D. Kaminskaitės konkursinio projekto pagrindu tapo Šmito malūno teritorija – istoriškai reikšminga, tačiau šiandien savo erdvinio, socialinio ir urbanistinio potencialo iki galo neatskleidžianti miesto vieta. Nors teritorija yra strategiškai patogioje, lengvai pasiekiamoje miesto centro dalyje, ji šiuo metu nėra patraukli kasdieniam lankymui ir menkai įtraukta į aktyvų miesto gyvenimą. Būtent galimybė transformuoti šią vietą į gyvybingą, bendruomenei reikšmingą ir aiškiai į miesto struktūrą integruotą erdvę paskatino pasirinkti šią teritoriją.

Pasak projekto autorės, dabar Šmito malūno teritorijos funkcinis ir vizualinis ryšys su aplinkinėmis miesto erdvėmis yra silpnas, ypač su miesto aikšte ir pagrindiniais pėsčiųjų srautais. Ši miesto centro teritorija nėra suvokiama kaip viešųjų erdvių sistemos dalis. Trūksta aiškios erdvinės struktūros, logiškų ir patogių pėsčiųjų takų jungčių, kurios natūraliai vestų žmones į teritoriją ir skatintų joje pasilikti. Ši erdvė nėra pritaikyta nei kasdieniam naudojimui, nei ramiam poilsiui ar socialinei sąveikai.

Pagrindinė projekto idėja – sukurti jaukią viešąją erdvę kasdieniam naudojimui ir bendruomenės poreikiams. Siekiama, kad teritorija taptų aktyvia miesto dalimi, kurioje būtų galima ramiai pasivaikščioti, susitikti, pabūti kartu ar tiesiog sustoti kasdienio judėjimo metu. Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui, funkciniam universalumui ir emocinei erdvės kokybei, kad vieta būtų patraukli įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių žmonėms.

Numatomos pasivaikščiojimo trasos, formuojančios aiškią ir patogią judėjimo sistemą, poilsio zonos su sėdėjimo vietomis bei nedidelės susibūrimo erdvės neformaliems bendruomenės susitikimams. Projekte taip pat siūloma esamus pastatus ar patalpas pritaikyti bendram naudojimui – edukacinėms, kultūrinėms ar bendruomeninėms veikloms. Pagrindiniai naudotojai – vietos gyventojai, šeimos su vaikais, senjorai ir miesto svečiai, ieškantys ramesnių viešųjų erdvių miesto centre.

Projekto išskirtinumas – integruotas požiūris į viešąją erdvę: čia į vientisą erdvinę sistemą sujungiama architektūra, kraštovaizdis ir istorinis objektas. Šmito malūnas išryškinamas kaip pagrindinis vizualinis ir erdvinis akcentas, o želdynai, takai ir poilsio zonos kuriami kaip susietos struktūros, užtikrinančios ilgalaikį teritorijos gyvybingumą. Autorė siekia, kad žmonės šioje erdvėje jaustųsi laukiami, galėtų sulėtinti tempą ir užmegzti emocinį ryšį su vieta, kuri ilgainiui taptų natūralia kasdienio miesto gyvenimo dalimi.

KONKURSO DALYVĖ: Diana Kaminskaitė

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS: Šmito malūno teritorijos atgaivinimas

DARBO VADOVĖ: Vaida Vaitkutė-Eidimtienė (Lietuvos inžinerijos kolegija)