Spalį planuojamame paskelbti naujame kvietime daugiabučiams pastatams renovuoti valstybės parama bus diferencijuojama pagal savivaldybių socialinę ir ekonominę padėtį, daugiau pagalbos bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, o papildoma parama skatins kokybiškesnius architektūrinius, inžinerinius ir technologinius renovacijos sprendimus.
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti ministro įsakymo „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pataisas, numatančias naują finansavimo modelį, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas.
„Naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis, leis valstybės paramą skirti tikslingiau. Didesnę pagalbą gaus tie gyventojai ir savivaldybės, kuriems renovacija yra finansinis iššūkis, o šis papildomas skatinimas leis rinktis kokybiškesnius renovacijos sprendimus. Siekiame, kad renovacija Lietuvoje reikštų ne vien mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir ilgaamžiškesnius daugiabučius, kuriuose žmonėms būtų malonu ir patogu gyventi“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančius daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.
Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis būtų finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.
Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.
Renovacijos darbų projektui finansuoti bus suteikiama lengvatinė paskola. Paskolos lėšomis finansuojamas renovacijos darbų projektas, o įgyvendinus projektą ir išmokėjus namui bei jo gyventojams priklausančią valstybės paramą, šia suma bus sumažintas paskolos likutis. Lengvatinės renovacijos paskolos terminas galės siekti iki 20 metų. Gyventojai per šį laikotarpį turėtų grąžinti tik po paramos išmokėjimo likusią paskolos dalį. Pirmuosius 5 metus gyventojams būtų taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma, o finansuotojui pagal finansavimo platformos kainą apskaičiuotą palūkanų dalį, viršijančią 3 proc., kompensuos valstybė; nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma – 3 proc. ir 6 mėn. EURIBOR.
SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.
Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą.
Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis taip pat bus finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų.
Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI), įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis didesnių pajamų savivaldybėje ir mažesnio ekonominio pajėgumo regione gyventojams gali reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą.
SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias. Taip pat galės būti pridedama po 5 procentinius punktus už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamą renovacijos sprendimų grupę: kai modernizuojamas šilumos punktas ir pastato vidaus šildymo bei karšto vandens sistemos, sudarant gyventojams galimybes efektyviau reguliuoti ir apskaityti šilumos vartojimą; kai renovacijos projektas atitinka savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires; kai pasirenkama skydinė renovacija, naudojant gamykloje pagamintus pastato atnaujinimo elementus. Maksimali paramos suma galėtų siekti iki 40 proc.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 25 d.
