Vilniaus muziejuje duris atvėrė paroda „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“. Nuo projektų, planų ir maketų iki vaizdo manipuliacijų – lankytojams pristatomas kitoks miestas, negu esame įpratę matyti.
Pasak parodos kuratorių, vidutiniškai iš visų architekto ar urbanisto sumanymų ir projektų įgyvendinama vos 10 procentų, likę įprastai nebūna realizuoti. Nors muziejaus erdvėse eksponuojama daugiau kaip šimtas objektų, parodos kuratorės teigia, kad tai – tik labai nedidelė visų nerealizuotų Vilniaus vizijų dalis.
„Apie 90 procentų projektų įprastai liepa popieriuje. Tas sluoksnis, kuris lieka popieriuje, mus ir sudomino. Kultūros istorijoje dabar yra labai populiaru kelti tariamosios nuosakos klausimus. Kuriant šią parodą tie klausimai ir tapo mūsų varomąja jėga: koks galėjo būti Vilnius?“, – pasakoja viena iš parodos kuratorių, architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė.
Parodoje eksponuojamose foto- ir videomanipuliacijose skirtingi praėjusio amžiaus neįgyvendinti projektai perkelti į šiandienines Vilniaus erdves.
Pasak parodos kuratorių, šiai parodai Vilniaus muziejaus erdvės virto didžiausiomis praėjusio amžiaus architektūros dirbtuvėmis. Praėjusio amžiaus metu režimai Vilniuje keitėsi net dešimt kartų. „Dirbtuvėse“ eksponuojami patys netikėčiausi skirtingų laikotarpių inžineriniai, meniniai, kartais net „tarpkontinentiniai“ projektai – Vilniaus marios, Juodąją ir Baltijos jūrą jungiantys kanalai, skirtingų laikotarpių miesto ar rajonų planai, paminklų maketai, Lukiškių aikštės ar Tauro kalno projektai.
„Visi projektai turi pozityvų užtaisą. Autoriai stengėsi padaryti miestą gražesnį ir palengvinti vilniečių gyvenimą nepriklausomi nuo politinės situacijos, vyraujančių ideologijų“, – teigia parodos kuratorė, Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.
Vis dėlto ne visi eksponatai tilpo į „didžiausias dirbtuves“, pažymima Vilniaus muziejaus pranešime. Nuo pirmadienio vilniečių akis traukiantis ant rotušės laiptų iškilęs 6 metrų aukščio Adomo Mickevičiaus paminklas – vienas iš parodos eksponatų, tiesa, pats stambiausias.
1922 m. metais skulptoriaus Zbigniewo Pronaszko sukurtas A. Mickevičiaus paminklas – vienas iš daugelio realybe taip ir netapusių Vilniaus projektų. Monumentas turėjo būti dvigubai aukštesnis už Vilniaus centre esantį maketą.
Visi parodos lankytojai kviečiami rinkti labiausiai jiems patikusį projektą, „balsuoti“ paliekant įrašą muziejaus lankytojų knygoje.
Rudenį parodos turinį papildys išsami neįgyvendinto Vilniaus knyga, paskaitų bei susitikimų ciklas bei virtualus maršrutas, kurį bus galima išbandyti ir tikrovėje. Paroda Vilniaus muziejuje veiks iki 2022-ųjų sausio 9 dienos.
