Kultūros (bendruomenės) centrai turi ypač ryškią specifiką. Bendrojo dizaino koncepcija kuriama architekto, bendradarbiaujančio su visa bendruomene kaip vienu klientu. Kanados Karališkasis architektūros institutas išleido metodologiją, skirtą dizaineriams, klientams, rėmėjams ir politikams, nubrėžiantiems kultūros namų projektavimo gaires, ir pateikė du atvejų, išryškinančių geriausią architektūrą, pavyzdžius.
Kiekviena bendruomenė unikali, prisitaikiusi gyventi savo natūralioje aplinkoje, architektūroje integruojanti tam klimatui būdingas medžiagas. Kiekvienas metodologijoje paminėtas projektas užtikrino maksimalų energijos taupymą, vėsinimo ir oro cirkuliacijos sistemas, integruotas į tradicines mechanines sistemas. Visuose projektuose bendruomenės pabrėžė architekto, kuris atsižvelgia į bendruomenės narių viziją ir aktyviai dalyvauja dialoge, svarbą.
Kanados Karališkasis architektūros institutas pasikalbėjo su keliomis dešimtimis dizainerių, architektų, rangovų, akademikų, finansininkų. Pasak jų atstovų, tokio projekto kaip bendruomenės centras sėkmė priklauso nuo visų dalyvaujančių šalių gebėjimo veiksmingai perduoti vietos gyventojų kultūrą ir vertybes bei įtraukti novatoriškus dizaino elementus. Tai įmanoma padaryti tik esant ryškiam bendros nuosavybės jausmui. Kiekviena bendruomenė prisidėjo prie statybų, nes visi pastatai buvo pastatyti bendruomenių lėšomis. Tyrimą atliko bendrovė „Ottovos“.
Kultūros centras „Squamish Lil’Wat“ pastatytas ant nuolydaus reljefo. Pastato konstrukcija suprojektuota taip, kad liktų didelis augalinės srities plotas. Peizažas apsodintas vietinių rūšių augalais. Kiti paviršiai – pralaidūs, sumontuoti, imituojant natūralią miško ekosistemos hidrologiją. Beveik penktadalį pagrindinio pastato apima stogas, apsodintas augalais.
Fasadas apkaltas plakiruotomis surenkamosiomis kedro dailylentėmis. Taip pat pastatui buvo naudojamos perdirbtos medžiagos, pavyzdžiui, cemento pakaitalu tapo plienas, skirtas lakiesiems pelenams sutvirtinti su betonu. Vietinės žaliavos, tarkime, mediena, buvo naudojama įvairiems interjero elementams. Taip įkūnijamas pirmųjų tautų tradicinis kultūrinis ir dvasinis ryšys su žeme.
Pastatas sertifikuotas pagal prestižinį ekologiškiems pastatams teikiamą sertifikatą „LEED Gold“.
Kanados Karališkasis architektūros institutas savo studijoje antruoju pavyzdiniu kultūros centru išrinko Hadsono įlankos pakrantėje Nunaviko provincijos bendruomenės namus, tiksliau – socialinį būstą. Tai namai, kuriuose apsigyveno 12 tūkst. bendruomenės narių. Dėl atšiaurių klimato sąlygų statomam pastatui buvo keliamas vienintelis reikalavimas – aukštas energinis efektyvumas. Šis tikslas buvo pasiektas 110 %. Kaip skelbiama instituto ataskaitoje, tai pirmas bendruomenės centras planetoje, kurio tvaraus būsto projektas net kelis kartus viršija techninį saugos, energijos ir aplinkosaugos reikalavimus. Tai buvo pasiekta architektui Alainui Fournier panaudojus atvirkštinį įėjimą, kiekvienas namas išdėstytas taip, kad gautų optimalų saulės energijos kiekį. Tam panaudota geriausia praktika – dvipusis projektas. Lietuviškais kriterijais vertinant, dviem standartiniams dvibučiams skirtas vienas karšto vandens šildytuvas.
Interjere naudojamas medis, fasadui – plienas. Modulinės konstrukcijos buvo pagamintos vietinėje gamykloje. Bendra modulinio namo erdvė padalyta į virtuvę, valgomąjį ir miegamuosius, patalpą šautuvams ir kitiems įrankiams susidėti.
