Valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože numatyta reikšminga rekonstrukcija – bus atnaujinta daugiau kaip kilometro ilgio atkarpa nuo 126,273 iki 127,377 km. Projekte taip pat numatyti ir tiltinės infrastruktūros darbai: trys seni tiltai bus griaunami ir statomi iš naujo, dar vienas – remontuojamas. Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ užsakymu remonto darbus atliks tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, darbų vertė siekia 11,1 mln. eurų su PVM.
„Šis projektas yra svarbus tiek eismo saugumo, tiek infrastruktūros patikimumo požiūriu. Tuo pačiu darbai vykdomi teritorijoje, patenkančioje į „Natura 2000“ tinklą, todėl projektui keliami papildomi aplinkosauginiai reikalavimai – numatyti darbų laikotarpio ribojimai, sprendimai, užtikrinantys vandens ekosistemų ir gyvūnų migracijos išsaugojimą. Mūsų tikslas – suderinti infrastruktūros modernizavimą su atsakingu požiūriu į aplinką“, – pažymi „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Tiltus būtina rekonstruoti
Rekonstruojami tiltai per Jūros upę ir jos pratakas yra prastos techninės būklės. Metalinės sijos pažeistos korozijos, deformaciniai pjūviai kiauri, todėl į konstrukcijas patenka vanduo ir druskingi tirpalai, ardantys sijų galus bei perdangas. Vietomis ištrupėjęs gelžbetonis, koroduoja armatūra, pažeistos atramos.
Taip pat nusidėvėjusi važiuojamosios dalies danga, susiformavusios provėžos, pažeisti apsauginiai atitvarai ir turėklai. Dėl šių konstrukcinių pažeidimų tiltų atnaujinimas yra būtinas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą eismą šiame ruože.
Sprendimai eismui užtikrinti
Kad rekonstrukcijos metu būtų užtikrintas eismas, numatoma įrengti tris laikinus tiltus. Jie stovės apie metus, o užbaigus darbus bus demontuojami. Laikinų tiltų prieigos bus formuojamos iš supilamo iškastinio grunto, kuris bus sutvirtinamas plieniniais įlaidais (spraustasienėmis).
„Tai techniškai sudėtingas projektas – darbai vyks potvynių teritorijoje, apims tiltų griovimą ir naują statybą, todėl itin svarbus tikslus planavimas bei atsakingas įgyvendinimas. Turime ilgametę patirtį įgyvendinant kompleksinius infrastruktūros projektus visoje Lietuvoje, o šiemet minime veiklos 60-metį. Tvarumas bei pagarba aplinkai mums nėra formalumas – sprendinius parenkame taip, kad būtų užtikrintas tiek infrastruktūros ilgaamžiškumas, tiek minimalus poveikis aplinkai“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Darbai potvynių zonoje – su griežtais aplinkosaugos apribojimais
Rekonstruojamas kelio ruožas ir tiltai patenka į užliejamas teritorijas – vadinamąją 10 proc. potvynių zoną, kur tokio masto potvyniai statistiškai gali pasikartoti kartą per dešimt metų. Sausuoju laikotarpiu su Jūros upe jungiasi viena iš pratakų, tačiau potvynių metu susijungia visi vandens telkiniai.
Suplanuotų darbų metu bus taikomi sprendimai, leidžiantys išlaikyti natūralius vandens ir gyvūnų migracijos ryšius – laikini tiltai bus įrengiami paliekant po jais atviras erdves, užtikrinančias laisvą žuvų migraciją vandens tėkme ir netrikdomą paukščių judėjimą. Darbai vandenyje bus vykdomi tik nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 14 d., kai nevyksta žuvų migracija ir nerštas. Didelio triukšmo darbai, tokie kaip polių įrengimas, bus ribojami jautriu laikotarpiu nuo kovo 1 d. iki liepos 31 d.
Kelias bus pritaikytas III kategorijos reikalavimams
Šiuo metu asfaltbetonio kelio dangoje yra matomos provėžos, nudilę kraštai. Esamas kelio plotis yra per mažas ir neatitinka III kelio kategorijai keliamų reikalavimų. Kelkraščiai yra deformuoti, todėl neužtikrinamas tinkamas paviršinio vandens nuvedimas nuo dangos konstrukcijos paviršiaus. Be to, kelkraščiuose auga dideli, seni medžiai, keliantys pavojų eismo saugumui.
Rekonstrukcijos metu kelio atkarpa bus tvarkoma pagal III kelio kategorijai taikomus reikalavimus: 8 metrų pločio važiuojamoji dalis su 1,5 metro pločio kelkraščiais. Bus keičiama visa kelio dangos konstrukcija įrengiant kelio sankasą ant polinių pamatų, supilant šalčiui atsparų sluoksnį, skaldos pagrindo sluoksnį bei tris asfalto sluoksnius. Tai padės užtikrinti didesnį kelio konstrukcijos stabilumą, atsparumą apkrovoms bei ilgaamžiškumą. Kelkraščiuose augantys senieji medžiai, keliantys pavojų eismo saugumui, bus šalinami, o jų vietoje numatoma atsodinti naujus želdinius.
„Šio ruožo rekonstrukcija yra svarbi investicija į eismo saugumą ir patikimą susisiekimą. Esama kelio būklė ir nepakankami parametrai neatitinka šiandieninių reikalavimų, todėl atnaujinus infrastruktūrą vairuotojai galės keliauti saugiau ir komfortiškiau“, – sako Kęstutis Vanagas.
Fiziniai darbai kelio ruože prasidės pavasarį, pasibaigus žiemos technologinei pertraukai, po kovo 15 d. Apie eismo organizavimo sprendimus ir galimus ribojimus vykdomų darbų metu informacija bus skelbiama papildomai.





















































