COVID-19 metu LSMU Kauno klinikose buvo išmokta labai svarbi pamoka: modernioje infekcinių ligų ligoninėje architektūra ir inžinerinės sistemos yra ne mažiau svarbi infekcijų kontrolės priemonė nei asmens apsaugos priemonės ar medicininė įranga. Ši patirtis ir geroji užsienio kolegų praktika pasitelkta projektuojant vieną pažangiausių Europoje tretinio lygio Infekcinių ligų centrų.

„Naujo Infekcinių ligų korpuso poreikis buvo akivaizdus jau anksčiau, tačiau COVID-19 pandemija labai aiškiai parodė du dalykus. Pirma, sudėtingų infekcijų gydymo metu prireikia medicininių technologijų ir priemonių, kurios yra tik universiteto ligoninėje. Antra, gydant infekcines ligas, labai svarbu ne tik medikų kompetencija ar turima medicinos įranga, bet ir pati ligoninės infrastruktūra“, – sako prof. Kęstutis Stašaitis, Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas.

Profesoriaus teigimu, Kauno klinikų istoriniuose pastatuose vienas infekuotas ar potencialiai infekuotas pacientas galėdavo sutrikdyti gerokai didesnės ligoninės dalies darbą. Tekdavo atlaisvinti palatas ar diagnostikos kabinetus, keisti pacientų srautus, o pacientui išvykus – dezinfekuoti ir ilgai vėdinti patalpas. Dėl to neišvengiamai nukentėdavo kiti pacientai, kuriems tuo metu reikėdavo diagnostikos ar gydymo dėl kitų ligų.

Pandemija taip pat parodė senesnių pastatų inžinerinių sistemų ribotumą. Dauguma intensyviosios terapijos, operacinių, diagnostikos kabinetų ar įprastų palatų ventiliacijos sistemų buvo netinkamos dideliems infekuotų pacientų srautams lanksčiai ir saugiai valdyti.

„Projektuojant naująjį Infekcinių ligų korpusą siekta iš esmės pakeisti logiką: infekcinio paciento gydymas neturi stabdyti ligoninės darbo. Pastatas turi padėti infekciją lokalizuoti, saugiai valdyti pacientų ir personalo srautus bei leisti kitoms Kauno klinikų dalims tęsti darbą“, – pasakoja prof. K. Stašaitis.

Svarbiausia – ŠVOK sistemos ir medžiagų kokybė

Projektuojant buvo analizuojama skirtingų Europos valstybių patirtis, pirmiausia Švedijos bei Prancūzijos, ir laikomasi europinio požiūrio: ligoninė turi būti pasirengusi ne tik šiandien žinomoms infekcijoms, bet ir ligoms bei biologinėms grėsmėms, kurių dar negalima tiksliai numatyti, bet jų tikimybė didėja tiek dėl klimato kaitos, tiek dėl didėjančio žmonių mobilumo ir migracijos.

Išskirtinis dėmesys skirtas ŠVOK sistemoms, oro srautų krypčiai ir slėgių kontrolei. Palatose numatytas neigiamas slėgis – oras juda iš švarios zonos į paciento palatą, o ne priešinga kryptimi, todėl net atidarius palatos duris potencialiai užterštas oras nepatenka į švarią koridoriaus ar personalo zoną. Kai kuriose patalpose numatyta galimybė keisti slėgio režimą ir sukurti teigiamo slėgio aplinką. Tai aktualu priešingu klinikiniu atveju – kai reikia ne aplinką apsaugoti nuo paciento, o stipriai imunosupresuotą pacientą saugoti nuo aplinkoje esančių mikroorganizmų. Tokiu būdu ventiliacijos sistema tampa medicininės saugos infrastruktūros dalimi, kuri turi patikimai veikti kiaurą parą.

Taikyta ir griežta statybinių bei apdailos medžiagų atranka: jos turėjo būti ilgaamžės, atsparios intensyviam valymui ir dezinfekcijai bei tinkamos aplinkai, kurioje infekcijų kontrolės reikalavimai yra gerokai aukštesni nei įprastame pastate.

Komfortas dera su saugumu

Buvo siekiama infekcine liga sergančiam pacientui kuo daugiau reikiamų paslaugų suteikti vienoje vietoje, nes judėdamas iš vieno ligoninės pastato į kitą jis ne tik patiria nepatogumų, bet ir gali platinti infekciją. Todėl naujajame korpuse atliekama visų tipų radiologinė diagnostika, hemodializės, įrengtas intensyviosios terapijos skyrius, operacinės ir kt.

Infekcinių ligų pacientai neturi galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, net artimaisiais, todėl ypač daug dėmesio skirta jų gydomajai aplinkai, įrengtos vienvietės palatos su individualiais sanitariniais mazgais. Pasak prof. K. Stašaičio, tai yra ir infekcijų kontrolės, ir privatumo bei orumo klausimas.

Technologijos suteiks personalui galimybę su pacientu bendrauti nuotoliniu būdu, nebus būtinybės kiekvienu atveju eiti į palatą. Naudojantis įdiegta sistema, bus galima nuolat stebėti pacientą ir operatyviau reaguoti į jo būklės pokyčius, kartu mažinant infekcijos perdavimo riziką. Užtikrinant darbuotojų saugumą ir produktyvumą, jų darbo ir poilsio erdvės sąmoningai atskirtos nuo pacientų gydymo zonų.

Ant korpuso stogo įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė bus naudojama ne tik pacientams, bet ir donorų organams transportuoti. Ekstremalios situacijos atveju ji kartu su kitomis priemonėmis užtikrins pacientų, personalo ir reikiamų priemonių logistiką.

Prof. K. Stašaitis pamini ir dar vieną išskirtinį sprendinį – išorines terasas, kurios atliks ne tik architektūrinę, bet ir funkcinę pacientų logistikos bei infekcijų kontrolės paskirtį: tam tikrais atvejais pacientai bus transportuojami per jas, taip sumažinant potencialios taršos riziką švariuose ligoninės koridoriuose ir poreikį riboti kitų patalpų naudojimą po transportavimo. 

Trys veiklos kryptys

Naujajame tretinio lygio Infekcinių ligų centre bus sujungtos trys universitetinės ligoninės veiklos: klinikinė praktika, mokslas ir studijos. Pacientui tai pirmiausia reiškia aukštesnio lygio ir saugesnę pagalbą. Tačiau ilgalaikė centro reikšmė – gerokai didesnė. Medikų bendruomenė tikisi, kad jis paskatins infekcinių ligų mokslo, klinikinių tyrimų, diagnostikos bei gydymo metodų pažangą. Kartu čia bus rengiama nauja specialistų karta, todėl numatyta erdvių ir mokslo tyrimams, komandiniam darbui, ir studentams, rezidentams. Čia taip pat įsikurs telemedicinos centras.

„Tai vienas naujausių Europoje specialiai infekcinėms ligoms gydyti skirtų pastatų, kuriame stengtasi į vieną sistemą sujungti pažangius įvairių Europos ligoninių sprendimus ir pritaikyti juos sveikatos sistemai. Natūralu, kad pirmuosius metus būsime stebimi. Kitų šalių kolegoms bus įdomu, kurie sprendimai pasiteisino realiomis sąlygomis, o kuriuos dar reikėtų tobulinti. Taigi, iš kitų mokęsi, patys tampame naujos praktikos formuotojais“, – apibendrina prof. K. Stašaitis.

Pirmuoju smuiku griežė funkcija

„Architektūrinę raišką diktavo pirmiausia funkcija, medicininės technologijos, pacientų ir personalo srautai bei itin sudėtingos inžinerinės sistemos, o ne estetika“, – pasakoja architektė Agnė Saulytė, drauge su „Maspro“ ir „Aplan“ kolegomis rengusi pastato architektūrinės dalies projektą.

Pasak architektės, pastatas, nors ir didžiulis, neatrodo sunkus, – jo tūris suskaidytas suprojektavus U formos vidinį kiemą ir skirtingo medžiagiškumo bei ritmo fasadus. Stiklo plokštumos, vertikalios rūdinto metalo spalvos lamelės ir šviesi vėdinamojo fasado apdaila aiškiai išskiria atskiras pastato dalis. Fasaduose naudojamos spalvos parinktos atsižvelgiant į vyraujančias aplinkinio užstatymo spalvas.

„Infekcinių ligų ligoninės – vienas sudėtingiausių gydymo paskirties pastatų tipų. Čia architektūros negalima atskirti nuo medicininių technologijų: kiekvienas funkcinis ryšys, durų vieta, patalpų seka ir judėjimo kryptis daro tiesioginę įtaką infekcijų kontrolei, pacientų saugumui ir personalo darbui“, – pabrėžia A. Saulytė.

Pasak jos, funkcinis zonavimas, medicininės technologijos, konstrukcijos ir inžinerinės sistemos turėjo veikti kaip visuma, todėl ypač daug dėmesio skirta „švarių“ ir „nešvarių“ srautų atskyrimui, pacientų, personalo, lankytojų, greitosios medicinos pagalbos ir ūkinių srautų valdymui. Visi sprendiniai turėjo užtikrinti aiškų ir efektyvų kasdienį pastato naudojimą, tuo pat metu nepaverčiant architektūros vien techninių ribojimų rezultatu.

Gausus įstiklinimas ir per kelis aukštus besitęsiančios bendrosios erdvės įleidžia į pastato gilumą natūralią šviesą. Reprezentacinei erdvei lengvumo suteikia ir jos vertikalumą pabrėžia didelė žiedinių šviestuvų kompozicija. Įstiklintos dalys suteikia galimybę palaikyti vizualinį tarpusavio ryšį ir stebėti pacientus, o aiški ženklinimo sistema, sudaryta iš navigacijoje naudojamų kontrastingų elementų ir lengvai atpažįstamų piktogramų, padeda greitai orientuotis erdvėje.

„Interjero koncepciją diktavo noras sukurti ramią aplinką, kuri atitiktų griežtus higienos bei eksploatacijos reikalavimus, tačiau nebūtų šalta ar anonimiška. Dėl to kaip pagrindas pasirinkti neutralūs balti ir pilki tonai papildomi švelniais kreminiais, rusvais akcentais“, – trumpai apžvelgia interjero sprendinius A. Saulytė.

Infekcinių ligų centro statybos darbams vadovavo patyrusi generalinė rangovė UAB „Autokausta“. Pasitelkusi didelę visuomeninės paskirties statinių projektų, tarp jų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono, Mokslo salos, Ledo arenos, LSMU Slaugos fakulteto pastato, įgyvendinimo patirtį, įmonės profesionalų komanda sėkmingai suvaldė visus statybos procesus.

UAB „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno teigimu, Kauno klinikos – reiklus užsakovas, jis siekė, kad statomas pastatas būtų ir kokybiškas, ir estetiškas, ir energiškai efektyvus.

„Turėjome rasti technologinius sprendimus infekcinių ligų plitimui iš palatų suvaldyti – integruoti tokias inžinerines sistemas, kurios neleistų užkratui pasklisti. Dėl to vykome semtis patirties į moderniausias infekcinių ligų ligonines Švedijoje. Labai džiaugiuosi, kad mums puikiai pavyko šį technologinį iššūkį įveikti. Manyčiau, naujojo klinikų pastato technologiniais sprendiniais pralenkėme mūsų matytus gerosios praktikos pavyzdžius Švedijoje“, – didžiuojasi savo komanda J. Kriaučiūnas ir pamini dar vieną „Autokaustos“ pranašumą: visos laikančiosios pastato konstrukcijos buvo gaminamos įmonės turimose asfalto, betono ir metalo konstrukcijų gamyklose, todėl statybos procesai vyko greičiau.

Techniškai sudėtingas ir visiškai automatizuotas objektas

Infekcinių ligų korpuso procesų valdymo ir automatizacijos dalies darbus atliko UAB „Elteros projektai“. Įmonės projektų vadovo Lino Matulaičio teigimu, tai vienas techniškai sudėtingiausių ir didžiausios apimties automatikos dalies objektų Lietuvoje.

Modernus, šiuolaikiniams poreikiams pritaikytas Infekcinių ligų centras aprūpintas pažangiomis pastato automatikos ir valdymo sistemomis, atitinkančiomis visus techninius reikalavimus ir užtikrinančiomis tinkamą patalpų mikroklimatą, procesų kontrolę, patikimą infekcinių ligų prevenciją. Pažangios technologijos suteikia galimybę automatizuotai stebėti, valdyti bei reguliuoti įvairius procesus, sukuriant optimaliai komfortišką bei saugią aplinką ir pacientams, ir medicinos personalui.

Palatose užtikrinamas tinkamo slėgio palaikymas, atsižvelgiant į pacientų būklę ir ligos pobūdį. Patalpų, taip pat operacinių, oro slėgio bei vėdinimo parametrai gali būti reguliuojami pagal nustatytus reikalavimus, taip užtikrinant pacientų, gydytojų ir kito medicinos personalo saugumą bei mažinant infekcijų plitimo riziką. Galimybę realiuoju laiku kontroliuoti ir vertinti slėgio parametrus suteikia slėgio stebėjimo sistema. Infekcijų perdavimo riziką mažina ir palatose įrengta bekontaktė durų valdymo įranga.

Patalpose taip pat įdiegta mikroklimato reguliavimo įranga su papildomų pranešimų funkcija, suteikiančia galimybę operatyviai informuoti atsakingą personalą apie nustatytus parametrų pokyčius ar galimus neatitikimus.

Automatikos sistema suprogramuota koordinuoti skirtingų inžinerinių sistemų veikimą. Taip užtikrinamas optimalus energijos ir kitų išteklių pastatui eksploatuoti vartojimas. Pastato automatikos sistema suteikia galimybę nuolat stebėti patalpų būklę, operatyviai reaguoja į parametrų pokyčius ir apie nustatytų sąlygų neatitikimą informuoja atsakingą personalą. Tai ypač svarbu patalpose, kuriose būtina nuolatinė ir tiksli aplinkos parametrų kontrolė.

Patikima hidroizoliacija padės išvengti nuostolių per didžiausias liūtis

Hidroizoliacijos medžiagas Kauno klinikų Infekcinių ligų korpusui tiekė UAB „Mosas“, statybos sektoriuje veiklą sėkmingai plėtojanti jau beveik du dešimtmečius. Šį kartą patyrusi įmonės statybos inžinierių komanda, kiekvieno projekto atveju vertinanti vietos geologiją, beveik iš karto galėjo pasiūlyti būtent šiam objektui tinkamą hidroizoliacijos sprendimą, nes rinko medžiagas jau nebe pirmam objektui šioje teritorijoje.

„Infekcinių ligų korpusas – ketvirtas pastatas Kauno klinikų teritorijoje Eivenių gatvėje. Čia gruntas molingas, todėl vien drenažo nebūtų pakakę. Per smarkią liūtį jis nebūtų pajėgęs surinkti lietaus vandens ir šis galiausiai būtų apsėmęs pastato rūsį, kaip neseniai nutiko audros metu keliuose objektuose Vilniuje. Jeigu nebūtų hidroizoliacijos arba ji būtų prastos kokybės, vanduo per grindis, siūles ir sienas imtų sunktis į pastatą“, – pabrėžia inžinierius Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.

Įvertinęs tokią riziką, generalinis rangovas pasirinko UAB „Mosas“ tiekiamą bentonitinio molio hidroizoliacijos sistemą „Voltex®“ ir, pasak V. Tamošaičio, užtikrino, kad net per didžiausias liūtis pastato rūsys visada liks sausas. Šis teiginys nėra laužtas iš piršto: anksčiau šioje teritorijoje pastatytuose pastatuose, kuriuose sumontuota ši bentonitinio molio hidroizoliacija, nekyla problemų dėl drėgmės patalpose.

Be to, per ankstesnių objektų statybas įsitikinta, kad sistema „Voltex®“ tinkama įrengti tiek žiemą, tiek vasarą. „Moso“ projektų vadovo teigimu, tai yra išskirtinis „Voltex®“ pranašumas: ji vienintelė iš rinkoje esamų hidroizoliacijos sistemų tinkama montuoti ištisus metus. Kitos hidroizoliacijos sistemos gali būti naudojamos tik ne žemesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir tik tada, kai betonas yra sausas, t. y. kai santykinė jo drėgmė – ne daugiau kaip 5 proc. Tokias sąlygas mūsų klimato zonoje galima atitikti tik šiltuoju sezonu, kitaip nukentėtų kokybė, hidroizoliacija atšoktų vos įrengta. „Voltex®“ išlieka visiškai sandari net sumontuota žiemą ar ant šlapio betono, todėl ją naudojant mūsų oro sąlygomis galima užtikrinti spartesnę darbų eigą be kokybės kompromisų.

Infekcinių ligų korpuse bentonitinio molio hidroizoliacijos sistema „Voltex®“ įrengta po jėgos grindimis. „Montuojant jėgos grindis, svarbu nepadaryti esminės klaidos: hidroizoliacija turi būti įrengiama po jomis, o ne ant jų. Kitaip nepavyks išvengti gruntinio vandens sukeliamų padarinių, – įspėja laikytis instrukcijų V. Tamošaitis ir priduria: – Ilgametė mūsų patirtis liudija, kad visos hidroizoliacinės medžiagos, net „Voltex®“, ties deformacinėmis ir technologinėmis siūlėmis turi būti naudojamos kartu su papildomomis PVC ar brinkstančiomis hidrofilinėmis juostomis nepriklausomai nuo to, ką teigtų tų medžiagų gamintojai.“ Šiuo atveju technologinėms siūlėms sandarinti pasirinktos juostos WATERSTOP RX 101 DH ir PVC WATERSTOP DA240.

Inžinieriaus teigimu, geriausias hidroizoliacijos rezultatas pasiekiamas, kai UAB „Mosas“ komanda įsitraukia dar objekto projektavimo metu. Taip užbėgama už akių skaudžioms ir daug kainuojančioms klaidoms.  

UAB „Mosas“ tiekia ne tik bentonitinio molio gaminius, bet ir kitas inovatyvias, ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, kaip prilydoma tiltų hidroizoliacija „Most +“, savaime užsigydanti EPDM danga „Amphibia 3000“, pramonės objektams skirtos tepamosios ir purškiamosios poliurėjos dangos. Įmonės statybos inžinerijos profesionalai teikia antžeminių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacijos, jos remonto ir gruntų sutankinimo bei stabilizavimo sprendimus, pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir konsultuoja bei moko įmones, montuojančias objektuose „Moso“ tiekiamus gaminius.  

Preciziška oro kokybės kontrolė užtikrinama pažangiais vėdinimo sprendimais

Infekcinių ligų klinikos patalpų mikroklimatui valdyti individualiai suprojektuoti 23 KOMFOVENT KLASIK vėdinimo įrenginiai. Jie specialiai pagaminti pagal higieninius vėdinimo sistemų reikalavimus ir yra pritaikyti naudoti pastatuose, kuriuose keliami ypač aukšti oro švaros ir sistemos priežiūros reikalavimai.

Klinikoms skirti KLASIK įrenginiai sertifikuoti Vokietijos sertifikavimo bendrovės „TÜV SÜD“ pagal VDI 6022-1 reikalavimus. Lygūs, atsparūs ir lengvai valomi vidaus paviršiai, sandarūs korpusai ir efektyvus filtravimas padeda išvengti drėgmės ir teršalų kaupimosi. Tiekiamo oro sistemose taip pat integruoti absoliučiojo valymo HEPA filtrai, sulaikantys net 1 mikrometro dydžio daleles, tarp jų bakterijas ir kitus kenksmingus darinius.

Sertifikuoti įrenginiai užtikrina, kad vėdinamose patalpose nėra patogenų ar kitų kenksmingų mikroorganizmų ir jų neatsiras per visą vėdinimo sistemos eksploatavimo laikotarpį. Daugelyje įrenginių numatytos UV lempų sekcijos steriliam orui tiekti. Palaikyti patalpų oro švarą ir sterilias, kontroliuojamas sąlygas tokio tipo įstaigoje yra kritiškai svarbu.

Dar vienas svarbus sprendimas – dauguma įrenginių turi atskirų srautų, vadinamųjų run-around, šilumogrąžius. Energija tarp šalinamo ir tiekiamo oro perduodama uždaru tarpiniu skysčio kontūru, todėl abu oro srautai fiziškai nėra susieti. Taip užtikrinama, kad užteršto šalinamo ir tiekiamo šviežio oro srautai nesimaišys. Bendras tiekiamo oro srautas viršija 170 000 m³/h.

Įrangoje integruoti drėkintuvai ir sausinimo sprendimai užtikrina tikslią oro drėgnio kontrolę ir padeda išvengti mikroorganizmams palankių sąlygų. Šis oro kokybės parametras itin svarbus pacientų, ypač sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, komfortui ir savijautai. Integruotieji KOMFOVENT įrenginiai, palaikydami saugų, stabilų ir griežtus higienos reikalavimus atitinkantį mikroklimatą, kartu mažina ir elektros energijos sąnaudas. 

Prie infekcinių ligų prevencijos ženkliai prisideda ir vidaus patalpų dažai

Visose sveikatos priežiūros įstaigose paviršiai turi būti lengvai valomi ir dezinfekuojami, kad pavyktų išvengti infekcijų plitimo. Ypač aukšti reikalavimai keliami infekcinių ligų gydymo įstaigų patalpoms, nes čia svarbu užtikrinti saugų darbą tiek įprastomis sąlygomis, tiek epidemijų metu. Siekiant maksimaliai sumažinti infekcijų plitimo riziką, vienas iš efektyviausių sprendimų – naudoti inovatyvius antibakterinių savybių vidaus dažus.

Pagal aukščiausius infekcinių ligų prevencijos standartus suprojektuoto naujojo Infekcinių ligų korpuso palatų, koridorių ir kitų patalpų sienos bei lubos padengtos vandeniniais dažais „Tikkurila Argentum Plus 7“ su virusus ir bakterijas inaktyvinančia medžiaga. Pasirinkta neutrali šviesi bei šilta dažų spalva padeda atsipalaiduoti ir sukuria erdvės bei šviesos pojūtį.

Šie matiniai specialios paskirties dažai puikiai tinka patalpoms, kurioms keliami aukšti higienos ir paviršių atsparumo dilimui reikalavimai, – ligoninių koridoriams, palatoms ir kitoms gydymo patalpoms, visoms intensyviai naudojamoms erdvėms. Jais padengtas paviršius puikiai atlaiko stiprų mechaninį poveikį ir yra atsparus gydymo įstaigose naudojamiems plovikliams bei dezinfekantams. Dažuose esantis sidabro fosfato stiklas neleidžia ant paviršiaus daugintis bakterijoms ir virusams.

Šiam objektui parinkti Inovatyvūs dažai „Tikkurila Argentum Plus 7“ atitinka LEED v4.1 ir BREEAM v6 sertifikavimo sistemų kriterijus, todėl juos galima naudoti tvariems pastatams. Jie išskiria mažai lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir turi gaminio poveikio aplinkai deklaraciją (EPD), padedančią nustatyti pastato ekologinį pėdsaką per visą jo gyvavimo ciklą.

Specifinius Infekcinių ligų korpuso kriterijus atitinkančius sienų bei lubų dažus padėjo išsirinkti daugiau kaip 30 metų pramoninius ir statybinius dažus tiekiančios UAB „Scandex“ specialistai.  

Daugiau jokių aprūdijusių metalinių kojelių!

Naujasis Kauno klinikų Infekcinių ligų korpusas išsiskiria ne tik pažangiais technologiniais sprendimais, bet ir moderniais, funkcionaliais baldais, tarp jų plastikinėmis kėdėmis, laukimo zonų suolais ir rinkos naujove – lankytojams ir personalui skirtomis taburetėmis iš vientiso plastiko liejinio. Šiuos baldus parinko ir tiekė UAB ,,Aktyvus sėdėjimas“.

,,Norėtume išskirti italų gamintojo „Colos“ taburetę „Torre S“. Ji plastikinė, bet labai tvirta, itin stabili, nebraižanti grindų dangos, lengvai valoma ir praktiškai nereikalaujanti priežiūros. Galima rinktis iš įvairių švelnių spalvų. „Torre S“ subtiliai pagyvina medicinos įstaigų interjerą ir puikiai pakeičia medicinos įstaigose vis dar matomas lankytojų taburetes metalinėmis kojelėmis, kurios laikui bėgant dėl naudojamų valiklių ir drėgmės neretai pradeda rūdyti. Vientisa „Torre S“ konstrukcija yra ilgaamžė, praktiška ir kartu stilinga. Išties džiaugiamės šiuo užsakovo pasirinkimu, – sako UAB ,,Aktyvus sėdėjimas“ vadovas Vaidas Bernotas. – Tai paprastas, bet labai gerai apgalvotas baldas, išsiskiriantis medicinos aplinkai svarbiu tvirtumu, stabilumu, lengva priežiūra ir šiuolaikišku dizainu.“

UAB ,,Aktyvus sėdėjimas“ Kauno klinikoms jau yra tiekusi didelį sėdimųjų baldų asortimentą – nuo darbo kėdžių darbuotojams iki plastikinių kėdžių pacientams ir kavinės baldų. Visi baldai tinkami intensyviam naudojimui – yra tvirtų metalinių konstrukcijų, iš atsparių, lengvai valomų ir prižiūrimų medžiagų, su plastikinėmis sėdynėmis bei atlošais. Santūrios spalvos pritaikytos prie modernaus interjero.

Lietuvos baldų rinkoje 12 metų sėkmingai veiklą plėtojančios UAB ,,Aktyvus sėdėjimas“ specializacija – biuro, konferencijų, medicinos, švietimo ir kitų viešųjų erdvių baldai. Įmonė lanksčiai dirba su individualiais klientais, architektais, interjero dizaineriais, įmonėmis ir didelių objektų užsakovais.

Modernius LED tipo šviestuvus, centrinę avarinio apšvietimo baterijų sistemą, užtikrinančią saugų žmonių judėjimą ir evakavimą avarinėmis situacijomis sutrikus pagrindiniam elektros energijos tiekimui, integravo UAB „Mazgas“ komanda. Ji taip pat patiekė nepertraukiamo maitinimo (UPS) sistemą, palaikančią stabilų elektros energijos tiekimą prie jos prijungtai įrangai elektros tinklo sutrikimų metu.

Objektas: Gydymo paskirties pastatas (Infekcinių ligų centras), Eivenių g. 2, Kaunas

Užsakovas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos

Generalinis rangovas: UAB „Autokausta“

Pastato, interjero ir kraštovaizdžio architektai: UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ – architektės Agnė Saulytė (pastato), Dalia Kriaučiūnienė, Raminta Grencevičiūtė (pastato ir interjero), Monika Litvinaitė (pastato, interjero ir kraštovaizdžio), Gytė Čeikuvienė (kraštovaizdžio)

Elteros projektai, Mosas, KOMFOVENT, Tikkurila, Betono mozaika, Aktyvus sėdėjimas, Mazgas.