2016 metais į mus kreipėsi pora, kuri norėjo pastatyti namą Pietinėje Švedijos dalyje, Torekovo mieste. Torekovas yra labai populiarus ir mėgstamas vasarotojų. Klientai norėjo pastatyti naują namą, kuriame galėtų patogiai jaustis ir žiemą, nors pusę laiko ir gyveno savo namuose, Stokholme.
Nuvykus į vietą, pamatėme, kad sklypas ant kalvos, apsuptas kelių kaimynų ir daugybės medžių. Kalnas, atrodė, kaip kepurė, tarp lygių laukų. Atsisukus į vakarus, atsivėrė puikus vaizdas į jūrą ir mažo, žavaus kurortinio miestelio senamiestį. Pirmo pokalbio metu, klientai buvo įsitikinę, kad čia turi išdygti dviejų aukštų pastatas su didele terasa. Žinoma, namas turėjo skendėti žaliuose želdynuose.
Deja, pradėjus darbus ir išbandžius įvairias koncepcijas, pastebėjome, kad ten dviejų aukštų pastatas netilptų, t.y. taptu kalnu ant kalno ir atrodytų lyg karpa ant nosies, o ne šiuolaikiškas statinys. Todėl pasiūlėme elegantišką statinio versiją.
Pastatas yra paprastas, tačiau elegantiškas. Tai klasikinis planas. Spalvos ir medžiagos buvo pasirinktos, remiantis klasikiniais dizaino principais.
Namas, iš esmės, yra padalintas į viešą ir privačią erdves. Atvirojoje (viešojoje) dalyje yra virtuvė, svetainė ir valgomasis. Čia erdvės suskirstytos pagal funkcijas. Labiausiai tai padaryti padėjo skirtingas grindų aukštis.
Šioje pastato dalyje yra dideli langai, kurie leidžia atidaryti visą kambarį ir sujungti jį su terasa.
Net lietingą dieną, galima jaukiai leisti laiką gyvenamajame kambaryje, tačiau jaučiantis išorės dalimi, nors ir apsaugota dėl stogo. Viena lubų medžiaga naudojama tiek viduje, tiek ir išorinėje terasoje. Taigi, tai vienas elementas, tiesiog skiriamas į kelis dėmenis. Lubos išdėstytos simetriškai pagal fasadą.
Privačioje namo dalyje yra įkurdintas miegamasis, vonios kambariai. Privačią ir viešąją namo dalis skiria vos viena stiklinė pertvara. Namo gale yra mažesni langai, integruoti į tamsiai dažytą medinį fasadą. Rezultatas – nustebino ne tik klientų ir naujuosius jų kaimynus, bet ir kolegas.
Švedų architektų studija „Wåhlin Arkitekter”