Įsivaizduokite ateitį be kelių, automobilių ir išmetamųjų dujų, kai miestuose naudojama energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, o gamta – ranka pasiekiama. Vertikalaus miesto Saudo Arabijoje projektas – „Neom“ – žada urbanizacijos revoliuciją, tačiau KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius Kęstutis Zaleckis abejoja: „Tai lyg uždaras skruzdėlynas arba dar vienas urbanistinis žaisliukas į pasaulio statinių kolekciją.“
200 metrų pločio, 500 metrų aukščio ir 170 kilometrų ilgio išmaniojo miesto, kurio fasadą dengs stiklo konstrukcijos, idėja pradėta vystyti dar 2017 metais. Ateities miesto įgyvendinimo ėmėsi Saudo Arabijos princas Mohammadas bin Salmanas, siekdamas keisti šalies ekonominę priklausomybę nuo naftos išteklių.
Kauno technologijos universiteto (KTU) urbanistas K. Zaleckis futuristinių užmojų projektu neskuba džiaugtis. Jo teigimu, vizualizacija nėra tikslus maketas, todėl gali „meluoti“, o pats miestas yra dar lankstinuko stadijoje – gražus piešinys ir viltingai skambanti ateitis.
– „Neom“ projekto idėja, atrodo, sužavėjo pasaulį – ekologiškas, sveikatą ir atsinaujinančius energijos šaltinius propaguojantis miestas. Ką apie šio projekto koncepciją manote jūs?
– Visų pirma, tai – graži vizualizacija, kuri neturi realiai urbanistikai reikalingų dedamųjų. Novatoriškų miestų idėjos kuriamos identifikavus tam tikrą tos šalies ar regiono problemą bei reguliariai atsižvelgiant į gyventojų pastabas, tačiau linijiniam miestui dykumoje aš matyčiau labai daug alternatyvų. Nors transporto, taršos problema yra aktuali nemažam skaičiui miestų, ar ji išties aktuali dykumoje? Ar, visgi, buvo pamatyta, jog tai – dažniausiai sutinkamas iššūkis, todėl ir tapo pirmuoju pasirinkimu?
„Neom“ projekto vizualizacijose taip pat matau šiokią tokią prieštarą: kalbama apie gamtos prieinamumą, tačiau visa erdvė kuriama viduje, ji labai intravertiška. Stiklinis fasadas, besitęsiantis iš vakarų į rytus, atrodo, sukurtas saulės šviesos „sugaudymui“ ir tam, kad gamintų energiją. Tačiau kodėl tai – vienintelė priemonė? Kodėl nėra naudojamos, pavyzdžiui, besisukančios saulės-vėjo turbinos? Ir kaip tokioje linijoje gyvens žmonės? Aš matau socialinį ir psichologinį pavojų, mat tai bus panašu į gyvenimą daugiabutyje, tik šis daugiabutis – prabangus.
Prof. Kęstutis Zaleckis
Kai kurios utopijos turėjo labai aiškią lygybės idėją, kuri atsiskleisdavo kuriant lygias gyvenimo sąlygas, kai nė vienas būstas nėra geresnis už kitą. Šio linijinio miesto projekte šis dėmuo nėra pabrėžtas, o gyvenant laisvos rinkos sąlygomis diferenciacija neišvengiama, todėl socialinės hierarchijos atsiradimo pavojus taip pat tikėtinas. Tačiau tai priklauso nuo erdvėse taikomų sprendimų, galinčių sušvelninti šią grėsmę. Sunku kalbėti konkrečiai, kol nėra tikslesnio projekto plano.
200 metrų pločio, 500 metrų aukščio ir 170 kilometrų ilgio išmaniojo miesto, kurio fasadą dengs stiklo konstrukcijos, idėja pradėta vystyti dar 2017 metais. Ateities miesto įgyvendinimo ėmėsi Saudo Arabijos princas Mohammadas bin Salmanas, siekdamas keisti šalies ekonominę priklausomybę nuo naftos išteklių.
Kauno technologijos universiteto (KTU) urbanistas K. Zaleckis futuristinių užmojų projektu neskuba džiaugtis. Jo teigimu, vizualizacija nėra tikslus maketas, todėl gali „meluoti“, o pats miestas yra dar lankstinuko stadijoje – gražus piešinys ir viltingai skambanti ateitis.
– „Neom“ projekto idėja, atrodo, sužavėjo pasaulį – ekologiškas, sveikatą ir atsinaujinančius energijos šaltinius propaguojantis miestas. Ką apie šio projekto koncepciją manote jūs?
– Visų pirma, tai – graži vizualizacija, kuri neturi realiai urbanistikai reikalingų dedamųjų. Novatoriškų miestų idėjos kuriamos identifikavus tam tikrą tos šalies ar regiono problemą bei reguliariai atsižvelgiant į gyventojų pastabas, tačiau linijiniam miestui dykumoje aš matyčiau labai daug alternatyvų. Nors transporto, taršos problema yra aktuali nemažam skaičiui miestų, ar ji išties aktuali dykumoje? Ar, visgi, buvo pamatyta, jog tai – dažniausiai sutinkamas iššūkis, todėl ir tapo pirmuoju pasirinkimu?
„Neom“ projekto vizualizacijose taip pat matau šiokią tokią prieštarą: kalbama apie gamtos prieinamumą, tačiau visa erdvė kuriama viduje, ji labai intravertiška. Stiklinis fasadas, besitęsiantis iš vakarų į rytus, atrodo, sukurtas saulės šviesos „sugaudymui“ ir tam, kad gamintų energiją. Tačiau kodėl tai – vienintelė priemonė? Kodėl nėra naudojamos, pavyzdžiui, besisukančios saulės-vėjo turbinos? Ir kaip tokioje linijoje gyvens žmonės? Aš matau socialinį ir psichologinį pavojų, mat tai bus panašu į gyvenimą daugiabutyje, tik šis daugiabutis – prabangus.
Kai kurios utopijos turėjo labai aiškią lygybės idėją, kuri atsiskleisdavo kuriant lygias gyvenimo sąlygas, kai nė vienas būstas nėra geresnis už kitą. Šio linijinio miesto projekte šis dėmuo nėra pabrėžtas, o gyvenant laisvos rinkos sąlygomis diferenciacija neišvengiama, todėl socialinės hierarchijos atsiradimo pavojus taip pat tikėtinas. Tačiau tai priklauso nuo erdvėse taikomų sprendimų, galinčių sušvelninti šią grėsmę. Sunku kalbėti konkrečiai, kol nėra tikslesnio projekto plano.
200 metrų pločio, 500 metrų aukščio ir 170 kilometrų ilgio išmaniojo miesto, kurio fasadą dengs stiklo konstrukcijos, idėja pradėta vystyti dar 2017 metais. Ateities miesto įgyvendinimo ėmėsi Saudo Arabijos princas Mohammadas bin Salmanas, siekdamas keisti šalies ekonominę priklausomybę nuo naftos išteklių.
Kauno technologijos universiteto (KTU) urbanistas K. Zaleckis futuristinių užmojų projektu neskuba džiaugtis. Jo teigimu, vizualizacija nėra tikslus maketas, todėl gali „meluoti“, o pats miestas yra dar lankstinuko stadijoje – gražus piešinys ir viltingai skambanti ateitis.
– „Neom“ projekto idėja, atrodo, sužavėjo pasaulį – ekologiškas, sveikatą ir atsinaujinančius energijos šaltinius propaguojantis miestas. Ką apie šio projekto koncepciją manote jūs?
– Visų pirma, tai – graži vizualizacija, kuri neturi realiai urbanistikai reikalingų dedamųjų. Novatoriškų miestų idėjos kuriamos identifikavus tam tikrą tos šalies ar regiono problemą bei reguliariai atsižvelgiant į gyventojų pastabas, tačiau linijiniam miestui dykumoje aš matyčiau labai daug alternatyvų. Nors transporto, taršos problema yra aktuali nemažam skaičiui miestų, ar ji išties aktuali dykumoje? Ar, visgi, buvo pamatyta, jog tai – dažniausiai sutinkamas iššūkis, todėl ir tapo pirmuoju pasirinkimu?
„Neom“ projekto vizualizacijose taip pat matau šiokią tokią prieštarą: kalbama apie gamtos prieinamumą, tačiau visa erdvė kuriama viduje, ji labai intravertiška. Stiklinis fasadas, besitęsiantis iš vakarų į rytus, atrodo, sukurtas saulės šviesos „sugaudymui“ ir tam, kad gamintų energiją. Tačiau kodėl tai – vienintelė priemonė? Kodėl nėra naudojamos, pavyzdžiui, besisukančios saulės-vėjo turbinos? Ir kaip tokioje linijoje gyvens žmonės? Aš matau socialinį ir psichologinį pavojų, mat tai bus panašu į gyvenimą daugiabutyje, tik šis daugiabutis – prabangus.
Kai kurios utopijos turėjo labai aiškią lygybės idėją, kuri atsiskleisdavo kuriant lygias gyvenimo sąlygas, kai nė vienas būstas nėra geresnis už kitą. Šio linijinio miesto projekte šis dėmuo nėra pabrėžtas, o gyvenant laisvos rinkos sąlygomis diferenciacija neišvengiama, todėl socialinės hierarchijos atsiradimo pavojus taip pat tikėtinas. Tačiau tai priklauso nuo erdvėse taikomų sprendimų, galinčių sušvelninti šią grėsmę. Sunku kalbėti konkrečiai, kol nėra tikslesnio projekto plano.
