Prancūzijos Viviers-sur-Chiers gyvenvietėje architektūros studija GENS buvusią Revémont koplyčią pritaikė neįprastai apgyvendinimo funkcijai.
Projekte išsaugotas istorinis sakralinės erdvės tūris, o naujos gyvenamosios patalpos įterptos į esamą pastatą kaip atskira konstrukcija. Stiklo pertvara tarp dviejų dalių leidžia naujai pamatyti koplyčios architektūrą, išlaikant jos istorinę atmintį.
Religinę funkciją praradę pastatai neretai susiduria su sudėtinga ateitimi: nebevykdydami pirminės paskirties, jie pamažu nyksta, o jų išsaugojimas reikalauja naujų idėjų. Prancūzijoje įgyvendintas projektas „AXE“, kurį sukūrė architektūros studija GENS, parodo, kaip tokį pastatą galima prikelti naujam gyvenimui, neatsisakant jo architektūrinio savitumo.
140 m² ploto projektas įgyvendintas 2023 m. Revémont koplyčia, priklausanti vietos savivaldybei, buvo praradusi religinę paskirtį ir ilgainiui atsidūrusi ant sunykimo ribos. Nuspręsta ją pritaikyti neįprastai apgyvendinimo funkcijai, o architektūrinė koncepcija paremta dialogu tarp išsaugotos istorinės erdvės ir naujai suformuoto tūrio.
Nauja funkcija – negriaunant istorinės erdvės
Pagrindinis GENS sprendimas – koplyčios viduje įrengti naujas patalpas, tačiau jų neintegruoti į visą pastato tūrį. Naujoji konstrukcija užima tik vieną pastato plano pusę, o kita paliekama beveik nepakeista. Taip išsaugomas originalus erdvės aukštis, tūris, vitražai ir votyvinės lentelės, liudijančios ankstesnę pastato paskirtį.
Toks sprendimas leidžia išvengti tiesioginio istorinio interjero pertvarkymo. Vietoj to šiuolaikinės funkcijos sutelkiamos į atskirą tūrį, kuris įterpiamas į esamą architektūrą ir veikia kaip savarankiškas elementas.
Ši strategija svarbi ne tik dėl fizinio paveldo išsaugojimo. Ji leidžia lankytojui vienu metu patirti dvi skirtingas erdves: naują, kasdieniam gyvenimui pritaikytą aplinką ir istorinę koplyčios dalį, išlaikiusią savo pirminį charakterį.
Stiklas sujungia dvi skirtingas architektūras
Vienas ryškiausių projekto elementų – visiškai įstiklinta pertvara tarp naujojo tūrio ir išsaugotos koplyčios dalies. Ji tampa ne tik fizine riba, bet ir pagrindiniu architektūriniu įrankiu, padedančiu išlaikyti vizualinį ryšį tarp dviejų erdvių.
Stiklo paviršius atspindi autentišką interjerą, todėl naujai įrengtoje dalyje tarsi atsikartoja kitos pusės architektūra. Taip sukuriamas vientisos erdvės įspūdis, nors iš tikrųjų pastato viduje susitinka dvi skirtingos struktūros – senoji ir šiuolaikinė.
Šiuo atveju stiklas atlieka daugiau nei įprastą pertvaros funkciją. Jis padeda išsaugoti istorinės erdvės vizualinį tęstinumą ir kartu aiškiai parodo, kur baigiasi originali architektūra ir prasideda naujas įterpinys.
Vakarinė orientacija tapo privalumu
Įdomus ir projekto santykis su pastato orientacija. Tradicinėje krikščioniškoje sakralinėje architektūroje svarbi kryptis į rytus, tačiau Revémont koplyčios presbiterija orientuota į vakarus. Tai, kas galėjo būti laikoma architektūriniu trūkumu, GENS projekte tapo galimybe sustiprinti ryšį su aplinka.
Vakarinėje galinėje sienoje suformuota didelė anga, kuri vizualiai ir funkciškai pratęsia interjerą į terasą. Pro ją atsiveria vaizdas į aplinkinį kraštovaizdį, o vakaro šviesa tampa svarbia erdvės atmosferos dalimi.
Taip pasikeičia ir pastato naudojimo logika. Buvusi sakralinė erdvė, kurios architektūrą formavo religiniai ritualai, dabar orientuojama į poilsį, bendravimą ir laiką lauke. Architektai šį pokytį apibūdina ironiškai: rytietišką religinės erdvės orientaciją pakeičia vakaro susibūrimų, aperityvų ir kepsnių ritualai.
Paveldo išsaugojimas per šiuolaikinį pritaikymą
„AXE“ projektas atskleidžia vieną svarbiausių šiuolaikinio architektūros paveldo principų – pastato išsaugojimas nebūtinai reiškia jo atkūrimą į ankstesnę būklę ar pirminės funkcijos sugrąžinimą. Kartais architektūros tvarumą geriausiai užtikrina nauja paskirtis, leidžianti pastatui vėl tapti naudojama ir aktualia vietos dalimi.
Projektas: AXE
Vieta: Viviers-sur-Chiers, Prancūzija
Architektai: GENS
Įgyvendinimo metai: 2023
Fotografijos: Ludmilla Cerveny
