Modernaus dizaino gerbėjų pora, t.y. architektų studijos „Bade Stageberg Cox” architektas ir dizainerė Lisbeth McCoy, šiuolaikiškai įrengė butą apleistoje Manheteno dalyje, dar prieš II-ąjį pasaulinį karą statytame daugiabutyje. Tai atrodo prieštaringa.
Tačiau, kai jaunas vyras ir jo žmona ieškojo buto, kuriame galėtų gyventi su savo dviejomis dukterimis, jų paieška juos nuvedė į 1928-ųjų ir …30-ųjų mėgstamą Niujorko architektūros firmos „Cross & Cross“ neokubietišką daugiabutį.
„Vaizdas į šiaurę iki Rytų upės yra nuostabus. Įstrižainis langų triptikas gyvenamąjame kambaryje kūrė pasididžiavimo jausmus”, – prisimena dizainerė, nurodydama pastato svetainę rytinėje East End Avenue pusėje, kurioje yra tik keli gyvenamieji daugiabučiai. Iš jų atsiveria vaizdas į vandenį.
Iš vidinės pastato pusės galima greitai patekti į uosto krantinę. Šio takelio nežino net niujorkiečiai, gimę ir užaugę Manhetene. Pora net neabejojo, kad šią vietą būtina atkurti.
Tai kas vyko vėliau, vadinama renovacija, tačiau iš tikrųjų tai minimalistinės modernios dvasios įkvėpimas į istorinį namą. Name turėjo būti išlaikyta esama estetika. Ji išreikšta masyviaisstruktūrų bruožais. Todėl daugelis elementų buvo restauruoti ir palikti savo vietose.
„Viskas bute buvo labai žmogiška. Ir maketas niekada nebuvo pakeistas. Visos bendrosios erdvės buvo vienoje pusėje, o visos privačios erdvės – kitoje. Tai buvo fantastiška šeimai“, – sako architektas, nurodydamas nedidelės proporcijos kambarius.
Struktūra beveik išliko tokia pati, tik buvęs tarnaitės kambarys buvo sujungtas su vaikų kambariu ir iš jo paverstas dvynių miegamasis. Nors terakotos sienos griovimo darbai pasirodė esantys kaip Heraklio žygis, buvo išsaugotos originalios medinės grindys.
Apšvietimas vientisumui
Su šviesa manipuliuojama. Viename vonios kambaryje stiklinis atspalvis yra padengtas permatoma plėvele. Tuo tarpu įėjimo lubos turi LED juosteles, kurios buvo tinkuotos, kad pritrauktų akis ir apšviestų kiekvieną kampą.
Valgomąjame pakabinti šviestuvai virš stalo primena ritmišką žvaigždyną, kuris imituoja muzikinį rezultatą. Subtilus šviesos prisilietimas prie net ir nešviečiančių žibintų dienos metu, atrodo lyg žaidimas.
„Griovimo metu, radome daug paslėptų erdvių. Todėl naudojome apšvietimą vientisumo jausmui sukurti“,– pasakoja pora.
„Interjeras man yra tarsi meditacija. Man tai spalvos, tekstūros ir formos. Daiktai turi būti susiję. Neigiama erdvė yra tokia pat svarbi kaip ir teigiama erdvė. Šį kartą šviesa apjungė viską ir tapo ypač svarbi projektui“, – sakė dizainerė.
Dėmesys vaikų kambariui
Anksčiau į vaikų kambarius atguldavo visas kas tinkama, bet ne itin tinka pasigyrimui prie kaimynų ar giminių akių. Šiame projekte vaikų kambariui buvo skiriamas pats didžiausias dėmesys. Vaikų kambaryje yra senovinė plieninė kėdė iš Austrijos ir „Kinnasand“ kilimas.
Baltos sienos sudaro nesugadintą foną kruopščiai kalibruotiems atspalviams; bendrą paletę įkvėpė žalias „Kingswood” mokyklos vestibiulis, kur mokėsi vyras.
Tėvų miegamojo spintoje yra mažos durys, kurios veda į žaidimų kambarį. Tai tarsi portalas į kitą dimensiją. Beje, vaikai pas tėvus irgi gali atbėgti kada panorėję per šias duris.
Kaip gi be „IKEA”
Pora juokiasi, kad „IKEA“ kartais leidžia užpildyti tuštumą niekuo. Šį kartą tokių tuščių kampų buvo. Todėl atsirado vietos raudonos spalvos leitmotyvui, tai ir pagalvėlėms ant sofos, ir pieštukinei ant pagal užsakymą pagaminto išleidžiamo stalo rašymui.
Dėl meilės daniškam modernizmui, vietos atsirado ir senoviniams prisiminimams: „Poul Kjaerholm“ kėdės ir „Poul Henningsen“ šviestuvai, iš kurių vienas akcentuoja restauruotą „Steinway“ fortepijoną.
Virtuvės baldai taip pat buvo išsaugoti. Virtuvės spintelės buvo atnaujintos. Gyvenamajame kambaryje buvo restauruotas originalus žinidys ir pagal užsakymą pagamintas plieninis stalas.
„Kiekvienas momentas buvo apsvarstytas. Niekas šiame bute nieko neriboja. Visa komanda, kuri jame kūrė ir dirbo skyrė išskirtinį dėmesį išradingumui, detalėms“, – sako pora.
Thomas Loof nuotr.
