Kultūros ministerijoje įvyko 5-asis Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą priežiūros grupės posėdis. Šiai grupei vadovauja kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. Šiandieniame posėdyje aptartas paraiškos rengimo progresas nuo 2019 metų ir šiųmetinis veiklos planas, skelbia Kultūros ministerija.
Šiuo metu atnaujinta Kauno miesto savivaldybės kuruojama ekspertų grupė, rengianti nominacijos tekstą, taip pat pasitelkiami tarptautiniai ekspertai. Paraišką rengia Kauno miesto savivaldybė kartu su Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Šiemet Kuršių nerija mini 20 metų, Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.
Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos keturios Lietuvos vertybės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija rašo, kad Kauno modernizmo architektūra – iškilusi per dvidešimties metų laikotarpį (1919-1939 m.) – yra unikalus architektūrinės, istorinės ir urbanistinės raidos pavyzdys, atspindintis modernizmo idėjas, pasaulines to meto architektūros tendencijas bei kartu pasižymintis tautiško stiliaus paieškomis. Kaunui tapus laikinąja sostine prasidėjo didžiulis statybų bumas: buvo statomi valstybiniai pastatai, muziejai, mokymo įstaigos, biurų pastatai, viešbučiai, pramonės objektai, gyvenamieji namai ir t. t. Tuo metu statyti pastatai yra vieni iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje. Visa tai išskiria modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.
Pirmoji paraiška buvo paruošta 2017 metais ir buvo pateikta į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąrašą.
„Planuojama nominuoti teritorija apima didžiąją Kauno Naujamiesčio dalį, kurioje galima aptikti daugiau kaip 6000 tarpukario modernizmo dvasioje sukurtų pastatų, išlikusių iki mūsų dienų. Patys vertingiausi yra Centrinio pašto rūmai, „Pienocentro“ rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, Kauno įgulos karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, V. Putvinskio g. namų kompleksas, Prisikėlimo bazilika, dabartiniai KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija ir daugybė kitų objektų. Nemažai pastatų išsaugojo ir autentišką interjerą, jo fragmentus. Tuo metu kūrė tokie architektai kaip Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras, Stasys Kudokas, Karolis Reisonas, Vladimiras Dubeneckis ir daugelis kitų”, – skelbia komisija.
Kauno 1919–1940 m. architektūrinis paveldas 2015 m. buvo įvertintas Europos kultūros paveldo ženklu, kuris patvirtina laikinosios sostinės fenomeno svarbą kuriant Europą. Iš viso 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, buvo įtraukti į Europos paveldo ženklo sąrašą. Tais pačiais metais Kaunui, kartu su 47-iais miestais, suteiktas ir UNESCO dizaino miesto vardas. Prisijungdamas prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, Kaunas patvirtina savo įsipareigojimą vystyti tarptautinį bendradarbiavimą, siekti darnios plėtros ir stiprinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime ir integruoti kultūrą miestų plėtros planuose.
Bendrovės YIT nuotr.
