Elektroninei prekybai tapus kasdienybės dalimi, fizinė parduotuvė turi pasiūlyti daugiau nei galimybę įsigyti produktą. Ji tampa vieta patirti prekės ženklą – paliesti, išbandyti, atrasti ir kurti santykį. Apie tai, kaip keičiasi mažmeninės prekybos interjerai ir kaip architektūra gali perteikti prekės ženklo tapatybę, pasakoja architektė Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė. Vienas naujausių jos komandos darbų – japoniškos kosmetikos prekės ženklo „Dr. Select“ parduotuvės interjeras.
Šiandien daugelį produktų galime įsigyti internetu. Kuo tokiame kontekste tampa fizinė parduotuvė?
Parduotuvė vis dažniau kuriama ne tik kaip prekybos, bet ir kaip patirties vieta. Fizinė erdvė turi pasiūlyti tai, ko ekranas negali: gyvą kontaktą, galimybę produktą paliesti, išbandyti, pajusti jo tekstūrą ar kvapą, gauti profesionalią konsultaciją.
Plečiasi ir pačios parduotuvės funkcija – joje gali vykti produktų pristatymai, konsultacijos ar renginiai. Todėl erdvė turi būti lanksti ir prisitaikyti prie skirtingų scenarijų. Keičiasi ir produktų eksponavimas: vis dažniau produktas pateikiamas ne kaip viena iš daugelio prekių lentynoje, bet kaip savarankiškas, vertingas objektas. Funkcionalumas išlieka pagrindu, tačiau pati parduotuvė tampa fizine prekės ženklo išraiška.
Kuo parduotuvės interjero kūrimas skiriasi nuo gyvenamosios ar biuro erdvės? Kiek čia svarbi lankytojo elgsena?
Gyvenamąjį interjerą dažniausiai projektuojame konkrečiam žmogui ar šeimai, biurą – komandai, o parduotuvėje turime numatyti daugybės skirtingų žmonių elgseną. Erdvės planavimas veikia tai, ką lankytojas pastebės pirmiausia, kaip judės ir ar norės produktą paimti bei išbandyti.
Svarbus pirmasis vaizdas įėjus, žvilgsnio kryptys, produktų hierarchija ir judėjimo trajektorijos. Įėjimo zonos nereikėtų perkrauti – žmogui reikia akimirkos suvokti erdvę. Geriausias planas yra tas, kurio lankytojas beveik nepastebi: jis nevaržo, bet subtiliai veda, skatina sustoti, tyrinėti ir atrasti.
Kaip interjeru galima perteikti prekės ženklo identitetą neperkraunant erdvės logotipais?
Apie prekės ženklą kalba ne vien logotipas – jį perteikia erdvės nuotaika, proporcijos, spalvos, medžiagos, šviesa, baldų formos ir ekspozicijos ritmas. Įdomiausia, kai jis tampa atpažįstamas intuityviai, iš pojūčio, kurį sukuria interjeras, dar net nepamačius pavadinimo.
„Dr. Select“ identitete susitinka mokslas, inovacijos ir individualūs žmogaus poreikiai. Šį charakterį perteikiame švaria architektūrine kalba, preciziškomis detalėmis, aiškia ekspozicijos struktūra bei technologiškumo ir šilto, taktiliško medžiagiškumo kontrastu. Taip prekės ženklo istorija erdvėje tampa juntama, o ne tiesiog užrašoma ant sienų.
Kas padiktavo „Dr. Select“ interjero estetiką?
Projekto kryptį natūraliai padiktavo japoniška prekės ženklo kilmė, pažangios kosmetikos formulės bei mokslo ir natūralaus grožio dermė. Sąmoningai vengėme tiesioginių japoniškų simbolių – šią estetiką interpretavome per minimalizmą, preciziką, švarą, pagarbą medžiagai bei apgalvotą tuštumos ir užpildytos erdvės santykį.
Norėjome sukurti architektūrišką, beveik skulptūrišką interjerą, kuriame natūralūs, taktiliški paviršiai derėtų su aiškiomis ir santūriomis formomis. Kiekvienas baldas, šviesos šaltinis ir eksponuojamas produktas čia turi savo vietą. Erdvė gali būti išraiškinga tarsi meno kūrinys, tačiau kartu privalo išlikti patogiai veikiančia parduotuve.
Kaip šiame projekte atsiskleidžia medžiagiškumas ir ilgaamžiškumo idėja?
„Dr. Select“ interjere natūralumas nėra perteikiamas tiesiogiai imituojant gamtą. Jis atsiranda per paviršių faktūras, santūrų koloritą ir medžiagų dermę. Šiltus, taktiliškus paviršius deriname su tikslesnėmis, technologiškesnėmis detalėmis. Šis kontrastas leidžia interjerui išlikti šiuolaikiškam ir preciziškam, tačiau ne steriliam.
Ilgaamžiškumas mums reiškia ne vien fiziškai atsparias medžiagas. Tai ir aiškia koncepcija pagrįsti sprendimai, kurių aktualumas nepriklauso nuo vieno sezono spalvos, formos ar madingos detalės.
Kiek šiuolaikinė parduotuvė turi būti „instagramiška“?
Fotogeniškumas tapo viena iš parduotuvės komunikacijos dalių. Žmonės fotografuoja ne tik produktus, bet ir vietas, kuriose patiria ką nors estetiškai įsimintino. Todėl projektuojant verta numatyti vizualiai stiprius rakursus ar objektus, kurie veiktų tiek realybėje, tiek fotografijoje.
Tačiau tai neturėtų tapti savitiksle dekoracija. Dėmesį gali patraukti skulptūriškas baldas, ekspozicija, netikėtas medžiagiškumas ar šviesos efektas, tačiau toks sprendimas turi kilti iš prekės ženklo identiteto. Pirmiausia erdvė turi veikti žmogui, o tik tada – kamerai.
Kokį svarbiausią pojūtį lankytojas turėtų išsinešti iš „Dr. Select“ parduotuvės?
Norėjome, kad lankytojas pajustų, jog pažangiausios grožio technologijos čia skirtos būtent jam – ne abstrakčiam grožio idealui, o konkrečiam žmogui, jo individualumui ir poreikiams. Tai pasitikėjimo ir atradimo derinys: aplinka turi žadinti smalsumą, bet kartu leisti jaustis ramiai ir užtikrintai.
Šį įspūdį kuriame aiškia erdvės struktūra, skulptūriškomis formomis, neperkrauta ekspozicija, apšvietimu ir natūralių bei technologiškų medžiagų kontrastu. Norėtųsi, kad žmogus iš parduotuvės išsineštų ne tik produktą, bet ir stipresnį santykį su prekės ženklu bei pojūtį, kad čia buvo atsižvelgta būtent į jo poreikius.
