Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius vertino architektai Arūnas Liola (LAS deleguotas; 2006 m. konkurso laureatas); Aurimas Baužys (A. Zavišos fondo deleguotas); Asta Prikockienė (2008-2009 m. konkurso laureatė); Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Rolandas Palekas (2017 m. konkurso laureatas).

Bendru komisijos sprendimu nutarta ir paskelbta, kad LAS ir A. Zavišos fondo apdovanojimas, skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo autorinis darbas, už geriausią 2018 metų rekreacinės architektūros kūrinį skiriamas Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcijos autoriams UAB Vilniaus architektūros studija. Projekto architektai: Kęstutis Pempė, Vytautas Lukoševičius (PV), Viktoras Gricius. Konstruktoriai – Alfonsas Vaškevičius ir Raimondas Druskinis. Komisijos nariai pažymėjo, kad „tai yra labiausiai visus vertinimo kriterijus atitinkantis ir išpildantis rekreacinis objektas; kaip išskirtini bruožai – sukurtas naujo statinio dialogas su supančia aplinka ir paveldu; galimybė ne tik pailsėti, bet ir pažinti; rekreacinė aplinka visokio amžiaus, pomėgių ir išsilavinimo žmonėms“; „akcentuotinas kontekstualumas; pagarbus santūrumas, lakoniškumas, visumos matymas bei sprendinio aiškumas“.

Kiti komisijos išskirti objektai

„Klaipėdos Naujasis turgus. MB „Sprik“: Irena Olšauskienė (PV), Mantas Olšauskas, Donatas Cesiulis, Ieva Cicėnaitė, Kristina Puidokaitė, Mindaugas Reklaitis.
Komisijos nuomone, „Klaipėdos naujojo turgaus aikštės erdvė – „atvira“, šviesi, universali, organiškai integruota į esamą turgavietės audinį. Statinio išraiška – šiuolaikiška, originaliai interpretuojanti tradicinę turgavietę. Projekte daug dėmesio skirta statinio tektoniškumui – išraiškingų laužytų formų denginį laiko skirtingų aukščių gelžbetoninės kolonos. Šalia, detaliai apgalvotos turgaus funkcijos, jautriai įkurdintos rekreacinės veiklos – vaikų žaidimo aikštelė ir poilsio zona“. „Racionali formos ir funkcijos dermė; nepretenzingumas; universalumas“.

MO muziejus Vilniuje. „Studio Libeskind“: Daniel Libeskind, Giuseppe Blengini, Stefan Blach, „DO architects“: Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Domantas Lukšėnas, Norbert Tukaj, Dovilė Skrupskelienė. Apželdinimo autorė – Rasa Laurinavičienė.
Komisijos mintys: „Muziejus yra miesto centre, ties riba tarp senamiesčio ir naujamiesčio. Pagal susiklosčiusią urbanistinę situaciją yra išlaikytas gatvės perimetras, jautriai pagal kontekstą parinktas pastato mastelis. Objekto architektūrinė išraiška yra pabrėžtinai šiuolaikiška, moderni, minimalistinė, tačiau aplinkoje nedominuoja, o kaip tik pabrėžia šalia esančių pastatų dekoratyvumą. Pastato prieigose esantis skveras – parodų erdvė kuria pagarbų santykį su esamu istoriniu užstatymu. Skvero ir amfiteatro erdvė veikia kaip – jaukus, miestietiškas traukos taškas. Muziejaus pastato forma – originali, ekspresyvi, ikoniška. Pastato kompozicija žvelgiant iš visų pusių – įdomi, estetika – vientisa. Muziejaus apdailai panaudotas tinkas yra būdinga naujamiesčio pastatų apdaila, tačiau šiame objekte tinko apdaila netradicinė – balta, paviršiai lygūs, minimalistiški, grafiški. Pastato lauko erdvės organiškai siejasi su vidaus erdvėmis. Vestibiulio erdvė yra reprezentatyvi, turi „atvirumo“ įspūdį. Muziejus suplanuotas taip, kad jame galima orientuotis intuityviai. Erdvės įdomios, kartais netikėtos, žaismingos“. „Jau pats pavadinimas įpareigoja šį pastatą tapti žvaigžde. Tai kas jame vyksta, visiškai atitinka tokį statusą. Tačiau, lyginant su panašios apimties Jūrų muziejaus – akvariumo pastatu, čia šiek tiek trūksta pokalbio su aplinka“.

Viešbutis „PACAI“ Vilniuje. Forma: Saulius Mikštas, Gaudrė Mikštienė, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Tautvydas Čaplikas.
Komisijos motyvai: „Aukšta architektūrinė kultūra, išbaigtumas, detalių jautrumas“. „Šis objektas yra geras senos ir naujos architektūros dermės pavyzdys. Vidiniame kieme suprojektuota nauja pastato dalis – savita, originali, šiuolaikiška, įdomiai interpretuoja istorinį kontekstą. Nauji statiniai suprojektuoti remiantis perimetriniu posesijos užstatymo principu, o pasirinkta estetika nedominuoja, neužgožia istorinės aplinkos. Naujoje pastato dalyje panaudotos aplinkiniams pastatams būdingos apdailos medžiagos (keramika, skarda). Naujai sukurtos vidaus erdvės – kokybiškos, jose estetiškai eksponuojama autentiška puošyba. Projekte didelis dėmesys skirtas detalėms, istorinių pastatų fragmentų integravimui tiek pastato išorės architektūroje, tiek interjere“.

Renginio kulminaciją vainikavo apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“, kuris įteiktas Lietuvos nacionalinės premijos laureatui, architektui Kęstučiui Pempei.

„Geriausias 2018 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ – vienintelis rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas, kurį dar 2003 metais iniciavo architektas Leonardas Vaitys. Pastaraisiais metais konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos (toliau LAS) Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas (toliau A. Zavišos fondas), konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Konkursu siekiama išrinkti 2018 metais realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudarytas keturiolikos konkurso nominantų skaitmeninis leidinys.

Renginio organizatoriai ir partneriai / Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Lietuvos architektų rūmai ir kiti.

Lietuvos architektų sąjungos informacija. Pagrindinė nuotr. – Leono Garbačiausko