Turto bankas Vilniaus miesto savivaldybei teikia derinti pastato, kuriame šiuo metu yra įsikūrusios Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, projektinius pasiūlymus.
Siūloma iš esmės perdaryti sovietmečiu statytą energetiškai neefektyvų pastatą, projektuojama daugiau atvirų erdvių, numatoma plėsti želdynus, o pastato pirmąjį aukštą atverti visuomenei. Viso projekto vertė preliminariai sieks 10 mln. eurų, dalis bus finansuojama ES lėšomis.
Gedimino pr. 38 Vilniuje įsikūręs 9 aukštų administracinis pastatas statytas dar 1972 metais. Jį projektavo architektė, prof. Nijolė Bučiūtė. Nuo Tauro kalno ir Lukiškių aikštės gerai matomas statinys, Turto banko Vilniuje valdomų pastatų portfelyje yra vienas energetiškai neefektyviausių.
„Po kapitalinio remonto pastatas labiausiai pasikeistų viduje, tačiau pokyčiai matysis ir išorėje – numatoma pirmąjį aukštą atverti visuomenei, atsirastų naujas įėjimas iš Gedimo pr., kuris būtų pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat daugėtų želdinių, numatoma pasiekti A energetinio efektyvumo klasę, kas leistų žymiai taupyti pastato išlaikymo kaštus“, – pasakoja Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Turto banko vertinimu 10 tūkst. kv. m ploto administracinį pastatą Gedimino prospekte valstybei apsimoka pasilikti, mat tokio dydžio objektų miesto centre nėra daug, o jį sutvarkius pagal šiuolaikinius standartus, net ir išsikėlus ministerijoms, pavyktų nesunkiai išnuomoti patrauklia kaina tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui.
Atriumas – moderni centrinė pastato erdvė
Projektiniai pastato pasiūlymai numato visiškai naujos kokybės biurus, atviras erdves ir papildomus želdynus. Dalį koridorinės sistemos pakeis pusiau atviros biurų erdvės, su vienviečiais ir dviviečiais pokalbių kambariais, susitikimų salėmis ir alternatyviomis darbo erdvėmis.
Pastato akcentu taps centrinėje dalyje projektuojamas atriumas. Atriumas, senovės Romos imperijoje buvo pagrindinė pastato erdvė, apšviesta natūralios šviesos. Aplink šią centrinę erdvę bus išdėstytos darbo ir poilsio zonos.
Numatoma, kad į pastatą iš Gedimino pr. atsiras naujas įėjimas, o pirmasis pastato aukštas bus atviras visuomenei – čia galėtų veikti kavinė ar kitos bendros paskirties komercinė veikla. Patekimas į aukščiau esančius biurus būtų kontroliuojamas.
„Projektinius pasiūlymus rengusi įmonės „Viltekta“ susiformavo Miesto statybos projektavimo instituto pagrindu, kuris rengė pirminį pastato projektą, įmonė išsaugojo pilną pirminį pastato projektą, todėl labai smagu ir tuo pačiu atsakinga, kad po 50 metų galime grįžti ir rengti pastato atnaujinimo projektą“, – sako įmonės vadovas, architektas Tomas Segalis.
Modernizuojamas pastatas vertinamas kaip aukštos architektūrinės vertės, todėl projektiniuose pasiūlymuose išlaikoma autentiška pastato išraiška, tūris, plastiški aukštuminės dalies fasadai, antro aukšto konsolinės dalies granito apdaila.
Atriumo įdėja pastato dalyje kilo ne šiaip sau, atriumas šiame pastate buvo numatytas pirminiame projekte, tik kitai funkcijai. 1972 m. pastatytame pastate pirmame aukšte buvo įrengta tuo metu technologijai naudojama mašinų salė, dengta konstrukcijų prasme unikalia 24×24 metrų kesonine perdanga su stoglangių eilėmis. Maždaug prieš 20 metų erdvė per du aukštus buvo perdengta, įrengiant naują perdangą ir kabinetus, tačiau gilios ir mažai apšviestos patalpos su laiku tapo nepatrauklios, mažai naudojamos.
„Projektiniuose pasiūlymuose pavyko atkurti dalį atriumo, interjere eksponuoti unikalią kesoninę perdangą, suteikti darbo vietoms visiškai naują kokybę, apšviestumą, pirmame aukšte sukurti šiuolaikišką erdvę pasitarimams, konferencijoms, darbuotojų komandiniam darbui ir poilsiui“, – sako T. Segalis. Projektą įgyvendinti planuojama baigti 2025 m. pabaigoje.
Turto bankas iš viso šiuo metu vykdo 32 įvairius modernizacijos projektus visoje Lietuvoje, kurių bendra vertė siekia 150 mln. eurų. Dalis modernizacijos vykdoma pasitelkiant ES investicijas, kita dalis dengiama pardavus neefektyvius valstybei priklausančius pastatus.
