Japonų architektė Suzuko Yamada Tokijo gyvenamųjų namų kvartale suprojektavo namą, kurio idėja gimė Ruandoje, stebint kalnų gorilų elgseną ir gyvenseną natūralioje aplinkoje.
„Projektuodama namą, prisiminiau vaizdą, kurį teko matyti tuomet, kai lankiausi Ruandoje. Padedami vietinių žmonių Virungos miškuose aptikome kalnų gorilų šeimyną. Mažyliai žaidė tarp medžių ir bėgiojo aplink suaugusias gorilas, o kiekviena suaugusi gorila užsiėmė savo veikla. Vienos valgė, kitos tiesiog ilsėjosi. Gorilos elgėsi tarsi būtų improvizuotuose namuose. Jų „namų“ sienomis, stogu tapo tarpusavyje susipynę medžiai, aukšta žolė, vijokliai“, – savo projekto idėją aiškino architektė.
Tokijo gyvenamųjų namų kvartale esantis namas taip pat neturi vidinių pertvarų bei sienos, kuri atskirtų vidų nuo išorės. Vidaus erdvė yra padalinta įvairių medinių, tokių kaip sijos, konstrukcijų pagalba.
Labiausiai į akis krentanti namo detalė yra šalia esantys pastoliai, kurie pastatą jungia su sodu. Tik neapsigaukite! Pastoliai šalia namo stovi ne dėl to, kad jame vyksta remontas. Jie yra svarbi namo dalis ir gali būti naudojami pagal poreikį.
Minimas trijų aukštų namo sienos, išskyrus fasadinę, ir stogas yra dengtas gofruoto metalo lakštais. Gyvenamojo namo fasadas yra sudarytas iš 34 įvairių dydžių ir medžiagų elementų, kurie gali atsidaryti. Pro juos namo gyventojai bet kada gali patekti į kieme esantį sodelį arba į antrame aukšte, ant pastolių suformuotą balkoną.
Tarp plieninių vamzdžių įsiterpia spiraliniai laiptai, kad sode esančius vaismedžius būtų galima genėti skirtingame aukštyje.
Pastolių pagalba namo erdvę galima praplėsti ar transformuoti, nes papildomi elementai, pavyzdžiui, drabužių džiovykla ar kt., gali būti padedami tiesiog priveržiant papildomus vamzdžius ar keičiant jų vietą.
Beje, minimame name gyvenanti šeima plieninius pastolių vamzdžius naudoja įvairiais tikslais. Pavyzdžiui, kaip sode esančių medžių atramą, dviračių ar tento laikiklį.
Yurika Kono nuotr.
