Kaip didžiausia Šiaurės Amerikos šiuolaikinio meno, dizaino ir architektūros apžvalga, Čikagos architektūros bienalė, tapo platforma diskusijoms apie kai kurias aktualiausias šiandienos problemas. Vienas iš organizatorių teigė, kad architektūra formuoja aplinką ir yra susijusi su visais joje vykstančiais procesais, todėl architektai negali būti nuošaly, kalbant apie mąstymo lūžį, smurto, socialinės neligybės problemas. Tačiau susirinkusieji daugiau kalbėjo apie renginį rėmusios kompanijos socialinę atsakomybę, o ne apie kūrinius, – skelbia CNN korespondentai.
Didžiulis Čikagos architektūrinis palikimas yra pasklidęs po miesto panoramą, pradedant nuo ikoniškos Bertrando Goldbergo prieplaukos „Marina City“ iki banguojančių „Studio Gang“ vandens dangoraižių kontūrų. Kaip rodo Čikagos architektūros bienalė, architektūros istorija šiame mieste dar neparašyta.
Pagrindinėje bienalės parodoje, surengtoje Čikagos kultūros centre eksponuojami meno kūriniai, spektakliai ir pristatomi moksliniai tyrimai. Daugiau nei 65 dalyvių iš daugiau nei 20 šalių čia eksponuoja savo kūrinius. Tačiau programa vykdoma visame mieste, o parodos ir renginiai vyksta daugiau nei 100 bendradarbiaujančių institucijų.
Čikaga yra kolonizuotoje žemėje, kurią kadaise apgyvendino vietiniai amerikiečiai. Įėję į Čikagos kultūros centrą, lankytojai pasveikinami su oficialiu „Žemės pažinimo“ tekstu, kurį parašė Amerikos indėnų centras Čikagoje.
Prisimenant Amerikos pastatus
Pareiškime, kuris kabo prie pastatų įėjimų pripažįstama, kad Čikaga yra „tradicinių Trijų Odavos, Ojibwe ir Potawatomi tautų tėvynių dalis. <…> Jos žemė visada buvo svetinga, turinti daugybę skirtingų sluoksnių ir perspektyvų“.
„Tai savotiškas pasveikinimo pareiškimas lankytojams, norintiems pamatyti parodą ir suprasti, kam priklauso šis kraštas“, – sakė Paulo Tavaresas, kuris kartu su Umolu ir Sepake Angomis kuruoja bienalę.
Šių metų pagrindinėje parodoje ypač trūksta madingų pastatų modelių, eskizų, kurių galima tikėtis didelėje architektūros bienalėje. Vietoj to, platus požiūrių spektras – nuo antropologų iki mokslininkų, menininkų, kurie apžvelgia kultūros, socialines ir politines pažiūras, prisidedančias prie miestų ir pastatų projektavimo.
Profesoriai Ana María León ir Andrew Herscher, vykdydami kolonijinių kolonistų miesto projektą, įvairiose Čikagos kultūros centro salėse įrengė plakatų seriją. Kiekviename jų išryškinti faktai apie kolonizaciją, prisidėjusią prie Čikagos miesto plėtros.
Keli drąsiai atrodantys teiginiai pabrėžia tamsias tiesas apie patį Čikagos kultūros centrą, pavyzdžiui, „Šis marmuras buvo iškastas ir surinktas vergų darbo jėgos“ ar „Ši raudonmedis buvo išgaunama iš vietinių kraštų“.
Provokuojantis projektas skatina lankytojus abejoti savo kasdiene aplinka ir „išnagrinėja daugybę būdų, kaip kolonizacijos istorijos registruojasi tame pačiame pastate“.
Skausmo architektūra
Ginklų smurto memorialo projektas taip pat rodomas Čikagos kultūros centre. Juo svarstomas ginklų naudojimo pavojus per architektūros objektyvą. Sukurtas kaip keturių stiklinių namų klasteris, kuriame yra nedideli atminimo objektai ir garso liudijimai aukoms atminti.
Parodoje siūloma sukurti daugiau energijos nei sunaudojama, numatant dangoraižius. Išklojus saulės baterijomis ir medžiais, kad būtų galima kompensuoti išmetamą anglies kiekį. Norint sumažinti priklausomybę nuo automobilių, taip pat reikės naujų didelio energijos vartojimo efektyvumo viešojo transporto sistemų.
„Tokie pokyčiai ir naujovės atsiras bendradarbiaujant įvairioms disciplinoms. Mūsų miestai yra kolektyvinių visuomenės pastangų produktas”, – sakė Tavaresas.
Kituose projektuose nagrinėjamos tokios problemos kaip augalų biologinės įvairovės išsaugojimas, nepaisant spartaus jų nykimo dėl urbanizacijos.
Boikotavo renginį
Nepaisant to, bienalė sulaukė kritikos dėl paramos iš naftos milžinės BP. Ši kompanija įsteigė Čikagos architektūros bienalę ir jau trečius metus ją finansuoja. Viena organizacija, lyčių lygybės gynimo grupė „ArchiteXX” boikotavo renginį.
Bienalės vykdomasis direktorius Toddas Palmeris teigė, kad pelno nesiekianti programa nebus įmanoma be rėmėjų paramos, o BP yra viena iš kelių rėmėjų.
„Mūsų finansavimas ir kuratoriaus veikla yra atskirti. Mes tikrai nubrėžėme griežtą ribą tarp mūsų rėmėjų interesų bei kuratorių galimybių pasiūlyti problemas, kurias jie nori nagrinėti. Nepaisant to, aš manau, kad (bienalė) yra galimybė mokytis. Manau, kad korporacijai reikia dalyvauti ir sužinoti apie šiuos iššūkius, su kuriais susiduria visi. Mes tikimės sukurti mainų platformą“, – sakė jis.
CNN nuotr.
