„Tiems, kurie gyvena prie jūros, vargu ar pavyksta sugalvoti bent vieną mintį, kurioje jūros nebūtų“, – kadaise pastebėjo austrų rašytojas Hermannas Brochas. Negalėjo negalvoti apie jūrą ir Varšuvos architektūros ir dizaino studija „FAAB Architektura“, Lenkijos kurorte Sopote, vos 400 metrų nuo Baltijos jūros, per kelerius metus įgyvendinusi Europos šeimų centro (Europejskie Centrum Rodziny, ECR) projektą: jo koncepcija kilo tyrinėjant jūros bangų struktūrą ir tradicinius dekoratyvinius vietos raižinius.
Pagal v2com pateiktą informaciją parengė Rosita Rastauskienė
Adamo Białobrzeskio ir Adamo Figurskio įkurta bei vadovaujama „FAAB Architektura“ visame pasaulyje įgyvendinanti architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos projektus, taip pat užsiimanti interjero ir grafinio dizaino kūrimu pasitelkus pažangiausius inžinerijos sprendimus, garsėja sudėtingais tyrimais ir kruopščiu projektavimu, kurio rezultatas – novatoriški ir neįprasti pastatai bei erdvės. Studija nuolat ieško naujų sprendimų, ne tik atitinkančių, bet ir lenkiančių sparčiai kintantį ir tobulėjantį šiuolaikinį gyvenimą.
Penkių medicininės paskirties ECR pastatų Žemutiniame Sopote (lenk. Dolny Sopot) dizainą įkvėpė Pierre Carreau fotografijų serija „AquaViva“, kurioje užfiksuoti jūros peizažai iš arti. Architektai išanalizavo sudėtingą fotografo užfiksuotų jūros bangų geometriją, jų arkos formos 3D figūras perkėlė į architektūrinę kalbą ir sukūrė išskirtinius pastatų fasadų apvalkalus. Bangų struktūra lėmė ir pastatų formas. Saulės spinduliai, slystantys per fasadus, išryškina jų subtilius padalijimus, skulptūriškas formas su išraiškingais stogeliais ir sukuria dinamišką trimatį vaizdą.
Perforuotos fasado plokštės – aliuzija į vietos tradiciją pastatus puošti medžio raižinių detalėmis. Architektai pasirinko sakralinį „gyvybės gėlės“ raštą, sudarytą iš daugybės vienodo dydžio tarpusavyje susikertančių apskritimų. Šiam jau senovės Egipto šventyklose, Indijos architektūroje bei majų artefaktuose randamam motyvui, simbolizuojančiam visatos darną, kūrimo ciklą, gyvybės vienybę bei tobulą energijos balansą, priskiriama ir gydomųjų savybių, todėl jis puikiai atitinka medicininę šio komplekso paskirtį.
Sukurtuoju raštu mirguliuoja visi sukepintos keramikos ir aliuminio plokščių fasadai, taip pat aliumininės langų žaliuzės. Perforacija sklandžiai tęsiama iš vienos plokštės į kitą, kad būtų sukurtas vizualinis tęstinumas – pastatai įgytų lengvumo ir tarsi sklęstų erdvėje. Ypač šis įspūdis juntamas žvelgiant į viršutines fasadų dalis.
Pirmoji banga: paskirtį teko koreguoti dar nebaigus statybų
Žemutiniame Sopote statybos sąlygos sudėtingos – dėl potvynių, aukšto gruntinio vandens lygio ir laikančiojo grunto stygiaus ši teritorija daugelį metų buvo neįveiklinta, kol „FAAB Architektura“ pagaliau ėmėsi ECR projekto. Ekologiniai jo sprendimai pasirinkti įvertinus vietos sąlygas ir išanalizavus komplekso paskirties nulemtus faktinius poreikius.
Po ilgo projektavimo pradėjus „Bangos 1“ (lenk. Fala 1 / angl. Wave 1) statybas, kilo COVID-19 pandemija ir buvo nuspręsta dalį patalpų pertvarkyti į SARS-CoV-2 diagnostikos laboratoriją, taip pat buvo įrengtas skiepijimo punktas Sopoto gyventojams. Pandemija baigėsi, tačiau laboratorija ir toliau naudojama naujiems mutacijų tipams nustatyti.
Pirmajame pastato aukšte yra fojė, paėmimo punktas, medicininė analitinė laboratorija su visiškai automatizuota medicinine laboratorine įranga ir robotizuotomis rūšiavimo linijomis. Čia taip pat veikia molekulinės biologijos laboratorija, atliekanti genetikos tyrimus. Šalia įrengtos citologijos, citogenetikos ir virusologijos laboratorijos. Antrasis aukštas skirtas mokslinių tyrimų ir plėtros centrui, kuriančiam dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijomis grįstą specializuotą programinę įrangą medicininėms procedūroms optimizuoti ir jų prieinamumui didinti. Trečiajame aukšte yra investuotojo būstinė ir biurai mokslinių tyrimų projektams plėtoti. Stogo terasa akustine siena padalyta į techninę ir poilsio zonas. Poilsio dalyje visi darbuotojai gali leisti darbo pertraukėles gėrėdamiesi Baltijos jūros vaizdais. Techninėje stogo dalyje sumontuota ŠVOK įranga, o šaldymo ir reagentų sandėliai, serverių ir techninės patalpos sutelktos požeminiame aukšte.
Visos vidaus patalpos, ypač laboratorijos, suprojektuotos taip, kad būtų lengvai pritaikomos prie dažnų pokyčių, neišvengiamų dėl medicininės diagnostikos technologinės pažangos. Pastato konstrukcijose galima lengvai įrengti naujų šachtų, o jau įrengtose šachtose palikta vietos naujoms instaliacijoms. Ploto naujoms sistemoms įrengti yra ir techninėje terasos dalyje.
Pastate sutelkta daug technologinės įrangos ir daugelis įrenginių turi veikti nepertraukiamai, 24 valandas per parą, todėl labai svarbu saugoti patalpas nuo perkaitimo. Per aukšta temperatūra pastato viduje ne tik sukeltų diskomfortą, bet ir išprovokuotų staigų laboratorinės įrangos išsijungimą. Dėl to būtų nutrauktas analizės ciklas, prarasti vertingi tyrimų duomenys. Siekiant iki minimumo sumažinti tokias grėsmes neįdiegus papildomų aušinimo sistemų, pritaikyti keli pasyvieji sprendimai. Pavyzdžiui, atsisakyta didelių stiklinių paviršių – suprojektuota tik tiek langų, kiek reikia optimalioms natūralaus apšvietimo sąlygoms laboratorijų patalpose užtikrinti. Didžiausia patalpa, kurioje įrengta daugiausia šilumos generuojanti technologinė linija, suprojektuota šiaurinėje pusėje. Aušinimo efektą sustiprina ir dviejų sluoksnių pastato fasadas: išorinis jo sluoksnis atlieka ištisinio apsauginio barjero funkciją – apgaubia pastatą ir neleidžia perkaisti vidaus patalpoms.
Pastato fasadą, kurio formą ir tūrį įkvėpė jūros banga, sudaro iš viso 1362 perforuotos trikampės sukepintos baltos keramikos plokštės. Siekiant sukurti vientisą fasado raštą, reikėjo itin kruopščiai sujungti visas plokštes, nes pastato išlinkis ir nuokrypis nuo vertikalės suprojektuotas abiem fasado ašimis. Viršuje įgaubtas tarsi banga, o iš rytų bei vakarų pasviręs ir įgijęs trimatę formą, fasadas pagyvina pastato aplinką atspindėdamas saulės spindulius ant šaligatvio. Prie sukepintos keramikos ir aliuminio plokščių fasado su smarkiai išlenktu stogeliu virš pietinio įėjimo pritaikytos ir valdomos baltos tokio pat „gyvybės gėlės“ rašto aliumininės žaliuzės.
Ketvirtoji ir penktoji bangos – architektūra, skirta sveikti
Pastačius ambulatorinę kliniką ir dienos chirurgijos ligoninę („Banga 2“), specializuotą ligoninę („Banga 3“), galiausiai iškilo „Bangos 4“ ir „Bangos 5“ pastatai. Juose įrengtos poilsio su medicinine priežiūra patalpos, restoranas ir didelis reabilitacijos centras, kuriame naudojama pažangi įranga, be kita ko, lazerio spindulių technologija, taikoma gijimo procesus skatinanti įvairių rūšių terapija, be kita ko, judesio terapija, krioterapija bei hiperbarinė deguonies terapija.
Visi aliuminio plokščių fasadai, tiek plokščios dalys, tiek kintamos geometrijos sekcijos, taip pat langų žaliuzės perforuoti „gyvybės gėlės“ raštu. Perforacija sklandžiai tęsiama iš vienos plokštės į kitą, taip sukuriant vizualinį vientisumą.
Atsižvelgiant į pastatuose esančių žmonių poreikius, fasadai yra dvejopo funkcionalumo. Balta danga atspindi saulės spindulius ir apsaugo pietinę, rytinę bei vakarinę sienas nuo perkaitimo. Langų plokštėmis su žaliuzėmis prireikus galima sukurti ištisinį apsauginį barjerą. Angų ir nepermatomų plokščių dalių proporcijos buvo tobulinamos naudojant 1:1 mastelio fizikinius modelius. Tokiu būdu pasiekta, kad pastatai išlieka komfortiški net ir uždarius visas langines, o tai vasarą padeda taupyti energiją, nes sumažėja vėsinimo poreikis. Ritmo ir papildomo šviesos bei šešėlių žaismo fasadams suteikia surenkamieji balkonai. Jų turėklai riboja vaizdą į privačias balkonų erdves ir gretimus kambarius.
Kuriant interjero sprendinius, galvota apie saugumo jausmą ir komfortą tiek prieš procedūras, tiek po jų. Į patalpas sklandžiai ir beveik nepastebimai integruota medicininė įranga, netgi slaugytojų iškvietimo sistemos. Terapinį poveikį visiems pacientams, tarp jų ir tiems, kurie turi laikytis lovos režimo, stiprina pro langus, iš balkonų ir pirmojo aukšto matomas „Pajūrio sodas“, tarp pastatų suformuotas iš vietos kopų augmenijos.
Ir ECR komplekso projektavimo, ir statybos etapais lemiamą vaidmenį atliko 3D modeliavimas. Sukūrus atskirus pastato išorinės apdailos, plieninių karkasų ir betoninių konstrukcijų modelius, optimizuotos statybinių medžiagų sąnaudos ir sutrumpintas statybos laikas.
Įgyvendinus projektą, apleista penkių hektarų pramoninė teritorija virto šiuolaikiniu kompleksu su žaliosiomis erdvėmis ir parkais, kuriems laistyti naudojamas vanduo iš pažangios lietaus vandens surinkimo sistemos, ženkliai sumažinančios miestui tenkančią lietaus nuotekų naštą.
