Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai.

Renginyje bei spaudos konferencijoje dalyvavo LR susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius bei kiti svečiai.

Sklandesnį eismą užtikrins laikinas tiltas per Kruną

„Darbų šalies keliuose sezoną pradedame su didesniu dėmesiu ne tik prastos būklės keliams, bet ir kritinės būklės tiltams bei viadukams. Deja, bet byrančius tiltus ir kitą avarinės būklės susisiekimo infrastruktūrą paveldėjome, todėl delsti dar kelerius metus ir rizikuoti savo bei per mūsų šalį keliaujančių vairuotojų gyvybe nebegalime“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Tiltas per Kruną, esantis intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje, dėl to pradėti ir kuo greičiau įgyvendinti rekonstrukcijos darbus buvo tiesiog būtina. Didžioji dauguma tiltų Lietuvoje statyti prieš daugiau nei 50 metų, jų būklė sparčiai degraduoja.

„Įgyvendinant Krunos tilto rekonstrukcijos darbus, projekto vykdymo metu Lietuvoje suplanuota panaudoti iki šiol didžiausią istorijoje laikinąjį tiltą, kuris leis eismo dalyviams išvengti papildomų nepatogumų. Dedame visas pastangas, kad darbai vyktų kuo sklandžiau ir efektyviau“, – pabrėžė „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Laikinas tiltas, kurį kelių ir tiltų statybos bendrovė „Tilsta“ parsivežė iš Lenkijos, o dar anksčiau jis buvo naudotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra dviejų eismo juostų viena kryptimi.

Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė tuo metu bus rekonstruojama. Tokiu būdu judriausioje šalies automagistralėje bus užtikrintas sklandus eismas, mažinant spūsčių, eismo įvykių tikimybę.

Eismo perorganizavimo sprendimai, dalies transporto priemonių judėjimą nukreipiant per jau baigiamą statyti laikinąjį tiltą planuojami įgyvendinti balandžio pabaigoje –gegužės pradžioje. Apie eismo organizavimo pasikeitimus „Via Lietuva“ visuomenę informuos atskirai, prieš jiems prasidedant.

Siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir kelių darbuotojų saugumą, šiame ruože jau nuo praėjusių metų rudens įvesti eismo ribojimai. Transporto priemonių greitis apribotas iki 50 km/val., atkarpoje susiaurintos važiuojamosios dalies juostos. Dėl ypatingai prastos būklės, prieš pradedant tilto rekonstrukcijos darbus, atlikti tilto sustiprinimo darbai, jog rekonstrukcijos metu keliamos vibracijos dar labiau nepažeistų tilto konstrukcijos, būtų užtikrintas saugumas.

Planuojama, jog Krunos tilto rekonstrukcija bus baigta iki 2027-ųjų pabaigos. Darbus atliks „Via Lietuva“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.   

Projekto finansavimui skirta daugiau kaip 9,4 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) lėšų, kurios bus investuotos į magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda plėtrą pritaikant šį kelią dvejopam naudojimui (angl. dual-use). Likusi projekto suma finansuojama Valstybės biudžeto ir bankų solidarumo įnašo lėšomis.

Baigus Krunos tilto rekonstrukcijos darbus laikinasis tiltas bus išardytas ir pašalintas.

Valstybinės reikšmės keliuose yra daugiau nei 100 blogos būklės tiltų, net 90 proc. šių kelio statinių trūksta finansavimo. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia  470 mln. eurų. Tuo metu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės reikia apie 1 mlrd. eurų.  Tam, jog tiltų degradacijos problema būtų suvaldyta reikalingas tvarus ir ilgalaikis kelių infrastruktūros finansavimo sprendimas.

Bus baigti rekonstruoti tiltai per Dubysą ir Nevėžį, startuos Tarandės tunelio statybos

Šių metų vasarą planuojama baigti tilto per Dubysą, o iki metų pabaigos – ir tilto per Nevėžį, esančių Raseinių ir Kėdainių miestuose, rekonstravimo darbus.

Fiziniai Raseinių rajone esančio tilto per Dubysą rekonstravimo darbai pradėti praėjusių metų liepą.Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, buvo pakeista eismo organizavimo tvarka – transporto eismas vyksta apylanka, pėsčiųjų ir dviratininkų – laikinu tiltu.

Rekonstruojant tiltą per Dubysą bus atliktas tilto pakloto elementų ir perdangos konstrukcijų pakeitimas, atramų rekonstravimas, apšvietimo įrengimas. Suplanuoti darbai apima ne tik paties tilto sutvarkymą, bet ir šalia jo esančios kelio atkarpos atnaujinimą, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtą infrastruktūrą, šalia esančios poilsio aikštelės sutvarkymą, sankryžos su rajoniniu keliu Ariogala–Betygala–Šiluva rekonstravimą bei apšvietimo įrengimą.

Eismas tiltu per Nevėžį uždarytas nuo praėjusių metų spalio, vykdant darbus eismas nukreipiamas pernai sutvarkytu Vilainių tiltu ir Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltu, dar vadinamu Pelėdnagių tiltu.

Rekonstruojant tiltą per Nevėžį bus įrengta nauja perdanga, rekonstruotos kraštinės ir tarpinės atramos, įrengta vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, įrengti atitvarai, turėklai ir apšvietimas. Tiltas, esantis Tilto gatvėje Kėdainiuose, yra vienas blogiausios būklės tiltų Lietuvoje.

Šių tiltų rekonstrukcijos darbai taip pat atnaujinami po technologinės darbų keliuose pertraukos, kovo 17-os dienos.

Pavasarį bus pradėti ir tilto per Šešupę, esančio kelyje Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai, rekonstrukcijos darbai. Darbai nuo jų pradžios turi būti baigti per 14 mėnesių, neįskaitant technologinės žiemos pertraukos (nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d.).

Šiemet toliau bus tęsiamas „Via Baltica“ rekonstravimas – iki metų pabaigos planuojama baigti paskutinio 12 km ruožo, besitęsiančio iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstravimo darbus.

Kelininkų technika nuo kovo vidurio grįžta ir į magistralinį kelią Vilnius–Utena – pradedamas tvarkyti ruožas nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės (21,50–39,207 km). Ruožo ilgis – beveik 18 km. Likusiems ruožams paskelbti viešųjų pirkimų konkursai, kurių sutartis planuojama pasirašyti artimiausiu metu, jų įgyvendinimo darbai taip pat prasidės pavasarį. Vykstant intensyviems darbams šiame kelyje vairuotojams rekomenduojama būti atidžiais ir eismo perorganizavimo metu sekti kelio ženklus.

Kelyje Vilnius–Panevėžys prie Vilniaus netrukus planuojama pradėti Tarandės tunelio statybas. Atidaryti naują statinį eismui planuojama iki 2026 metų birželio mėnesio.

Tarandės tunelis bus įrengtas maždaug 300 metrų nuo „EMSI“ degalinės, Vilniaus–Panevėžio magistralėje, važiuojant Ukmergės kryptimi. Įvažiavimas į pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai augusią Tarandę yra būtinas, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir tinkama transporto priemonių pralaidumą Vilniaus regione. Be to, šis kelias priklauso ir transeuropiniam TEN-T transporto tinklui, todėl jo modernizacija reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES šalims.

Šiemet taip pat planuojama baigti magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pradžioje esančio Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbus, kurie dėl labai prastos viaduko būklės pareikalavo daugiau laiko bei papildomų technologinių sprendimų. Darbų metu, kuriuos planuojama atnaujinti balandį, eismas vyks taip, kaip vyksta šiuo metu, t. y., dešine viaduko puse, viena eismo juosta. Vykdant darbus dėl technologinių procesų galimi trumpalaikiai eismo ribojimai, eismą kreipiant apylankomis per Sargėnų sankryžą.

2025 m. daug dėmesio bus skiriama ir karinio mobilumo projektams. Toliau intensyviai darbai vyks prie Rūdininkų poligono – planuojama baigti sutvarkyti dar keturis kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožai. Pabaigus darbus, bus sutvarkytas visas kelias, kurio ilgis daugiau nei 26 km.

Kelių su žvyro danga asfaltavimo tempas gali būti sparčiausias per paskutinį dešimtmetį

Pernai „Via Lietuva“ patvirtino naują žvyrkelių asfaltavimo programą, pagal kurią, naujajai Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai skyrus papildomą finansavimą, 2025 m. bus pradėti žvyrkelių programos įgyvendinimo darbai.

Skaičiuojama, jog už šiais metais žvyrkelių programai Vyriausybės skirtą papildomą 20 mln. Eur sumą asfaltavimo darbai galėtų būti inicijuoti 40 km kelių su žvyro danga atkarpose. Tikslus asfaltuojamų žvyrkelių kilometrų skaičius paaiškės po rangos darbų viešųjų pirkimų procedūrų, kurias inicijuoti planuojama nuo balandžio mėnesio.

Siekdama kokybiškai pasirengti žvyrkelių programos įgyvendinimui bei efektyviai panaudoti valstybės skirtas lėšas, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus. Bendradarbiaujant su Vilnius TECH, buvo parengti kelių su žvyro danga techniniai dokumentai, pagal kuriuos šiuo metu „Via Lietuva“ atlieka rinkos konsultacijas. Po jų – planuojama inicijuoti ir viešuosius darbų atlikimo (projektavimo ir rangos) konkursus.

Naujoji žvyrkelių asfaltavimo programa parengta remiantis atnaujinta ir patobulinta metodika. Pagal ją, vadovaujantis ir Valstybės kontrolės audito pateiktomis rekomendacijomis, įtraukti tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkantys kelių ruožai. Šis kriterijus buvo vertinamas atsižvelgiant į kelio eismo intensyvumą, jo teritorijoje esančias mokymosi įstaigas ar įmones, gyventojų skaičių ir kitus rodiklius.

Į žvyrkelių programos sudarymo procesą buvo įtrauktos ir šalies savivaldybės. Jų atstovai atliko savo teritorijoje esančių ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atsiperkančių kelių su žvyro danga reitingavimą. Tai reiškia, jog savivaldybės galėjo prisidėti sprendžiant, kurie kelių ruožai su žvyro danga yra prioritetiniai ir kuriuos reiktų asfaltuoti pirmiausia.

Naujos žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimo greitis bei apimtys priklausys nuo kasmet skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros biudžeto lėšų, tačiau naujos Vyriausybės skirtas tikslinis finansavimas šiai programai indikuoja, jog kelių su žvyro danga asfaltavimo tempas Lietuvoje gali būti sparčiausias per paskutinį dešimtmetį.

2025-2028 m. Vyriausybės programoje viena prioritetinių susisiekimo sektoriaus sričių – keliai ir kelių infrastruktūra.

Šiuo metu derinamoje Lietuvos vykdomosios valdžios programoje iki kadencijos pabaigos numatyta ne tik sukurti tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį, parengiant Kelių fondo veiklos principus reglamentuojančius teisės aktus, bet ir suremontuoti  daugiau nei 100 tiltų ir viadukų, išasfaltuoti 160 km per gyvenvietes einančių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga, pradėti Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukciją, išasfaltuojant beveik 20 km ruožą, perpus sumažinti „juodųjų dėmių“ skaičių ir sutvarkyti 1000 nesaugių pėsčiųjų perėjų, sėkmingai baigti Vilnius-Utena, „Via Baltica“ magistralinių kelių rekonstrukcijas.

Remiantis „Via Lietuva“ skaičiavimais, šiuos veiksmus įgyvendinti iki 2028 m. pabaigos būtinos daugiau nei 3 mlrd. eurų investicijos.