Baigta naujoji Tarptautinių olimpinių ir parolimpinių žaidynių komiteto būstinė Šveicarijoje. Architektai sako, kad tai pats tvariausias pastatas pasaulyje. Šis ekologijos pavyzdys sukurtas Danijos architektų 3XN ir Šveicarijos architektų studijos „IttenBrechbühl“. Pastatas iškilo itin vaizdingoje vietoje, ant Ženevos ežero pakrantės, parke, šalia XVII amžiuje pastatyto Château de Vidy, kurį taip pat naudoja Komitetas.
Naujojoje būstinėje dirba 500 darbuotojų, būstinės dizainas pagerbia olimpinį palikimą, tuopat metu maksimaliai tausoja aplinką – daugiau nei 95% pastato medžiagų buvo pakartotinai panaudotos arba perdirbtos. Pastatas gavo tris pagrindinius tvarumo sertifikatus.
Lietaus vanduo surenkamas vietoje ir naudojamas augalų drėkinimui bei pastato tualetams, o ant stogo yra saulės kolektorių, kurie, pasak architektų, gamins „elektros kiekį, atitinkantį tiek kiek suvartoja 60 Šveicarijos namų ūkių“.
„Šiuo metu tai pats tvariausias pastatas pasaulyje“, – sakė Kim Herforth Nielsen, 3XN įkūrėjas ir vyresnysis partneris. Pastato fasadas yra suformuotas taip, kad nuo jo saulės spinduliai atsispindėtų savarankiškai, taip sumažinant oro kondicionavimo poreikį, tuo pačiu leidžiant dienos šviesai užpildyti stiklo struktūrą.
„Norint būti tvariems, reikia daug dienos šviesos, bet ne daug saulės spindulių. Saulę atspindintis fasadas neleidžia pernelyg dideliam saulės šviesos kiekiui sušildyti pastatą. Kai kuri tvaraus stiklo pastatą, supranti, kad tai iššūkis. Mes jį įveikėme“, – sakė Herforth Nielsen.
Į dizainą taip pat buvo įtrauktas 27 000 kvadratinių pėdų, tai yra apie 2 508 kvadratinių metrų žaliasis stogas, terasos ir treniruoklių salė. Pats pastatas yra drugelio formos, siekiant optimizuoti dienos šviesą ir aplinkinio parko vaizdus.
Įkvėptas dinamikos
Atsižvelgiant į olimpinių žaidynių palikimą, pastatas buvo suprojektuotas perteikti judėjimo pojūtį. Fasadą įkvėpė snieglenčių sportininkai. Pastato laiptai įkvėpti penkių olimpinių žiedų, – sako dizaineriai. Penki olimpiniai žiedai yra pagrindinis dizaino elementas.
Ąžuolo laiptai suprojektuoti penkių žiedų nuorodomis į olimpinę vėliavą. Jie apsupti posėdžių salių ir parodų erdvių, o pirmame aukšte yra kavinė.
„Laiptai yra suprojektuoti taip, kad atspindėtų vienybės ir bendradarbiavimo organizacija vertybes“, – sakė 3XN partneris, architektas Kim Herforth Nielsen.
„Mes sukūrėme pastatą, kuris yra Olimpinių žaidynių monumentas. Jis atspindi ir tokias šios organizacijos vertybes, kaip skaidrumas, lankstumas, tvarumas ir bendradarbiavimas“, – pridūrė Kim Herforth Nielsen.
Architektai sako, kad pastato vizualinis skaidrumas yra naujosios Tarptautinio olimpinio komiteto krypties metafora. Skandalų nualintas komitetas siekia didesnio organizacinio skaidrumo, atsispindinčio bendruose struktūriniuose pokyčiuose, kuriuos inicijavo. Kita vertus, stiklo fasadas buvo pasirinktas ir dėl nuostabaus kraštovaizdžio.
„Stiklas leidžia miesto gyventojams matyti kasdieninį komiteto darbą, o komiteto darbuotojams suteikia nuostabius vaizdus į ežerą“, – sakė komanda.
„Su dinamišku, banguotu fasadu pastatas perduos judančio sportininko energiją. Jo interjeras suprojektuotas, naudojant kiek įmanoma mažiau struktūrinių apribojimų. Ši atvira ir lanksti aplinka prisitaikys prie daugelio darbo stilių ir ateityje “, – sakė Janas Ammundsenas, architektų studijos 3XN dizaino vadovas.
Statyba prasidėjo 2016 metų gegužės mėn. Ir kainavo 145 mln. Šveicarijos frankų (147 mln. JAV dolerių, tai yra kiek daugiau nei 129 mln eurų).
2018 m. Amsterdame vykusiame Pasaulio architektūros festivalyje pastatas laimėjo „Office – Future Project“ apdovanojimą.
Faktai apie olimpines žaidynes:
- Penki olimpiniai žiedai – pagrindinis olimpinių žaidynių simbolis. Jo autorius – baronas Pierre de Coubertinas. Pirmą kartą olimpiniai žiedai pristatyti 1920 m. Antverpeno olimpinėse žaidynėse. Baltame fone pavaizduoti penki susiliečiantys žiedai: mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas. Jie simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
- Garsųjį šūkį Citius. Altius. Fortus (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) sugalvojo prancūzų šventikas H. Didonas. Norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis ištarė šią frazę per sporto šventės atidarymą vienoje Prancūzijos mokykloje. Šį trumpą devizą įsiminė baronas Pierre de Coubertinas ir pasiūlė vartoti jį olimpinėse žaidynėse.
- Senovės Graikijoje „olimpiada“ buvo vadinamas ketverių metų laikotarpis tarp olimpinių žaidynių ir naudojamas kaip laiko skaičiavimo vienetas.
Projekto autorių nuotr.
