantys kūriniai – baroko ir vėlesnių laikotarpių freskos, lipdiniai, dekoro elementai, visa pastato architektūra.  

Sapiegų rūmų vadovybė siekia, kad jie būtų atviri visoms bendruomenėms, tad čia vyks ne tik parodos, bet ir įvairi edukacinė veikla. Nuo pat rūmų atidarymo balandį planuojama reguliariai, kartą per mėnesį, rengti ekskursijas su vertimu į gestų kalbą, yra parengta pastato istorijos ekskursija neregiams. 

„Sapiegų rūmų aktualizavimo“ investicinis projektas buvo pradėtas 2018 m. rugpjūtį, po metų buvo pasirašyta paraiška projektui iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuoti. Tų pačių metų pabaigoje buvo pasirašyta ir finansavimo sutartis. Investicinio projekto „Sapiegų rūmų aktualizavimas“ vadovės Ingos Žilionytės teigimu, iš viso projektui buvo skirta per 7,5 mln. eurų. Rinkoje drastiškai pakilus kainoms, po penkerių metų galutinė projekto įgyvendinimo išlaidų suma padidėjo iki beveik 12 mln. eurų. Daugiausia, apie 10,6 mln. eurų, buvo išleista statybai, rekonstravimui, remontui ir kitiems su tuo susijusiems darbams, tokiems kaip projektavimas, tyrimai, ekspertizė, archeologija ir techninė priežiūra. Už daugiau kaip 1,2 mln. eurų buvo įsigyta baldų ir įrangos, reikalingų Sapiegų rūmams toliau aktualizuoti. 

Baigtas etapas, bet ne darbai 

„Nors statybos ir tvarkybos darbai Sapiegų rūmuose baigti, interjero freskų, išlikusių sienų polichrominės tapybos fragmentų, taip pat puošnios stiuko lipdybos fragmentų grožio atskleidimo darbai dar tik pradėti“, – pabrėžia Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė. 

Rūmų antrajame aukšte yra keletas konservuotų labai vertingų didesnių ir mažesnių freskų fragmentų, tačiau lėšos skirtos tik šiaurinės galerijos rytinės ir vakarinės sienų tapybos restauravimo darbų programai. Nėra ir visos išlikusios rūmų polichromijos „žemėlapio“, pagal kurį būtų galima planuoti tolesnius darbus. Tad pirmiausia planuojama atlikti nuoseklius išlikusios sienų tapybos tyrimus, kad būtų galima įvertinti būtinų darbų visumą, o tada etapais juos įgyvendinti. Vien tyrimams ir konservavimo-restauravimo darbų programoms parengti, G. Žemaitytės teigimu, gali prireikti mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų.  

„Kita svarbi išlikusio dekoro dalis – lipdiniai. Turime parengtą šiaurinės galerijos antrojo aukšto arkinių langų angokraščių lipdybos restauravimo ir konservavimo darbų programą, kuriai dabar ieškome lėšų (darbų kaina – per 120 tūkst. eurų). Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros, su kuria sėkmingai bendradarbiaujame, studentai, praktikos metu atlikdami kelių patalpų sienų polichromijos zondus, po tinku atrado 19 a. dekoruotus skliautus. Jiems atidengti reikėtų tyrimų ir restauravimo programos, o paskui ir lėšų konservavimo-restauravimo darbams. Kai jų rasime, galėsime džiaugtis, tikėtina, ištisai dekoruotu vienos iš pirmo aukšto patalpų arkiniu skliautu“, – sako G. Žemaitytė. 

Šiuo metu atliekami rytinio ir šiaurinio fasadų tyrimų darbai, vėliau bus rengiama jų tvarkybos programa, ieškoma lėšų darbams, kuriems jau nepakaks šimtų tūkstančių eurų – reikės milijonų kaip ir jau atkurtiems vakariniam ir pietiniam fasadams. 

„Jų sutvarkymas kainavo beveik 3 mln. eurų, darbai buvo atlikti ES projekto lėšomis“, – įvardija sumą G. Žemaitytė ir pamini kuklesnio biudžeto, bet ne mažiau vertingą projektą – rūsyje užkonservuotos ikisapieginių laikų plytų degimo krosnies pristatymą visuomenei. Tam reikėtų mažiausiai 20 tūkst. eurų.  

„Gali būti, kad naujesnių laikų užmūrijimai tebeslepia prabangaus lipdybos dekoro fragmentų, tad mums prieš akis dar ir rūmų dekoro detektyvas“, – mano Sapiegų rūmų vadovė.  

Pasak jos, savo eilės ir dėmesio laukia ir šalia rūmų stovinti arklidė, taip pat itin sena ir šiuo metu labai prastos būklės rūmų teritoriją juosianti tvora, kurioje yra išlikusių net gotikinio mūro fragmentų. Šios restauravimo pastangos – G. Žemaitytės žodžiais, tarsi ilga kelionė, kuriai įveikti pradedamas burti partnerių ir bendraminčių ratas. 

„Bendradarbiaudami su akademiniu, verslo ir nevyriausybiniu sektoriumi ieškosime būdų, kaip išsaugoti ir pristatyti šituos turtus visuomenei. Norime taikyti inovatyvius, šiuolaikinio konservavimo teoriją ir praktikas atitinkančius būdus, tapti svarbia vieta Europos restauravimo ir konservavimo darbų žemėlapyje“, – sako Sapiegų rūmų vadovė. 

Šiuo metu vyksta rūmų šiaurinio ir rytinio fasadų tyrimų darbai, juos baigus bus rengiama restauravimo darbų programa. „Tikėtina, kad šie fasadai bus tvarkomi pagal šiek tiek kitokią metodiką nei jau restauruoti vakarinis ir pietinis fasadai – norėsime pagal galimybes parodyti ir restauravimo darbų etapus, kad tie fasadai ne tik žavėtų grožiu, bet ir intriguotų susipažinti su restauravimo procesais“, – atskleidžia sumanymą G. Žemaitytė. 

Po truputį atveriama praeitis 

„Restauruoti rūmų fasadai rodo buvusią rūmų prabangą, grožį ir jų statytojų statusą LDK valstybėje, o pasirinktas vidaus sienų restauravimo metodas – randus: perstatymus, nevykusius remontus, niokojimą. Tai tarsi išsami rūmų raidos istorija ir restauravimo etalonas“, – teigia Sapiegų rūmų kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projekto vadovė architektė Gražina Kirdeikienė.  

„Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos statyti rūmai nuo 19 a. pradžios gadinti be sustojimo. Iš rūmų bandyta padaryti ligoninę. Pirmiausia užmūrytos arkados, bet tapo per tamsu, tada pradėta viduje kirsti sienas. Nepadėjo. Dėl to padaryta didelė rekonstrukcija ir 1843–1848 m.: pakeistos perdangos, sunaikinti visi interjerai, karnizų vieta, rūmų viršutinės dalies siluetas, – liūdną rūmų praeitį pasakoja architektūrinių tyrimų autorius ir restauravimo projekto darbo grupės narys Evaldas Purlys. – Rūmuose kurį laiką buvo ir kareivinės, o sovietmečiu – radiotechnikos mokykla. Netinkamai parinkta paskirtis naikino pastatą.“  

Architektas E. Purlys nuo 1993 m. etapais atliko architektūrinius tyrimus, kaupė ir analizavo jų metu surinktus duomenis apie Sapiegų rūmų architektūrą, išnagrinėjo žinias, patekusias į penkis istorinius rūmų inventorius. Šių ir dar daugybės kitų sričių tyrimų duomenimis buvo pagrįstas rūmų istorinių vidaus erdvių planinės struktūros atskleidimas, fasadų architektūros ir vidaus erdvių bei architektūrinių elementų restauravimas.  

„Visada tikiesi daugiau, negu randi. Pats netikėčiausias dalykas slypėjo storoje sienoje – kai ant lango angokraščių buvo rasta pati gražiausia (iš išlikusiųjų) Sapiegų laikotarpio lipdyba. 18 a. antrojoje pusėje šis langas buvo užmūrytas dviem plonomis sienutėmis su ertme tarp jų. Joje ir liko ši lipdyba“, – prisimena E. Purlys 2012 m. atradimą kambaryje, 18 a. pabaigos inventoriuose vadintame miegamuoju.  

2012–2013 m., pasak E. Purlio, buvo lemtingi rūmų Sapiegų laikotarpio architektūros atgimimui. Atlikus pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtame Sapiegų rūmų restauravimo pirmojo etapo projekte numatytus darbus, į pastatą buvo grąžinta barokinė architektūra: atidengti barokiniai elementai, arkados, pirminį vaizdą atgavo didingos vidaus erdvės, buvo atkurtas rūmų tūrių siluetas.  

Deja, neįmanoma atkurti Sapiegų laikotarpio rūmų interjerų dekoro – viskas buvo nukapota, išdaužyta 1843–1848 m. rekonstrukcijos metu, bandant rūmus pritaikyti ligoninei. „Tiesiog Dievo dovana reikia laikyti rūmų sienose išlikusius tapybos, polichrominio dekoro, lipdybos fragmentėlius. Neliko ar nebuvo interjerų piešinių. Anais laikais dar neturėta fotografijos, todėl nieko nežinoma net apie tapybos ar lipdybos ant sienų ir lubų siužetus“, – apgailestauja E. Purlys. Net keliuose antrojo aukšto kambariuose pavyko išsiaiškinti tik interjero dekoro elementų komponavimo vietas: daugiausia tai apvadai aplink duris ir langus su virš jų buvusia lipdyba. Lipdybos būta ir virš židinių. Tačiau teko apsiriboti tik plotų, kuriuose buvo dekoras, kompozicijos atskleidimu, minimaliu paryškinimu. Nežinant, kas tuose plotuose buvo nulipdyta ar nutapyta, nieko daugiau nebuvo galima daryti.  

Šiek tiek daugiau žinių apie interjero architektūrą išliko didžiojoje rūmų salėje – čia rasti net šešių piliastrų fragmentai ir dar kelių piliastrų žymės sienose. Išliko duomenų apie salės palubėje buvusį architravą, frizo juostą ir net vainikuojantį karnizą.  

„Čia, klasikinių formų antablemento aprėmintose lubose, kaip rašė Sapiegų amžininkai, greičiausiai mėlyno dangaus fone, buvo nutapyta Dievų puota. Salėje visą šimtmetį puotaudavo Sapiegos, o virš jų, aukštybėse, – Dievai. Mėlyno dangaus fone – ant šiaurinės antro aukšto galerijos galinių sienų – buvo nutapyti ir muzikantai rytietiškais drabužiais. Išliko nemaži šios anuomet madingos iliuzorinės tapybos plotai. Muzikantai nutapyti grojantys balkonuose, po arkomis, kurių forma panaši į rūmų galerijų arkinės formos langus“, – pasakoja E. Purlys.

Kirdeikienės nuomone, didžiausia kultūros paveldo objektų restauravimo ir pritaikymo problema yra terminai ir finansai, todėl neretai tenka prisitaikyti prie realių sąlygų.

Architektės teigimu, kai 2020 m. buvo pradėtas rengti rūmų kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektas, rūmų erdvinė ir planinė struktūra jau buvo atkurta. Reikėjo ją išsaugoti ir prie jos prisitaikyti projektuojant pastatą ŠMC reikmėms, užtikrinant darbuotojų ir lankytojų komfortą ir saugumą, renginių ir ekspozicijų patalpų prieinamumą visiems, tarp jų ir specialiųjų poreikių turintiems lankytojams. Pastate suprojektuotas apšvietimas, inžinerinė įranga (liftas ir keltuvai), papildomi evakuaciniai laiptai pietinėje rūmų galerijoje, patogūs laiptai į mansardiniame aukšte įrengtą naują 480 kv. m daugiafunkcę renginių salę. Pietinėje rūmų pusėje numatyta vieta restoranui, o buvusioje Sapiegų menėje – salė renginiams, čia jau sudėtos prabangios plačių lentų ąžuolinės grindys. Istorinėse erdvėse įrengtose darbo patalpose suklotos pušinės lentos, o ekspozicijų patalpoms išrinktos šlifuoto betono grindys. Siekiant optimaliai panaudoti rūmų erdves, berėmiu stiklu įstiklintos pirmojo aukšto pietinė ir šiaurinė galerijos.  

Pastate įrengtos keturios ventiliacijos kameros. Iškasti nauji papildomi rūsiai šilumos punktui, elektros skydinei, ventiliacijos kamerai.  Kirdeikienės teigimu, vos pradėjus kasti naujus rūsius, juose pradėjo kilti vanduo. Paaiškėjo, kad pastatas stovi šalia šaltinių. Iki 19 a. vidurio už Sapiegų rūmų ant kalniuko būta kūdros, iš jos vanduo mediniais vamzdžiais tekėdavo į barokiniame Sapiegų parke trykštančius fontanus. Tikėtina, kad šaltiniai ir lėmė rūmų statybą būtent toje vietoje.

Barokinių fasadų konservavimas ir restauravimas – titaniškas darbas  

Visus Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasadų konservavimo ir restauravimo darbus atliko MB „Virmalda“, per kone tris savo veiklos dešimtmečius visuomenei atgaivinusi daugybę kultūros paveldo pastatų, tarp jų Lietuvos banko pastatą Kaune, Panemunės pilį, Gelgaudiškio rūmus, pagrindinį Signatarų namų fasadą, Trakų Vokės dvaro sodybos rūmus. 

Tokių sudėtingų objektų be stiprios restauratorių, specialistų, vadovų ir visos administracijos komandos įgyvendinti būtų buvę neįmanoma.  

Sapiegų rūmų projektas – neabejotinai vienas iš įspūdingiausių per įmonės gyvavimo istoriją. Restauruojant Sapiegų rūmų fasadus, iš viso daugiau kaip 5000 kv. m ploto, buvo sunaudota per 77 tonas įvairių frakcijų smėlio, apie 25 tonas kalkių, 10 tonų mišinio lipdiniams lieti, net 24 tonos dažų. 

Darbai atlikti pagal praėjusio dešimtmečio pradžioje parengtą tvarkybos darbų projektą. 2022 m. gruodį pradėtiems Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasadų konservavimo ir restauravimo darbams vadovavo „Virmaldos“ tvarkybos padalinio vadovė, restauratorė Ramunė Balandžiūnienė. 

Darbus teko pradėti neįprastu metu 

„MB „Virmalda“ patikėti konservavimo ir restauravimo darbai Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasaduose susidėjo iš dviejų didelių dalių: išlikusio dekoro konservavimo ir restauravimo, neišlikusio dekoro atkūrimo“, – sako R. Balandžiūnienė.  

Konservavimo ir restauravimo darbai sezoniniai, tačiau dėl griežto termino juos teko pradėti gruodį. Tad buvo nuspręsta darbus organizuoti tuo metu dar visiškai nauju metodu: sumontuoti fasado pastoliai buvo sandariai aptraukti specialia polietileno termoplėvele, kad būtų galima šildyti orą tarp pastato bei plėvelės ir palaikyti temperatūrą, reikiamą išlikusiai lipdybai atidengti šaltuoju metų laiku. Visuose aukštuose buvo sumontuoti termometrai, kartais atskiras zonas tekdavo šildyti net naktimis, bet toks darbo metodas pasiteisino. Maždaug per tris mėnesius buvo atlikti vadinamieji „sausi“ darbai: pašalinti visi vėlyvieji dažų sluoksniai, begalė ankstesnių restauracijų ir remontų užtaisymų netinkamais skiediniais. Šio proceso metu netikėtai buvo rasta naujos informacijos.  

„Pradėję šalinti vėlyvus uždažymus, restauracinius tinko sluoksnius, aptikome anksčiau nefiksuotą polichrominio dažymo sluoksnį, – pasakoja R. Balandžiūnienė. – Tyrėja E. Kazlauskaitė atliko papildomus polichromijos tyrimus ir buvo parengtas dar vienas, jau trečiasis, fasadų dažymo sprendinys. Jis ir buvo įgyvendintas.“  

Tuo pat metu buvo rengiamasi ir neišlikusio dekoro atkūrimui. Darbo grupė, kurią sudarė darbo brėžinius rengę architektai D. Vanagaitė-Garbanovienė, G. Filipavičienė, E. Purlys, atrinko dekoro analogus, kūrė eskizus, lipdybos dekoro atkūrimo schemas, „Virmaldos“ restauravimo dirbtuvėse buvo gaminami modeliai, formos, galiausiai pradėtos lieti dekoro detalės.  

Medžiagos – autentiškos, masteliai – įspūdingi

Atšilus orams, jau buvo galima pradėti vadinamuosius „šlapius“ procesus: nestabilius dekoro elementus tvirtinti taškinėmis injekcijomis, konservuoti ir sutvirtinti stiuko medžiagą.  

Pirmojo ir antrojo aukšto lipdyba buvo neblogai išlikusi, tad ji daugiausia buvo konservuojama.  

„Vadovaujantis darbo brėžiniais ir natūros duomenimis, atkurti šiaurės vakarų, pietvakarių ir pietryčių bokštų kampuose esančių karnizų ornamento elementai – augalinių, kimatijo, dantukų ir apverstų lapukų su gilėmis motyvų juostos. Taip pat pastatą vainikuojančio antablemento ornamento juostos elementai, žemiau esančios dviejų tipų kompozicijos ant frizo stulpelių, banguoto augalinio ornamento ant antablemento frizo juostos“, – „Virmaldos“ profesionalų komandos atliktų darbų sudėtingumą iliustruoja R. Balandžiūnienė. 

Atkurto dekoro masteliai įspūdingi: viena vakarų ir pietų fasadų karnizų konsolė svėrė apie 10 kg, o jų yra sumontuota net 252! Kiekvienos atkurtos vainikuojančio karnizo dantukų, kiaušinio formos ar augalinių motyvų juostos ir tokios pat juostos bokštelių karnizuose ilgis – 168 m. Dvi plokštės, iš kurių susideda frizas, yra 60 cm aukščio ir 170 cm ilgio.  

Visas išlikęs lipdytas fasado dekoras konservuotas ir restauruotas autentiškomis medžiagomis ir technologijomis, nenaudojant neleistinų papildomų priedų, sintetinių medžiagų.  

Nors darbų apimtis buvo didžiulė, daugelyje vietų teko naudoti mažiausius (nr. 000) teptukus.  

Norint atkurti pirmiausia reikia sukurti 

Visas atkuriamas dekoras buvo liejamas elastingose silikono formose, paruoštose perėjus visus būtinus etapus: analogų analizę, darbo brėžinių parengimą, modelių lipdymą, formų gamybą. Atlikus bandymus, dekorui atkurti buvo pasirinktas atspariausias oro sąlygoms skiedinys. Elementai iš jo buvo liejami „Virmaldos“ restauravimo dirbtuvėse Kaune, o tada gabenami į Sapiegų rūmus ir pagal parengtas schemas montuojami, tvirtinami ir klijuojami prie rūmų mūro.  

Klijavimas nebuvo paprastas, nes mūrai buvo atkurti anksčiau, jų matmenys „plaukiojo“. Kiekvienas atkuriamų elementų kampas buvo lipdomas vietoje. Sumontavus visus išlietus lipdinius, atlikti glaistymo darbai, montažinių siūlių užtaisymai, paviršių suvedimas su autentiškais išlikusiais elementais, paviršiaus paruošimas, gruntavimas ir galiausiai polichrominis dažymas. 

Sapiegų rūmų vakarų ir pietų fasadų konservavimo ir restauravimo darbus atliko daugiau kaip šimtas įmonės „Virmalda“ profesionalų, turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatus: dailininkų, mūrininkų-tinkuotojų, dažytojų-glaistytojų, stalių, elektrikų, restauratorių ir kt.  

Užsakovui, projektuotojams ir rangovui kartu siekiant bendro tikslo, laiku pasiektas kokybiškas rezultatas.  

Rūmų aplinkai – karališkos spalvos trinkelės  

UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, rengdamas kultūros paminklo – Sapiegų rūmų kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektą, didelį dėmesį skyrė ir rūmams priklausančios teritorijos sutvarkymui: želdynų, privažiavimo kelių, lauko renginiams skirtų plotų išdėstymui ir jų dangų parinkimui. Buvo siekiama, kad rūmų aplinka atitiktų rūmų statusą, užsakovo – ŠMC poreikius, būtų saugi ir patogi lankytojams.  

Projekte numatytos natūralaus akmens blokelių dangos teko atsisakyti dėl lėšų trūkumo. Vietoje akmens pėsčiųjų takams, privažiavimams, renginių ir automobilių stovėjimo aikštelėms išgrįsti buvo pasirinktos UAB „Betono mozaika“ gaminamos dviejų dydžių gelsvos (smėlio) ir pilkos spalvos natūralaus akmens tekstūra dengtos šiurkštaus paviršiaus trinkelės, artimos natūraliai smėlio ar žvyro dangai, todėl tinkamos ir sunkiam transportui užvažiuoti. 

Projektuotojai siekė, kad rūmų aplinkos danga būtų kuo artimesnė natūralioms parko, kuriame stovi rūmai, dangoms. Ir Lietuvoje, ir Vakarų Europos šalyse dauguma rezidencijų ir prabangių rūmų stovi ant gelsvų akmens išsijų, žvyro dangų. Sapiegų rūmuose šių dangų buvo atsisakyta dėl numatomo didelio lankytojų, tarp jų ir žmonių su specialiaisiais poreikiais, skaičiaus ir dangai keliamų reikalavimų: ji turėjo atlaikyti gaisrines ir kitas sunkiąsias transporto priemones.    

Aplinkai aplink Sapiegų rūmus kurti pasirinkti bendrovės „Betono mozaika“ natūralaus akmens tekstūra dengti gelsvų ir pilkų / sidabrinių atspalvių gaminiai „Antika 8“ ir „Antika 8 Plus“. Gelsvo atspalvio gaminiai derinti prie istorinio konteksto. 

Ūkinei veiklai numatytose zonose aplink rūmus, automobilių stovėjimo aikštelėje vėlgi panaudoti „Betono mozaikos“ gaminiai – natūralios akmens faktūros „Silver“. Jie atskiria praktinę ir paradinę zonas, tačiau išlaiko vientisumą natūralaus akmens faktūra.  

Iš viso projekte panaudota apie 2000 kv. m „Betono mozaikos“ produkcijos, papildomai dar vejos ir gatvės bordiūrų. Architektės G. Kirdeikienės manymu, gaminiai gražūs, kokybiški ir patvarūs.  

„Kurdami projektams, bendradarbiaudami su architektais, visada galime pasiūlyti kruopščiai pritaikytą spalvinę paletę. Kadangi trinkelės gaminamos naudojant natūralias medžiagas, labai svarbu visą projektui reikiamą kiekį suplanuoti iškart, nes skirtingų partijų gaminių spalvų intensyvumas gali šiek tiek skirtis. Eksploatavimo metu grindinys, veikiamas aplinkos, pamažu suvienodėja ir tampa vientisesnis“, – teigia Romas Venckus, bendrovės „Betono mozaika“ generalinis direktorius.  

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gelsvos, smėlio spalvos dangos, itin populiarios Europoje, pamažu atranda savo klientą ir Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose, tačiau tai itin atsargus ir palyginti lėtas virsmas.  

„Gelsvo atspalvio natūralaus akmens faktūros gaminiai jau panaudoti projektuose Vilniuje, Kaune ir Latvijos mieste Siguldoje. Tačiau mes klientams galime pasiūlyti ir daugiaspalvių sprendimų su dominuojančiais gelsvais atspalviais“, – sako R. Venckus.   

Grindims – praktiška ir moderni poliruoto betono danga  

Vienas iš naujojo Sapiegų rūmų interjero akcentų – muziejaus erdvėse įrengta dekoratyvinio betono liejamų grindų sistema MAPEI ULTRATOP, kurią tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis MAPEI statybinės chemijos atstovas Lietuvoje. Naudojant šią dangos sistemą, gaunami reprezentatyvūs, atsparūs, besiūliai grindų paviršiai, tinkami naudoti visų tipų gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir kitos paskirties patalpose. ULTRATOP sistema gali būti įrengiama trimis efektais: nepoliruota (ULTRATOP Natural effect), poliruota (ULTRATOP Polished effect) ir teraco (ULTRATOP Terrazzo effect). 

Aukšti techniniai parametrai ir estetinis projekto funkcinės paskirties atitikimas lėmė ULTRATOP Polished effect sistemos pasirinkimą. Tai yra prabangesnė ULTRATOP grindų sistemos variacija, lyginant su kita, rinkoje ypač populiaria – Natural effect. Danga liejama bent ~10 mm storiu, o poliruojant jos paviršių deimantiniais diskais 5–7 žingsniais, gaunamas ypač reprezentatyvus, blizgus arba matinis efektas, atveriami smulkūs užpildai, ir tai suteikia tolygų bei maksimaliai artimą pramoninio poliruoto betono vaizdui efektą. Be to, tai yra gniuždymui, nusidėvėjimui, trinčiai ir UV spinduliuotei atspari grindų dangos sistema.  

„Plačias panaudojimo galimybes architektams ir interjero dizaineriams atveria ir aštuonios galimos ULTRATOP gaminio spalvos. Konkrečiai šiam projektui pasirinkta šviesiai pilka spalva leido sukurti natūralios betono spalvos vaizdą. Taip pat esame dėkingi įmonei UAB „Grindys“, kurios viena iš specializacijų – būtent poliruotos šios dangos versijos įrengimas. Daugiametė įmonės patirtis dirbant su šiuo produktu leido pasiekti puikų galutinį rezultatą“, – akcentuoja UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas – inžinierius Artūras Ručinskas.  

Visi produktai, naudojami MAPEI ULTRATOP sistemoje, yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai. Pagrindiniai sistemos produktai turi ypač vertingą dokumentaciją – gaminių aplinkos apsaugos deklaracijas, EPD (angl. Environmental Product Declaration). Jos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai projektai vis dažniau turi atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus. 

MAPEI ULTRATOP – anaiptol ne naujovė Lietuvoje. Per pastaruosius 12 metų su šia sistema Lietuvoje įgyvendintas ne vienas unikalus projektas. Vis daugiau architektų, projektuotojų, interjero dizainerių ir apskritai klientų renkasi šią sistemą dėl jos universalumo, reprezentatyvumo, detalios techninės dokumentacijos ir kokybiško konsultavimo tiek projektavimo, tiek įrengimo proceso metu. 

Istoriniame interjere – efektyvios, patikimos ir nematomos sistemos 

Sapiegų rūmuose įrengtas vandens tiekimo ir šildymo sistemas pagamino „KAN Group“ – patyrusi inžinerinių sistemų gamintoja ir tiekėja. 1990 m. įkurta „KAN-therm“ nuo pat pradžių veiklą plėtoja tvirtai laikydamasi keturių principų: profesionalumas, novatoriškumas, kokybė ir plėtra. Šiuo metu įmonėje, kurios pagrindinė būstinė yra Balstogėje, dirba per 1100 žmonių. Jos filialų tinklas aprėpia visą Lenkiją, įsteigti tarptautiniai biurai daugelyje šalių. Prekių ženklu „KAN-therm“ pažymėti gaminiai eksportuojami į 68 Europos, Azijos, Afrikos ir Amerikos šalis.  

„KAN-therm“ – tai optimali, kompleksinė santechnikos sistema, susidedanti iš pačių naujausių, vienas kitą papildančių techninių sprendinių: šalto ir karšto geriamojo vandens bei šildymo ir vėsinimo sistemų, taip pat gaisro gesinimo ir technologinių sistemų srityse. 

Efektyvios ir patikimos „KAN-therm“ sistemos, kasdien išlikdamos nematomos, jau daugiau kaip 30 metų be trikdžių veikia visame pasaulyje – gyvenamuosiuose kvartaluose, visuomeninės paskirties objektuose, privačiuose namuose, sporto ir poilsio, taip pat pramoninėse patalpose, gamyklose. 

Sapiegų rūmų vandens tiekimui buvo pasirinkta sistema „KAN-therm ultraPRESS“ iki 63 mm skersmens, o grindiniam šildymui – sistema „KAN-therm NET“. 

„Verta paminėti, kad grindinio šildymo sprendimai yra vieni efektyviausių istoriniuose pastatuose, nes jie užtikrina mažesnį konvekcinį oro judėjimą patalpoje ir taip sumažina aplinkui sklandančių dulkių kiekį, o tai labai svarbu norint apsaugoti senovinius eksponatus nuo sunaikinimo. Be to, tokio šildymo elementai yra nematomi, todėl netrikdo istorinio pastato interjero. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rūmuose įrengta grindinio šildymo sistema yra ekonomiška ir padeda sumažinti rūmų eksploatavimo išlaidas“, – pabrėžia Modestas Zelvys, „KAN-therm“ Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vadovas.  

Restauravimo proceso metu „KAN-therm“ tiekė visą reikiamą įrangą, teikė projektavimo ir technines konsultacijas, kad „KAN-therm“ sistemų montavimo procesas vyktų sklandžiai ir be klaidų, būtų užtikrintas ilgalaikis ir nepriekaištingas sistemų veikimas.  

„Didžiuojamės galėję prisidėti prie tokio svarbaus Lietuvai projekto, – sako M. Zelvys. – Sapiegų rūmai neabejotinai užims garbingą vietą projektų, įgyvendintų naudojant „KAN-therm“ sistemas, sąraše.“  

Kultūros paveldo objekte įrengti inžinerinius tinklus – didelis iššūkis   

Sapiegų rūmų inžineriniams tinklams reikiamą modernią įrangą – vandentiekio ir nuotekų, šildymo ir šilumos punkto, vėdinimo ir vėsinimo, gaisrinio vandentiekio sistemas – pagal projekte nurodytus esminius reikalavimus parinko bei su užsakovu suderinusi užsakė ir ją sumontavo UAB „Baltic System“, skaičiuojanti jau keturioliktus veiklos metus. Gerą įmonės darbų rezultatą garantuoja ilgametė patirtis ir inovatyvus požiūris į visus tiek naujos statybos, tiek renovacijos darbus, taip pat kompetencija kultūros paveldo objektų srityje. Visus šiuos savo privalumus „Baltic System“ pasitelkė įgyvendindama užduotis Sapiegų rūmuose. 

Ypatingų sistemų Sapiegų rūmuose neprireikė, tačiau tai vis dėlto buvo vienas iš sunkiausių įmonės įgyvendintų projektų, nes montavimo darbai buvo lyg ir nesudėtingi, bet pasirodė sudėtinga juos įgyvendinti dėl pastato architektūrinės vertės.  

Rūmai didžiuliai, juose apstu skirtingos paskirties patalpų, tad reikėjo sumontuoti daug įvairių sistemų, ypač buvo sudėtinga įrengti masyvias vėdinimo ir kondicionavimo sistemas, iššūkių kėlė ir nuotekų sistema. Visos sistemos turėjo veikti sklandžiai, be trikdžių, tačiau būti nematomos rūmų lankytojams, o svarbiausia – jos privalėjo būti įrengtos puoselėjant paveldą, tad visi inžineriniai sprendimai, siekiant išsaugoti rūmų autentiką ir meno vertybes, buvo aptariami iki smulkmenų.   

Darbo proceso metu dažnai būdavo aptinkama kas nors nauja, nefiksuota ankstesniuose rūmų tyrinėjimuose, dėl to tekdavo stabdyti darbus, nukrypti nuo pirminių projekto sprendinių, ieškoti naujų sprendimų – ne tiesiog ardyti, griauti, gręžti, o strateguoti pagal paveldosaugos reikalavimus, teikti siūlymus projektuotojams, keisti darbų eigą.  

Inžineriniai tinklai kėlė nemažų iššūkių, reikėjo ir specialių įgūdžių, ir patirties. Tačiau bendromis pastangomis „Baltic System“ pavyko pasiekti norimą rezultatą.  

* Prie projekto prisidėjusi didžiuojasi ir TRANSRIFUS Vilniaus padalinio komanda. Kliaudamasis jos profesionalumu ir patikima įranga (fasadiniai pastoliai, termoplėvelė, mobilūs bokšteliai, keltuvai-gervės ir kt.), fasadų konservavimo ir renovavimo rangovas galėjo dirbti net ir šaltuoju metų laiku, nepalankiomis oro sąlygomis, taip užtikrindamas sklandų ir taupų projekto įgyvendinimą. 

OBJEKTAS: Sapiegų rūmai, Sapiegų g. 13, Vilnius  

PROJEKTAS: „Sapiegų rūmų aktualizavimas“  

Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0012, bendrai finansuojamas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1.-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ lėšomis 

UŽSAKOVAS: Šiuolaikinis meno centras 

GENERALINIS RANGOVAS: „Ekstra statyba“

ARCHITEKTAI: „Projektavimo ir restauravimo institutas“, projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovė Gražina Kirdeikienė, tyrimų  ir restauravimo darbų autorius Evaldas Purlys, architektūrinės dalies autorė Saulutė Domanskienė, tvarkybos darbų projekto autorės architektės Gražina Kirdeikienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, projekto koordinatorė ir darbo projekto vadovė Marija Nemunienė 

VĮ „Lietuvos paminklai“, architektė restauratorė Giedrė Filipavičienė, 2013 m. tvarkybos darbų projekto autorė ir vadovė, architektė Daina Vanagaitė-Garbanovienė, architektas restauratorius E. Purlys 

Manto Judrio („Neakivaizdinio Vilniaus“ archyvo) nuotr. 

Solomino nuotr.

Giedrės Stabingytės  nuotr. 

Andriaus Solomino nuotr.