Danų architektai „Bjarke Ingels Group“ suprojektavo Marso miestą. Prototipas pirmiausiai bus pastatytas šalia Dubajaus, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Technologijų plėtros įmonė „Mohammedo bin Rashido” skelbia, kad pagal šį prototipą vėliau bus iš tiesų statomas miestas Radonojoje planetoje.
Architektai pasakoja, kad 2017 metais Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė savo siekį per artimiausią 100 metų kolonizuoti Marsą. Dubajus yra pasirinktas kaip ikoniškiausias pasaulinės architektūros projektas. Juk čia debesis remia pastatai, kuriuos spausdina 3D spausdintuvai. Iš pradžių „Mars Science City“ projektui buvo skirta 176 000 kvadratinių metrų dykumos, tai yra didesnis plotas, nei užima 30 futbolo aikščių. Projektui skirta maždaug 135 milijonų Jav dolerių arba kiek daugiau nei 130 milijonų eurų.
Architektai pirmiausiai turėjo įveikti milžiniškus iššūkius, susijusius su projektu. Siekiama, kad netinkama Marso aplinka taptų tinkama gyventi.
Marso atmosfera yra plona ir nėra jokio magnetinio lauko, todėl planeta yra mažai apsaugoma nuo kenksmingos radiacijos. Temperatūra – dar viena problema. Temperatūros vidurkis čia siekia -63 laipsnių Celcijaus. Plona atmosfera taip pat reiškia, kad oro slėgis yra mažas, todėl skysčiai greitai išgaruoja ir pavirsta į dujas.
Pasak Londono „Imperial“ koledžo kosmoso laboratorijos direktoriaus Jonathano Eastwoodo, nesusijusio su Dubajaus projektu, gyvenimo Marse iššūkiai peržengia technines galimybes.
„Manau, kad didžiausias iššūkis, susijęs su nuolatiniu buvimu Marse, yra ne inžinerinis [ar mokslinis] iššūkis, o žmogiškasis, t.y. asmeninis. Taigi, klausimas ne tik kaip išgyventi, bet ir kaip gyventi/klestėti“, – aiškino J. Eastwoodas.
Tikėdamasis, kad pastarasis dizainas leis tai padaryti, „Bjarke Ingels Group“ partneris Jakobas Lange aiškino, kaip jis ir jo komanda planuoja įveikti Raudonosios planetos keliamus iššūkius.
Norint palaikyti patogią temperatūrą ir įprastą oro slėgį, Marso miestą sudarytų suslėgti biodomidai, kurių kiekvienas būtų padengtas permatoma polietileno membrana. Deguonis, pagamintas naudojant elektrą, užpildytų kiekvieną biodomą. Augant Marso populiacijai, biodomai bus sujungti į kaimus ir galiausiai žiedus arba „torus“ suformuos miestuose.
Miestas būtų maitinamas ir šildomas naudojant saulės energiją.
„Šilumos perdavimas bus labai žemas, tai reiškia, kad oras kupolų viduje neatvės taip greitai, kaip tai būtų Žemėje“, – sakė J. Langas.
Pastatai būtų spausdinami po kupolais. Architektai tikina, kad spausdinimo medžiaga būtų gaminama naudojant Marso dirvožemį. Dar daugiau. Gyvenamieji namai suplanuoti būti po žeme, taip juos pavyktų apsaugomi nuo kenksmingos radiacijos ir meteorų.
Neįprastas dizainas vietomis netgi tampa šiek tiek žaismingas. „Ateityje jūsų požemininiuose namuose būtų į akvariumus panašūs stoglangiai, o aplink plaukiotų žuvys“, – pasakojo J. Langas.
Vandens langai apsaugotų gyventojus nuo radiacijos ir leistų šviesai patekti į kambarius. „Vandens langų idėja yra elegantiška”, – sakė architektai. Interjerui architektai pasirinko medžio imitaciją.
Deja, užsakovas dar nėra patvirtinęs koncepcijos, tad ji dar gali keistis. BIG jau ieškojo būtų kaip projektą įgyvendinti dykumoje. Pasak architektų, dykumoje iškiltų kupolai, kurių nereiktų pripildyti deguonimi, bet pastatai būtų spausdinami iš dykumos smėlio. Taip pat stoglangiai būtų užpildomi vandeniu.
BIG numatė, kad Marso mieste bus mokslinių tyrimų laboratorijos, švietimo įstaiga, muziejus, biuro patalpos, amfiteatras.
Kol kas nėra žinoma kada bus pradėti statybos darbai. Šiuo metu atliekami lauko tyrimai ir tikslinamas biudžetas.
„Mars Science City“ yra tik viena iš ambicingos kosminės programos, kurią vykdo Dubajaus „Mohammedo bin Rashido” kosmoso centras, dalis. Praėjusiais metais ji į kosmosą išsiuntė savo pirmąjį kosmonautą. Šią vasarą jis paleis zondą į Marsą, o lapkritį vykdys savo pirmąją kosminę misiją.
Kitos žemės vietos, naudojamos mėgdžiojant kosminių misijų sąlygas, yra Antarktidos „Concordia“ stotis, naudojama izoliacijai imituoti, Kalifornijos Mojave dykuma, kurią NASA panaudojo bandymams atlikti Marso roversus ir Maroko Sachara, kurią Europos kosmoso agentūra naudoja kaip Marso analogą.
MBRSC tikisi, kad ateityje tokie tyrimai galėtų būti vykdomi Marso mokslo mieste.
„Tai bus mūsų platforma, kurioje galėsime vystyti mokslą ir technologijas, kurios mums padės būsimose misijose į Marsą. Mes norime sugalvoti visiškai naują struktūrą, kuri padės tarptautinei bendruomenei“, – sakė MBRSC programos „Mars 2117“ programos vadovas Adnanas AlRaisas.
Norėdami pasiekti savo kolonizacijos tikslą mažiau nei per šimtmetį, MBRSC tikisi įkvėpti ateinančią kartą svajoti apie gyvenimą Raudonojoje planetoje. Ši vizija taps realybe tik tada, jeigu ja tikes mūsų vaikai, – sakė jie spaudos konferencijoje.
@BIG vizualizacijos
