Kateris – toks pat įprastas kaip dviratis. Marių banga nuosavame kieme ir kvapą gniaužiantis kraštovaizdis. Tai ne dirbtinio intelekto, o atkaklių žmonių svajonių kūrinys – „Svencelės salos“. Jose pradėtas jau ketvirtas statybų etapas.
„Anksčiau Svencelėje kelias baigdavosi, o dabar jis čia prasideda“, – sako projekto „Svencelės salos“ valdytojas Dainius Šatkus, kuriam prireikė kone dvidešimt metų, kad įgyvendintų ambicingą svajonę – pastatytų miestelį salose.
D. Šatkaus žodžiais, prieš ketvirtį amžiaus jo šeima pradėjo plėtoti nendrių apdirbimo verslą. Svencelės pamaryje pjaudavo nendres, jas apdirbdavo ir sandėliuodavo. Vėliau D. Šatkus Nyderlanduose mokėsi stogdengystės amato ir susižavėjo olandų gyvenvietėmis, sujungtomis kanalais. „Pamatėme gražių pavyzdžių ir sumanėme juos parvežti į Lietuvą, – prisimena projekto pradžią D. Šatkus. – Supratome, kad Svencelės kraštovaizdis – ne ūkinei veiklai plėtoti.“
Tuo metu Svencelės kaimas nepriminė rekreacinės zonos. Tačiau net stovėdamas nendrėmis apaugusiame pamaryje galėjai suvokti įspūdingą regiono kraštovaizdžio potencialą – jūra, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai. D. Šatkaus miestelio idėjos ašis buvo vandens kanalai. Jis norėjo, kad į miestelį būtų galima atplaukti laiveliais ir judėti vandens gatvėmis. Tam reikėjo iškasti kanalų ir įsileisti marių vandenį į gyvenamąją teritoriją.
D. Šatkus įsigijo 30 hektarų teritoriją ir pradėjo rengti ją konversijai. Kreipėsi į daug Lietuvos inžinierių, statytojų, tačiau visi kraipė galvas – ko gi jis čia nori. Metus šeima gyveno apklausomis ir lūkesčiais, kol galiausiai spaudoje akis užkliuvo už jaunos Nyderlanduose studijuojančios architektės Andrės Baldišiūtės interviu. D. Šatkus suprato: architektės ir jo požiūriai į aplinką, urbanistiką labai panašūs, ji gali padėti jam įgyvendinti projektą.
Lietuvoje tuo metu juo labiau nebuvo specialistų, turinčių gyvenviečių ant vandens statybos patirties, tad architektė A. Baldišiūtė konsultacijoms ir darbui pasikvietė kolegų iš Nyderlandų. Šie nedvejojo – sumanyti sprendiniai yra įgyvendinami. Penkerius metus vyko planavimo darbai, buvo tvirtinamas detalusis teritorijos planas, vyko poveikio aplinkai vertinimas. „Suplanavome ateities miestą, tačiau po 2009-ųjų krizės buvo nedrąsu investuoti. Į teritoriją įsileidome jėgos aitvarų entuziastus, jie ir prijaukino Svencelę“, – prisimena projekto raidą D. Šatkus.
2018 m. „Svencelės salų“ projektas pagaliau buvo pradėtas. Nuo infrastruktūros darbų – kanalų kasimo, kelių tiesimo. D. Šatkus neketino statyti dar vieno vasarnamių rajono: jo planai buvo kur kas ambicingesni – miestelis ant marių kranto, šeimos čia gyvena karta iš kartos.
„Jeigu nebūtume projekto įvaldę urbanistiškai, būtume pavirtę sezoniniu poilsio centru. Mūsų projektas pamažu įgyja miesto struktūrą, ir mes tuo džiaugiamės. „Svencelės salų“ privalumas tas, kad uostas yra kiekviename kieme. Tačiau įgyvendinome dar tik 25 proc. iš to, ką esame sumanę“, – sako ketvirtą Svencelės salą statantis ir toliau idėjas plėtojantis D. Šatkus.
„Svencelės salose“ visi namai yra A++ energinės klasės, namų plotas – nuo 80 iki 160 kv. m, įrengtos erdvios terasos ir 4 km spraustasienės (špuntinės) krantinės. Svencelėje veikia uostas, degalinė, pastatyti keturi tiltai automobiliams įvažiuoti į salas. Kuriama ilgaamžė tvari infrastruktūra.
„Pradėjome projektuoti centrinę miestelio dalį, kurioje numatyta kilometro ilgio centrinė gatvė. Pirmieji namų aukštai skirti įvairioms viešosioms paslaugoms: viešbučiams, restoranams, SPA, galerijoms. Investicijos atėjo, dabar didžiausias iššūkis suvaldyti projektą“, – teigia D. Šatkus.
Jau pradėtas ketvirtasis statybų etapas. Kiekviename iš jų statomi vis kitokios architektūros namai.
„Šis projektas buvo ilgai brandinta užsakovo svajonė“
Taip bendradarbiavimo su D. Šatkumi pradžią prisimena „Svencelės salų“ projekto architektūrinei daliai vadovaujanti Andrė Baldišiūtė, DO ARCHITECTS vyriausioji architektė.
Pasak jos, ten, kur dar dabar plėtojamas „Svencelės salų“ projektas, kadaise žaliavo užliejamos pievos, sovietmečiu toje vietoje stovėjo ančių ferma – apie 30 ūkinių pastatų, sandėlių, tyvuliavo tvenkiniai. Laikui bėgant fermos sunyko, tačiau graži gamta ir ryšys su mariomis priviliojo jėgos aitvarų aistruolius.
Projekto vizija, architektės teigimu, nuo pat jo plėtros pradžios iki šių dienų nėra pakitusi. Žemės ir vandens santykio reikšmė vis dar tokia pat didelė. Tik projektavimo pradžioje į sumanytus gyvenamuosius kvartalus tarp kanalų buvo žvelgiama nepatikliai.
„Visiems kilo klausimų dėl kintančio Kuršių marių vandens lygio. Tad kreipėmės į Nyderlandų vandens inžinerijos įmonę „Witteveen + Bos“, turinčią daug patirties vandens lygio vertinimo srityje. Po metų tyrimų pamatėme rezultatus: Kuršių mariose vanduo maksimaliai pakyla 70 cm, tad nėra tikimybės būti apsemtiems. Tai leido mums supaprastinti projekto įgyvendinimą“, – prisimena dvejones dėl statomų namų architektė.
Prieš konsultacijas su olandais buvo suplanuotos betoninės krantinės, tačiau 2008 m. krizė suteikė laiko pergalvoti projektą ir kai kuriuos sprendinius pakeisti. Pavyzdžiui, vietoj betoninių buvo sumontuotos spraustasienės plastikinės krantinės su mediniais intarpais.
Pagal pirminę koncepciją, viename iš kvartalų turėjo išdygti apvalūs namai „Rolling“, tačiau žmonės vis dėlto mieliau renkasi tradicinių formų namus, yra išduotas tik vienas leidimas apvaliam namui statyti.
Architektė pabrėžia, kad kiekvienoje iš salų statomi vis kitokios stilistikos būstai, bet visus juos vienija vaizdas į marias, vandens kanalai ir terasos, suteikiančios ir laisvės, ir privatumo. Kai kurie namai suprojektuoti su antro aukšto terasomis ir pirtelėmis jose. Prie kiekvieno namo yra prieplauka. Būstai pastatyti iš blokuotų vienbučių ir dvibučių segmentų. Dvigubo aukščio virtuvės ir svetainės sukuria erdvumo įspūdį palyginti kompaktiškuose trijų miegamųjų namuose. Plečiama ir „Svencelės salų“ infrastruktūra. Pirmiausia buvo atidarytas sezoninis restoranas, dabar jau yra mokykla ir viešbutis, bet tai toli gražu ne pabaiga.
Vieniems „Svencelės salos“ tapo antraisiais, o kai kam – ir vieninteliais namais. „Svencelės projektas – kaip užkrečiamas virusas: jis plečiasi, gyventojai buriasi į bendruomenę ir tvarkosi. Kuo daugiau bus gyventojų, tuo daugiau atsiras paslaugų ir veiklos, nebūtinai susijusios su vandens sportu“, – tiki architektė. Labiausiai ji džiaugiasi šiame projekte puikiai išdėstyta erdve ir sąjunga su mariomis. Šie namai, jos teigimu, įrodo, kad galima turėti viską: nepriekaištingą architektūrą, erdvę ir kokybišką gyvenimą nuostabios gamtos apsuptyje.
„Svencelės salų“ projektas – 2022–2023 m. ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimų „EU Mies van der Rohe“ infrastruktūros ir urbanistinės programos kategorijos nominantas ir 2023 m. Aplinkos ministerijos organizuojamų Nacionalinių Lietuvos architektūros apdovanojimų urbanistinių darbų kategorijos laureatas.
Natūrali mediena pabrėžia jungtį su gamta
„Šio unikalaus projekto pradiniame statybos etape buvo naudota aukštos kokybės džiovinta, kalibruota C24 konstrukcinė mediena. Jos savybės užtikrina pastatų stabilumą ir statybų metu išlaikomus tikslius matmenis. Mediena tinkama išlaikyti dideles apkrovas, todėl naudota karkasinių konstrukcijų statybai“, – pasakoja apie savo indėlį į projektą UAB „Medžio bitės“ komanda.
Projekto ryšys su gamta labai stiprus, tad visi medienos sprendiniai turėjo derėti su vyraujančia marių ir vėjo nuotaika. Naudojant tradicines statybines medžiagas, kaip šiaudai, medis, tradicijos buvo sujungtos su šiuolaikinių technologijų sprendiniais.
„Svencelės salų“ gyventojams architektai suprojektavo plačias terasas, kurioms reikėjo patikimos, kokybiškos, patvarios medienos.
„Pasiūlėme suomiškos kilmės impregnuotas terasines lentas bei terasų konstruktyvą – tašus, sriegiamus polius ir alyvą. Būtent iš tolimiausių Suomijos kraštų tiekiama šiaurietiška mediena yra ideali žaliava terasoms – itin patvari, mažai šakota, stabili“, – sako „Medžio bičių“ atstovai.
Namų išorės ir vidaus apdailai naudotos termomedienos dailylentės. Termomediena – tai karščiu, garais ir vandeniu modifikuota mediena. Jos gamybos procesas visiškai ekologiškas, nenaudojama jokių chemikalų, todėl ji yra tvarus gaminys, nekenkiantis nei žmonėms, nei aplinkai. Ši mediena neprilygstama statiniuose netoli vandens, kur tenka atlaikyti didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius, kaip ir šiuo atveju. Ji idealiai tinka pastatams apkalti, balkonams, tvoroms.
„Svencelės salų“ apdailos darbuose taip pat naudota deginta mediena – šiuo metu itin paklausi, dekoratyvi, stilinga. Specialiu būdu ugnies apdorota mediena įgyja estetišką vaizdą, padidėja jos atsparumas ir pailgėja eksploatavimo laikas.
Nuo pat įkūrimo prieš devynerius metus UAB „Medžių bitės“ reputacija auginama puikia produktų pasiūla ir aukšta paslaugų kokybe visiems klientams.
Įmonė užsiima mažmenine ir didmenine prekyba plataus spektro medienos produktais. Pagal poreikį klientams teikia medienos impregnavimo, dažymo, specialaus apdirbimo, paketavimo bei pristatymo paslaugas.
Marių vanduo pakluso salų naujakuriams
„Pradėjus plėtoti projektą nuomojome statybos techniką, tvarkėme aplinką ir pakrantes. Ilgainiui įgijome užsakovo pasitikėjimą, stengėmės įsigilinti į ambicingus planus, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir šiandien“, – pasakoja UAB „Jakaita“ vadovas Darius Jakaitis apie įsitraukimą į urbanistinį projektą su vandens kanalų sistema ir gyvenamųjų namų salomis.
UAB „Jakaita“ ženkliai prisidėjo prie gyvenvietės ant marių kranto augimo: dalyvavo statant krantinių ir namų pamatus, įrengiant vandens kanalus, tiesiant inžinerinius tinklus, sutvarkė rajono aplinką.
Darbai vyko etapais ir iššūkių būta ne vieno. Šalia marių gruntas smėlingas, gruntinis vanduo laikosi labai aukštai. Prieš įrengiant kanalus, liejant namų pamatus, tiesiant inžinerinius tinklus, teko taikyti techninius sprendimus gruntinio vandens lygiui sumažinti. Iš numatytų kanalų iškasta žemė buvo keliama į reikiamą aukštį ir formuojamos salos. Visas procesas atspindėjo tvarų požiūrį į aplinką, nes teritorijoje liko tas pats gruntas – nereikėjo nei išvežti, nei atvežti.
Krantinėms įrengti naudotos Nyderlandų gamintojo konstrukcijos, kurių pagrindinė medžiaga – plastikas, tad iš pradžių būta nerimo, ar jos atlaikys lietuviško pavasario ledonešius. Nuramino projekto architektų su Nyderlandų vandens inžinieriais atliktų vandens lygio svyravimų tyrimų išvados, kad šioje Kuršių nerijos teritorijoje vanduo daugiau kaip 70 cm pakyla retai. Vis dėlto kai kurias kanalų vietas, D. Jakaičio teigimu, teko patobulinti. Sezonų kaita Svencelėje parodė, kad darbai atlikti tinkamai, rezultatas bus ilgaamžis.
Kanalai baigiami įrengti, tad šiuo metu „Jakaita“ susitelkusi į kvartalo namų ir salų infrastruktūros statybą.
Projektas organiškai auga ir išryškina vertingiausias „Svencelės salų“ savybes. Naujieji kvartalo gyventojai, anot D. Jakaičio, atranda marių pakrančių gyvenimo potencialą.
UAB „Jakaita“ jau 15 metų specializuojasi statybos, technikos nuomos ir visų kasybos sprendimų srityse. Bendrovė siūlo skirtingų gamintojų techniką pagal užsakovo poreikius ir pagal individualius užsakymus atlieka įvairius darbus, tarp jų apželdinimo ir aplinkotvarkos. Konsultuoja, rengia darbų sąmatas, sudaro sutartis. Komandoje dirba tik ilgalaikę patirtį turintys specialistai, įmonei išduotas statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatas ir suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu.
Ryšys su gamta atsiveria per langus ir duris
Naujai kanalų gyvenvietei ant vandens prie Kuršių marių UAB „Vudesta“ gamina ir montuoja langus bei stumdomąsias duris. Pasak įmonės komandos, „Svencelės salos“ – išskirtinis objektas, jame vanduo tarsi pagrindinės gatvės formuoja teritoriją į kvartalus salų pavidalu, todėl ir renkant kvartalo namams langus bei duris atsižvelgta į artimą būstų ryšį su vandeniu. Europinio tipo langai „Euro 88ALU“ projekte dera dėl išskirtinių savybių.
Medienos ruošiniai langams sukonstruoti iš klijuoto tašo, kurio susitraukimo ir plėtimosi deformacijos, palyginti su standartiniais langais, yra mažesnės, taip pat menkesnė plyšių ir įtrūkimų tikimybė. Langų išorė kaustyta aliuminiu – naudojami firmos BUG ALUTECHNIK aliuminio profiliai, patikimai saugantys medinį lango rėmą nuo aplinkos poveikio ir nereikalaujantys papildomos priežiūros. Tarp medienos ir aliuminio konstrukcijos užtikrinama gera ventiliacija, todėl ant medžio rėmo nesikaupia drėgmė. Vidinė langų pusė padengta laku. Langams panaudoti dviejų kamerų (3 stiklų) stiklo paketai, padengti selektyvo danga, todėl vėjuotomis dienomis, kurios prie marių neretos, gerai sulaiko šilumą. Saugi ir patvari vokiečių gamintojos ROTO FRAK AG varstymo furnitūra su trimis papildomomis mikroventiliacijos pozicijomis garantuoja, kad patalpose visada cirkuliuos gaivus oras. Langai taip pat yra ypač didelio mechaninio patvarumo ir puikiai izoliuoja garsą.
Dar labiau namus su marių pakrančių gyvenimu sujungia „Vudestos“ pagamintos ir sumontuotos HS stumdomos durys, skirtos išėjimams į terasas ir vidinius kiemelius. Durų gamybai naudojami patikimi vokiečių gamintojo SIEGIENIA-AUBI apkaustai, apsaugantys nuo įsilaužimo ir patenkinantys patalpų vėdinimo poreikius. HS stumdomosios durys paprastai ir tyliai varstomos, jas visiškai saugu atidaryti pučiant stipriam vėjui nuo kanalų, nedaro joms įtakos ir netikėtas skersvėjis. Aukštos kokybės tarpinės suteikia durims ypatingą sandarumą, žemas slenkstis garantuoja, kad į terasą be vargo galima išvažiuoti su vežimėliu.
Daugiau nei 18 metų darbo patirtį sukaupusi įmonė tiki, kad jos gaminiai ir profesionalios paslaugos padės plėtojamos gyvenvietės žmonėms mėgautis ramybės ir aktyvumo balansu, kad langai ir durys taps ne tik architektūrinėmis detalėmis, bet ir simboliniu ryšiu su unikalia Svencelės gamta.
„Vudestos“ asortimentas itin platus – net 12 sistemų, kurios leidžia gaminti įvairių tipų, matmenų ir konfigūracijų europinius, skandinaviškus ir angliško tipo medinius langus. Tokia gaminių įvairovė suteikia galimybę lanksčiai reaguoti įgyvendinant individualius, specializuotus užsakymus. Įmonės produkcijai suteiktas Norvegijos durų ir langų kontrolės centro sertifikatas, patvirtinantis kad langų bei durų sandarumas ir oro pralaidumas atitinka aukščiausius reikalavimus.
Ažūrinės trinkelės su žaluma – saugiam eismui
Išskirtinę gyvenvietę prie Kuršių marių sieja stiprus ryšys su gamta ir vandeniu, todėl DO ARCHITECTS komanda nenorėjo šio išskirtinumo prarasti viešosiose erdvėse ir gatvelėse.
Architektų sumanymu, kvartalo gatvės turėjo būti gausiai apželdintos, o dalis važiuojamosios dalies dangos – sufleruoti vairuotojams apie pėsčiųjų pirmenybę. Taip siekta suformuoti saugaus kvartalo jausmą, kai gatvės virsta kiemo dalimi, jose netrukdomi automobilių srauto gali žaisti vaikai. Dėl to reikėjo ypatingų trinkelių – jos turėjo būti tinkamos kloti į grindinį, išlaikyti transporto apkrovas, su ažūrinėmis ertmėmis, kuriose galima pasėti žolę.
Rinkoje tuo metu tokio produkto nebuvo, tad architektų ir įmonės „Betono mozaika“ bendromis pastangomis buvo sukurtos ažūrinės grindinio trinkelės „Eco line“: tvirtos, pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, jų tarpuose buvo galima sėti žolę ir paaugusią be vargo nupjauti žoliapjove.
„Eco Line“ – drenuojamasis gaminys, atveriantis 6 proc. daugiau ertmių negu tradiciniai ažūro gaminiai. Projekto kūrimo metu tai buvo vienintelis produktas, tinkamas transporto apkrovoms atlaikyti. Trinkelių tarpai užpildomi vidutinio sunkumo dirvožemiu ir į pasėjama žolių mišinių. „Betono mozaika“ yra išbandžiusi ir paruošusi klientams tinkamiausią variantą – sausrai atsparų sėklų mišinį, tinkamą ir saulėkaitoje, ir šešėlyje išklotoms trinkelėms. Jeigu šeimininkai skiria pakankamai dėmesio išklotam plotui, kartais jį palaisto, žolė tarp trinkelių suveši maždaug per dvi savaites.
„Eco Line“ tapo vienu iš populiariausių „Betono mozaikos“ gaminių. Ne tik dėl išlaikytos tvarumo ir funkcionalumo pusiausvyros. Ažūrinės trinkelės į namų aplinką grąžina gamtą. Tarp šiuolaikiškų modernių pastatų jos dera lygiai taip pat gerai kaip ir laiko mačiusių kvartalų kiemuose bei gatvelėse. Daug kas šias trinkeles naudoja automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, jos idealiai tinka kurortuose. Produktą pamėgo Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektai, jos gausiai naudojamos projektuojant viešąsias miesto ir privačias erdves. Ypač dažnai UAB „Betono mozaika“ ažūrines trinkeles į savo projektus pasitelkia latviai bei estai.
„Eco Line“ trinkelės gali būti spalvotos, daugiaspalvės ar natūralaus akmens faktūros. Jeigu nesinori ažūro tarpų apsėti žole, juos galima užpildyti skaldos ar žvyro mišiniu.
Su nendrių stogais atgyja pamario koloritas
Šešiolika plečiamo Svencelės gyvenamojo kvartalo namų bus nendriniais stogais. Siekiant saugumo ir ieškant ilgalaikių sprendinių, stogams pasirinktos Nyderlandų gamintojos dirbtinės nendrės iš polimerų. „Nendrė Vakarų Lietuvai šimtmečiais teikė kolorito, dėl asociacijų su tradicijomis ji pasirinkta ir prie marių“, – sako Marius Šatkus, UAB „Damava“ direktorius. Jo vadovaujama įmonė kloja ir dirbtinių, ir natūralių nendrių stogus, tad jam nesunku palyginti abu gaminius.
„Rinkoje atsirado keletas dirbtinių nendrių variantų, mes pasirinkome patį artimiausią natūraliam pakrančių augalui. Dirbtinės nendrės nedyla, netrupa, nepūva, yra atsparios UV, vadinasi, stogo spalva nesikeis“, – pasakoja apie naują produktą M. Šatkus.
Dirbtinis nendrių stogo struktūra bei išvaizda tokios pat kaip ir natūralaus. Gamintojai sukūrė spalvų gradientą, kurio negalima atskirti nuo tradicinių nendrių tonų. Dirbtinės nendrės yra išbandytos dėl gaisro pavojaus, jos yra saugesnės nei natūralios, todėl priimtinesnės tankiau apgyventuose rajonuose.
Plastikinėse nendrėse nesiveisia grybelis, jos išlaiko formą ir storį, koks buvo prieš klojant stogą. Polimeriniam stogui, kaip ir bet kuriam kitam kietos dangos stogui, nereikia daug priežiūros. Vasarą po tokio namo stogu vėsu, o žiemą – patogiai šilta. Po 3–4 metų dirbtinių nendrių stogas atrodo dar natūraliau, gamtiškos faktūros jam suteikia dulkės, nedidelis apsamanojimas. Pagrindiniai dirbtinės nendrių dangos privalumai, palyginti su natūralia danga, – ilgaamžiškumas, minimali priežiūra ir atsparumas ugniai.
Šatkus sako suprantantis, kad kiekvienas šeimininkas namus renkasi pagal savo skonį ir gyvenimo būdą, ne išimtis ir stogas – žmogus turi po juo jaustis saugus.
UAB „Damava“ jau 30 metų užsiima nendrinių stogų dengimu. Lietuvoje nendrinių stogų populiarumas auga po mažu, o tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Vokietija, Danija, Belgija jie labai vertinami dėl tradicijų ir architektūrinės laisvės galimybių.
* UAB „Doleta“ Svencelėje suprojektavo bei sumontavo medinius kaustytus aliuminiu langus ir vitrinas „Doleta Modern 10“. Vitrinos ir balkono durys sujungtos į vientisą U formos gaminį netaikant aliuminio profilių porinimo detalių, todėl atrodo, kad namai yra stiklinėmis sienomis, – pro tokius langus dar įspūdingiau atsiskleidžia išskirtinis Kuršių marių kraštovaizdis.
Objektas: gyvenamųjų namų kvartalų projektas „Svencelės salos“, Priekulės sen., Klaipėdos r.
Plėtotojas: UAB „Svencelės sala“
Architektai: DO ARCHITECTS, projekto architektūrinės dalies vadovė architektė Andrė Baldišiūtė, architektai Algimantas Neniškis, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Marija Steponavičiūtė, Gediminas Aismontas, Edvinas Skiestenis, Kasparas Žiliukas, Emilija Deksnytė, Ieva Marija Malinauskaitė
Projekto plėtotojo atstovas: „SOLDS Real Estate“
„Svencelės salų“ archyvo nuotr.
