Projektuojant terminalo dangų konstrukcijas, didelis iššūkis buvo suprojektuoti inžinerinius sprendinius zonose, kuriose vyrauja silpnieji gruntai. Lietuvoje nebuvo nė vienos projektavimo įmonės, kuri turėtų konteinerių terminalų ar ypač didelių apkrovų dangų projektavimo patirties. Todėl projektuotojas pasirinktas iš tarptautinių bendrovių. UAB „COWI Lietuva“ ir ją patronuojančiosios bendrovės Danijoje „COWI A/S“ specialistams pavyko rasti geriausius sprendimus. Jie atliko detalius skaičiavimus zonose, kur vyrauja silpnieji gruntai, skaičiuodami potencialius numatomus terminalo dangos sėdimus. Remiantis šiais skaičiavimais, užsakovui buvo pasiūlytas racionaliausias inžinerinis sprendinys, kuris užtikrino, kad terminalo dangos konstrukcijos tinkamai funkcionuotų visą numatomą eksploatavimo laiką.
Statant konteinerių paskirstymo centrą, nupirkta įspūdinga pagal parametrus – greičius ir dydį – konteinerių krovos įranga. Tai leis priimti vienus didžiausių plaukiojančių konteinerinių laivų. Bendras konteinerių terminalo plotas sudaro 25 ha „Smeltės“ teritorijoje ir 13 ha buvusio „Progreso“ dalyje. Naujasis konteinerių paskirstymo centras pastatytas ties 82–97 krantinėmis. Konteinerių terminalo krova papildomai per metus padidės maždaug 250 tūkst. TEU
(6 m ilgio jūrinių konteinerių). Žadama, kad iš viso vienu metu terminale bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. TEU.
Prie naujai įrengtų 90–96 krantinių dirba ir trys milžiniški „Ship-to-Shore“ tipo kranai, skirti iškrauti ir pakrauti konteineriams iš (į) okeaninių konteinervežių, kurių talpa – iki
12 tūkst. TEU. Taip pat pastatytas modernus konteinerių terminalo krovos technikos remonto ir priežiūros centras-mechaninės dirbtuvės. Jos unikalios tuo, kad aukščiausia pastato dalis sieks net 35 metrus. Taigi į vidų galės įvažiuoti du 29 m aukščio RTG tipo kranai. Mechaninių dirbtuvių pastate išskirtinius inžinerinius sprendimus teko pritaikyti bendrovės „Pineka“ subrangovui įmonei „AJ Turtas“. Pavyzdžiui, priešgaisrinio vandentiekio vamzdynai buvo montuojami pagal vieną pažangiausių darbų metodų – ne virinant ar sriegiant, o naudojant specialias apkabas vamzdynams sujungti, tai leido sutrumpinti darbų laiką.
Dirbtuvių stogas buvo dengtas vienomis geriausių hidroizoliacinių medžiagų Lietuvoje, pagamintų bendrovėje „Mida LT“. Aukštos kokybės jūriniam klimatui pritaikytus langus gamino bendrovė „Gipura“, ji mechaninėse dirbtuvėse sumontavo 600 m2 išskirtinės konstrukcijos PVC langų.
Investicijos į konteinerių paskirstymo centro įrangą bei infrastruktūrą siekė daugiau nei 200 mln. litų. Statybas finansavo AB SEB bankas bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas. Dėl konteinerių sandėliavimo aikštelių ir naujų remonto dirbtuvių statybų, 970 refrižeratorinių konteinerių jungimo, naujų transformatorinių pastočių bei vidaus elektros tinklų įrengimo generalinė statybų rangos sutartis buvo pasirašyta su dviejų bendrovių – „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“ – konsorciumu.
