„Šiandienė architektūra turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, tačiau gali teikti daug didesnę naudą nei ta, kuri gaunama laikantis visų reikalavimų. Ji gali įkvėpti, sujungti ir atkurti prarastą pusiausvyrą su gamta“, – architektūros privalumus transformuojant betoninius didmiesčius pabrėžia Australijoje dirbantis japonų kilmės architektas Koichi Takada.
Idėjos subrandintos megapoliuose
Baigęs Niujorko universitetą ir prestižinę Londono architektūros asociacijos mokyklą, K. Takada grįžo į Tokiją ir pradėjo dirbti architekto Atsushi Kitagawaros studijoje. Kaip tik tuo metu studijai buvo suteikta galimybė dalyvauti tarptautiniame Australijos šiuolaikinio meno muziejaus (MCA) Sidnėjuje pastato projektavimo konkurse. Šis projektas paskatino K. Takadą domėtis Australija.
Architektas prisimena, kad vos tik išlipęs iš lėktuvo Sidnėjuje pajuto didelę simpatiją mažiausiam pasaulio žemynui, o pasivaikščiojimas po Sidnėjaus karališkąjį botanikos sodą visiškai pakeitė jo požiūrį į urbanistinę aplinką. K. Takada suprato, kad būtent čia, ne Niujorke ar Londone, geriausia plėtoti savo profesinę viziją – jungti modernų miestą su gyva gamta.
- Takada yra ne kartą pabrėžęs, kad tradicinėse Europos ar Japonijos architektūros mokyklose jautėsi spaudžiamas prisitaikyti ir paklusti griežtoms taisyklėms, o Australija jam pasiūlė saviraiškos laisvę. Būtent Australijoje jis pradėjo kurti visame pasaulyje pripažintą organinę architektūrą.
Tradicinė japonų architektūra K. Takadą išmokė kurti erdves, organiškai įsiliejančias į kraštovaizdį ir išnykstančias gamtoje. Kaip ir japonų meistrai, jis teikia pirmenybę natūralioms medžiagoms – gyvos tekstūros ir senstančioms grakščiai. Studijų miesto Niujorko dangoraižiai jam suteikė drąsos išbandyti didelio masto projektus. Kita vertus, ir padėjo suprasti, ko nereikėtų daryti.
Matydamas betono ir asfalto pilkumos slegiamus žmones, architektas pajuto stiprų norą visas betono džiungles humanizuoti ir apželdinti. Londono architektūros asociacijos mokykloje K. Takada įsisąmonino, kad bet kokiam pastatui per maža tiesiog gerai atrodyti – privalu stipri idėja, filosofija ir istorija. Japonijos tradicijos, Niujorko mastai ir Londono teoriniai pagrindai suformavo K. Takados filosofiją, kurią jis iki šiol įgyvendina Australijoje.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs architektas į miestų aplinką stengiasi sugrąžinti kuo daugiau organinių formų ir tokiu būdu natūralizuoti architektūrą – pritaikyti pastatus prie gamtos, kad jie taptų jos dalimi. Architekto vadovaujama studija „Koichi Takada Architects“ pastatus paverčia gyvais, kvėpuojančiais organizmais, harmoningai derančiais prie kraštovaizdžio ir reljefo.
- Takada visiškai atsisako dėžučių formos pastatų ir griežto industrinio konformizmo. Jo kūryboje dominuoja švelnios, aptakios linijos, atkartojančios natūralius gamtos elementus, kaip medžių lajos, jūros bangos, smėlio kopos ar urvų struktūros. K. Takada kuria erdves, orientuotas į žmogaus gerovę. Jis siekia, kad architektūra keltų tik teigiamas emocijas, mažintų stresą, užtikrintų kuo grynesnį orą ir skatintų bendruomeniškumą.
Jau beveik dvidešimt metų architekto kultūrinę patirtį atspindi Australijos sostinėje Sidnėjuje jo įkurta studija „Koichi Takada Architects“. Kiekvienas studijos projektas liudija kūrėjo įsipareigojimą organinei formai ir žmogaus potyriams. Už inovatyvius tvarios architektūros projektus daugiau kaip 50 prestižinių tarptautinių apdovanojimų pelniusi studija įgyvendina savo unikalias idėjas ne tik Australijoje, bet ir Japonijoje, Kinijoje bei JAV, Europos ir Artimųjų Rytų šalyse.
Knygomis įamžinti kūrybos etapai
Šiemet „Rizzoli New York“ išleido antrąją „Koichi Takada Architects“ įkūrėjo knygą „Naturalizing Architecture“. Pirmojoje knygoje „Architecture, Nature, and Design“ K. Takada daugiausia dėmesio skyrė biomimikrijos (gamtos formų) perkėlimui į pastatus, o naujojoje pristato savo studijos regeneracinės architektūros projektus ir demonstruoja, kaip atkurti aktyvias gamtos sistemas miestuose.
Architekto teigimu, pastatai gali ne tik mažiau kenkti, bet ir teigiamai veikti ekosistemą: valyti orą, gaminti energiją, gausinti biologinę įvairovę mieste. K. Takados nuomone, moderni visuomenė išgyvena didžiulį atotrūkį, todėl architektūra privalo peržengti išgryninto funkcionalumo ribas. Ji turi gydyti, mažinti stresą ir atkurti prarastą emocinį ryšį su gamta.
Knygoje atsispindi architekto įsipareigojimas transformuoti miesto kraštovaizdžius, į miesto architektūrą integruojant regeneracines gamtos savybes. Kaip ankstesnieji, taip ir naujausi K. Takados darbai – japoniško santūrumo ir polinkio laužyti taisykles derinys. Jie kviečia mus, kaip stebėtojus, sustoti ir apmąstyti gamtos vaidmenį šiuolaikiniuose miestuose.
„K. Takados projektai siūlo naujus gamtos, architektūros ir kultūros ryšio kūrimo principus“, – vertindama unikalius K. Takados architektūrinius kūrinius, pabrėžia jo knygos įžangos autorė meno kuratorė, rašytoja, redaktorė ir kultūros projektų strategė Béatrice Grenier.
Apžvelkime kelis vieno iš originaliausių pasaulio architektų projektus, išryškinančius jo požiūrį į ateities miestus. Tvirtu kūrėjo įsitikinimu, modernioji architektūra privalo keistis, pastatai negali būti kuriami atsietai nuo ekosistemos – tankiai apgyventi miestai turi tapti vietomis, kur klesti atkurta gamta. Šiuos siekius aiškiai deklaruoja jo darbai.
Upper House: medžio šaknų aliuzija Pietų Brisbene
Prašmatnus 33 aukštų daugiabučių kompleksas Pietų Brisbene (Australija) banguotas vietos figmedžių šaknis atkartojančiu fasadu – vienas iškiliausių pastarųjų metų architektūros ir NT projektų. Jis jau pelnė 19 svarbių tarptautinių apdovanojimų tvarios statybos, inovacijų ir dizaino srityse.
Per visą fasado aukštį tįstančios juostos, organiškai imituojančios medžio šaknis, ne tik vizualiai ištempia pastatą, bet ir atlieka praktinę funkciją – saugo butus nuo perkaitimo. Kiekvieno aukšto balkonų linkiai šiek tiek skiriasi, sukurdami dinamišką judėjimo efektą.
Butuose sumontuotos itin didelės stumdomos stiklo durys kartu su pastato forma užtikrina natūralią kryžminę ventiliaciją ir sumažina nuolatinį oro kondicionavimo poreikį. Pastato viršuje banguojančios fasado linijos pereina į didžiulę medinę stogo konstrukciją – pergolę. Pagaminta iš tvarios, sertifikuotos medienos (Amerikos ąžuolo ir Australijos uosio), ji tarsi tikra medžio laja saugo stogo terasą nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, kartu suteikdama gyventojams galimybę grožėtis miesto panorama.
Ant stogo ir pastato balkonuose pasodinta daugiau kaip pusketvirto tūkstančio vietos ir atogrąžų augalų. Šis žaliasis sluoksnis veikia kaip natūrali šilumos izoliacija, mažina pastato įkaitimą. Augalams drėkinti architektūrinėje konstrukcijoje paslėpta didžiulė 40 tūkst. litrų lietaus vandens surinkimo talpykla.
Apatinė pastato dalis suprojektuota ne kaip paprasta betoninė automobilių stovėjimo aikštelė, o kaip meno kūrinys urbanistiniame kraštovaizdyje. Penkių aukštų perforuotas metalinis fasadas naktį šviečiančiais LED raštais pasakoja apie vietos aborigenų amatus, taip pastatą emociškai susiedamas su Australijos istorija.
Pastato karkasui ir banguojantiems balkonams pasirinktas aukštos kokybės betonas. Jo lenktos linijos suteikia pastatui skulptūriškumo ir stabilumo. Viešosiose erdvėse pritaikytas natūralus akmuo bei perdirbto metalo akcentai.
- Takada šiuo projektu pademonstravo, kad aukštybinis pastatas gali kvėpuoti ir susilieti su gamta viduryje betoninio miesto. Pastato erdvės suplanuotos taip, kad būtų sprendžiama šiuolaikiniams daugiabučiams būdinga susvetimėjimo problema: viršutiniuose pastato aukštuose įrengta daugiau nei 1000 kv. m ploto bendruomeninė „Upper Club“ erdvė. Čia visi gyventojai gali naudotis baseinu, SPA, pirtimis, jogos studija, kino teatru, vyno rūsiu ir darbo zonomis.
Už tvarių medžiagų naudojimą, energijos efektyvumą, saulės baterijų sistemą bei lietaus vandens surinkimą augalams drėkinti pastatui suteiktas prestižinis ekologiško pastato sertifikatas „5-Star Green Star“.
„Laikau „Upper House“ proga paskatinti dialogą apie praeitį ir apmąstyti dabartį. Tikiu, kad pagarba – ir žmonėms, ir planetai – turėtų būti mūsų ateities pamatas, – sako K. Takada ir priduria: – Gyvenimas aukštuminiuose pastatuose tapo toks atsietas ir nutolęs nuo bendruomenės, nuo gamtos, vienas nuo kito. Šiuo projektu siekėme tai pakeisti ir sukurti naują vertikalaus gyvenimo modelį, kurio pagrindas būtų ryšys.“
Norfolk Burleigh Heads: išskirtiniai fasado sprendiniai Kvynslande
Gyvenamasis pastatas Australijos mieste Kvynslande, vadinamajame Auksiniame krante (Gold Coast), traukia dėmesį išskirtiniais fasado sprendiniais. Dešimties aukštų daugiabutyje įrengta 15 unikalių apartamentų ir du dviaukščiai butai su privačiais baseinais ant stogo.
Skulptūriškas pastato fasadas su medinėmis lamelėmis ir banguotomis terasomis įkvėptas šioje vietovėje augančių Norfolko pušų (lot. Araucaria heterophylla) kankorėžių struktūros.
„Kaip šie kankorėžiai saugo sėklas nuo nepalankių oro sąlygų ir atsiveria tik esant idealioms gamtos sąlygoms, taip ir „Norfolk“ architektūra pritaikyta saugoti gyventojus nuo nepalankių oro sąlygų arba atsiverti, kad būtų galima mėgautis trimis šimtais atogrąžų saulės ir nuostabios gamtos dienų“, – sako K. Takada.
Organiškai persidengiančios balkonų plokštės atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir saugo žemesnius aukštus nuo kaitrios atogrąžų saulės. Vertikalios medinės lamelės veikia kaip stumdoma širma ir saugo nuo vėjo, lietaus bei tiesioginių saulės spindulių.
Dėl grakščių, plonėjančių plokščių briaunų masyvus betoninis pastatas atrodo tarsi pakibęs ore. Pritaikius pasyviojo dizaino ir tvarios architektūros principus, užtikrinta natūrali kryžminė ventiliacija ir natūralios šviesos srautai.
Centrinė pastato ašis skulptūriškomis linijomis jungia visus aukštus ir atlieka viso komplekso natūralios šviesos šulinio funkciją. Apartamentai taip išdėstyti, kad būtų maksimaliai panaudojamas natūralus vandenyno brizas, todėl patalpose sumažėja kondicionavimo poreikis.
Interjere panaudotas šviesus vietos akmuo, natūrali mediena ir smėlio atspalvių betonas, atspindintis Burleigh Heads paplūdimio tekstūras. Pirmajame aukšte gyventojams įrengta sveikatingumo zona su sporto sale, bendru lauko baseinu bei sauna. Pastatas iškilo ant kalvos šlaito, todėl iš jo atsiveria tiesioginis vaizdas į paplūdimį ir vandenyną.
Mamsha Palm: ramybės oazė JAE
Aukščiausios klasės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (NT) projektas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste Abu Dabyje, Sadijato saloje (Saadiyat Island), bus baigtas per artimiausius dvejus metus.
Kaip ramybės oazė didmiesčio šurmulyje kuriamas projektas keri biofilinio dizaino ir japoniško minimalizmo derme. Pagrindinė komplekso idėja – atkartoti dykumos kraštovaizdyje augančių palmių teikiamą prieglobstį.
Mažaaukštė komplekso struktūra neužgožia salos pakrantės horizonto, o banguotos stogo linijos ir grakščiai išlenktos terasos imituoja natūralų miško skliautą. Tačiau šie išraiškingi linkiai nėra tik estetinė detalė: architektai konstrukcijas išdėliojo taip, kad jos natūraliai kurtų šešėlius virš žemiau esančių aukštų. Tokiu būdu karšto JAE klimato sąlygomis pastatas yra vėsinamas, mažinant energijos sąnaudas jam kondicionuoti.
Projektuojant kompleksą, buvo skrupulingai vadovaujamasi saulės judėjimo trajektorija. Siekta per stiklinius fasadus įleisti kuo daugiau natūralios šviesos, tačiau ją išsklaidyti taip, kad viduje būtų užtikrinamas maksimalus komfortas.
Eksterjere ir interjere dominuojančios natūralios medžiagos – medis, švelnių žemės tonų akmuo ir stiklas – sukuria organiškos architektūros pojūtį. Komplekse numatytas baseinas ant stogo, japoniško stiliaus pirtis su ledo vonia, tylos ir arbatos kambarys, sporto salė, konsjeržo bei liukso klasės patarnautojų paslaugos.
Pastato architektūra atitinka griežtus tvarumo reikalavimus – projektui suteikti prestižiniai JAE ekologiniai ir gerovės sertifikatai „3 Pearl Estidama“ ir „2 Star Fitwel“.
Sunflower House: įkvėpimo šaltinis Europos ateities žaliajai architektūrai
„Sunflower House“ („Saulėgrąžos namo“) projektą užsakė žurnalas „Bloomberg Green“, reaguodamas į Europos Sąjungos inicijuotą Naująjį europinį bauhausą (New European Bauhaus) – judėjimą, siekiantį sujungti tvarumą su aukštos kokybės dizainu ir architektūra. Koncepcija pritaikyta Italijos Umbrijos ir Markės regionams.
Šis teorinis ekologinio būsto modelis – pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis ateities žaliajai Europos architektūrai. Jis sukurtas vadovaujantis principu „forma seka gamtą“. Pastato forma primena apverstą kūgį. Tokia struktūra sukurtas natūralus pavėsis žemesniems aukštams ir skatinamas oro srautų judėjimas, užtikrinantis patalpų vėdinimą be papildomų elektrinių ventiliatorių.
Pastato viršutinė dalis suprojektuota ant specialaus rotacinio pagrindo, maitinamo saulės energija. Šio kinetinio mechanizmo itin lėtai sukami pastato stogas ir viršutiniai aukštai kaip tikra saulėgrąža 360 laipsnių kampu seka saulės trajektoriją danguje, užtikrindami patalpose maksimalią insoliaciją (saulės spindulių patekimą).
Toks namas energijos pagamina 40 proc. daugiau, nei pats suvartoja, todėl tą perteklių galima grąžinti į elektros tinklą. Projekto vizijoje numatyta naudoti vietos medieną ir išmaniąsias termoizoliacines medžiagas, natūraliai reguliuojančias pastato temperatūrą ir mažinančias oro kondicionavimo poreikį karštomis Italijos vasaromis. Pastate taip pat numatyta natūralaus lietaus vandens surinkimo sistema.
Timber Studio: medžio rievių idėja Tokijuje
Projektuojant IT biuro pastatą tankiai užstatytame Japonijos sostinės Tokijo Šibujos (Shibuya) rajone, kūrybiniam darbui įkvepianti oazė sukurta gamtos tekstūromis. Modernaus penkių aukštų komercinio pastato formų eksterjerą inspiravo nuolatinį augimą simbolizuojančių medžio rievių idėja.
Augimo motyvas fasade atspindimas tankiu, sluoksniuotu horizontalių medinės tekstūros žaliuzių ritmu. Jis vizualiai suminkština griežtą stačiakampę pastato formą ir išskiria jį iš aplinkinių daugiaaukščių stiklo ir betono statinių.
Tokijuje taikomi itin griežti saugumo reikalavimai dėl žemės drebėjimų, todėl pastato laikantysis karkasas pagamintas iš tvirto plieno ir kompozitinių medžiagų. Būtent šis sprendimas suteikė galimybę neprarandant konstrukcijos stabilumo fasado viduryje iš žaliuzių suformuoti plastišką įdubą.
Šios skulptūriškos tuštumos idėją inspiravo natūralios urvų formos ir dzenbudizmo „Ensō“ apskritimas, simbolizuojantis nušvitimą, jėgą ir visatą.
„Fasadą apdengę horizontaliomis medžio tekstūros žaliuzėmis, į dizainą įtraukėme natūralių medžiagų ir organiškų linijų raminamą šilumą. Šios išlenktos žaliuzės per didelę abstrakčią ertmę sklandžiai pereina į pastato vidų, sukurdamos erdvę, kurioje kūrybingi žmonės gali atsipūsti, megzti ryšius ir semtis įkvėpimo“, – pasakoja K. Takada.
Ir pastato eksterjerui (žaliuzėms), ir įspūdingai olą primenančiai ertmei panaudotos natūralaus medžio rašto lamelės. Jos suteikia pastatui vizualinės šilumos ir keičia atspalvį priklausomai nuo saulės šviesos intensyvumo ir kritimo kampo.
Pastato vidaus erdvių struktūra skatina bendruomeniškumą. Pastato šerdyje per visus penkis aukštus kyla įspūdingi balti sraigtiniai laiptai. Jie įrengti šviesiame centriniame atrijuje, pilname natūralios saulės šviesos. Biuro darbuotojų judėjimas laiptais matomas iš skirtingų zonų. Taip palaikomas ryšys tarp kolegų ir skatinami neformalūs, spontaniški susitikimai.
Urban Forest: vienas žaliausių pasaulyje
Tai itin ambicingas projektas – šis objektas pretenduoja tapti vienu žaliausių gyvenamųjų pastatų pasaulyje. Ne veltui jo vizualizacija puošia naujausios K. Takados knygos viršelį.
Išskirtinio biofilinio dizaino daugiaaukščio gyvenamojo namo Brisbane (Australija) fasadą ir laiptuotas terasas planuojama apsodinti daugiau kaip 1000 medžių ir maždaug 25 tūkst. kitų rūšių vietos augalų. 30 aukštų mišrios paskirties pastate, be butų, suprojektuoti viešasis parkas ir bendruomeninis dviejų aukštų sodas-terasa su baseinu ant stogo.
Konstrukcijai numatyta naudoti žaliąjį (mažesnio anglies dvideginio pėdsako) betoną, o vešli augalija atliks natūralios šilumos bei izoliacijos vaidmenį, saugos nuo saulės kaitros ir vėsins pastatą. Komplekso fasadas skulptūriškas ir laiptuotas.
Kiekviename bute yra gili, verandos tipo terasa su integruotais didžiuliais vazonais. Augalija, sukurianti fizinį barjerą nuo saulės, lietaus ir vėjo, veiks kaip pasyvi termoreguliacija ir radikaliai mažins kondicionavimo poreikį karšto subtropinio Brisbano klimato sąlygomis.
Pirmasis pastato aukštas pakeltas nuo žemės aukštomis, medžių kamienus primenančiomis kolonomis. Taip atverta erdvė ir palikta vietos didžiuliam, daugiau kaip 1600 kv. m, šešėlyje skendinčiam bendruomenės parkui.
Tūkstančiams augalų laistyti įdiegta automatizuota lašelinė sistema, kuriai naudojamas išvalytas pastato gyventojų nuotekų ir surenkamas lietaus vanduo. Aplink kiekvieną aukštą suprojektuoti nepastebimi išoriniai takai. Jais judėdami sodininkai didžiuosius medžius ir augalus galės prižiūrėti iš lauko pusės, netrikdydami gyventojų privatumo.
Projektas pirmą kartą buvo pristatytas dar 2020 m., tačiau Brisbano miesto tarybai kėlė nuogąstavimų pradinis pastato dydis. Architektams teko atsisakyti suplanuotų 32 aukštų, jų skaičių sumažinti ir modifikuoti planus. Po ilgų derybų ir dizaino korekcijų NT plėtotojai „Aria Property Group“ galiausiai gavo oficialų statybos leidimą.
Belaukdami projekto patvirtinimo, plėtotojai net spėjo įsigyti žemės sklypą Brisbano priemiestyje ir pradėti čia auginti bei formuoti medžius ir kitus augalus „Urban Forest“ projektui. Baigus statybas, augalai bus persodinti į pastato fasade įrengtas tvarias talpyklas, ir pastatas iškart sužaliuos.
Solar Trees Marketplace: futuristinis objektas Šanchajuje
Projektuojant prekybos ir bendruomenės centrą didžiausio Rytų Kinijos miesto Šanchajaus Minhafno rajone, siekta sušvelninti urbanizacijos poveikį ir sugrąžinti į urbanistines erdves žalumą.
„Buvome šokiruoti, kai sužinojome, kad dar 1984 m. ši vietovė buvo apaugusi miškais. Savo projektu siekėme skatinti diskusijas apie tai, ką galima pasiekti pasitelkus dizainą, ir sukurti gyvą, kvėpuojančią aplinką, kuri įkvepia, puoselėja ir prisitaiko prie gyventojų bei bendruomenės poreikių. Buvo svarbu, kad šis pastatas įkūnytų biofilinio dizaino principus ir parodytų, kaip gali atrodyti pažangios tvarios inovacijos. Tikiu, kad gamta žino atsakymus, o architektūra gali pradėti diskusiją“, – teigia K. Takada.
Gamtos įkvėptų formų pastatas kurtas vadovaujantis biofilinės architektūros principais. Jį supa ir jo tūrį formuoja 32 įspūdingai išsišakoję dirbtiniai architektūriniai medžiai. Šios dirbtinės struktūros suprojektuotos taip, kad ilgainiui susilietų su aplinkui pasodintais 50 vietos medžių, krūmų ir vijoklių.
Taip pamažu bus sukurta vientisa žalia alėja, gerinanti oro kokybę. Dirbtinių medžių laja ne tik užtikrina pavėsį, bet ir veikia kaip filtras – pro stiklines pastato lubas bei skaidrius stogelius prasiskverbianti natūrali dienos šviesa kuria mirguliuojančių šešėlių žaismą, primenantį pojūčius vaikščiojant miške.
Interjere dominuojantys šilti medienos tonai, plastiškos, banguojančios linijos ir šviesios, natūralios spalvos taip pat stiprina žmogaus ryšį su gamta. Permatomų stogelių viršūnėse integruotos saulės baterijos generuoja energiją viso centro poreikiams tenkinti, o pastato konstrukcija užtikrina laisvą oro cirkuliavimą ir efektyvų pastato vėdinimą be didelių energijos sąnaudų.
Šie sprendiniai – tiesioginė aliuzija į Kinijos siekį iki 2060 m. tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi.
Siekiant sukurti ilgaamžį pastatą, suplanuotos lengvai transformuojamos vidaus erdvės – pavyzdžiui, prabangią skaitmenizuotą ekspozicijų salę galima paprastai paversti bendruomenės centru ar tradicine turgaus aikšte su moduliniais kioskais, ir atvirkščiai.
