Praėjusią savaitę paskelbti visi Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir viešojo transporto terminalo projekto konkursui pateikti darbai.
Kviečiame susipažinti su VGTU Architektūros fakulteto studentės Agnės Mockevičiūtės magistriniu baigiamuoju darbu, kuriame nagrinėta autobusų stoties komplekso problema ir kuris sulaukė aukščiausių įvertinimų iš komisijos.
Šiame darbe nagrinėjama tema – „Natūralus apšvietimas architektūroje: Vilniaus autobusų stoties konversija“. Darbo vadovas – doc. Gintautas Blažiūnas.
Darbo aprašymas
„Tema nagrinėja natūralaus apšvietimo, kaip pirminio dizaino elemento panaudojimą pastato estetinei, funkcinei bei technologinei išraiškai sukurti. Natūrali šviesa yra prasmingas įrankis, kuriant erdvės nuotaiką, atskleidžiant erdvės tūrines, medžiagines ir tekstūrines savybes. Apskritai natūralų apšvietimą galima būtų pavadinti tam tikru erdvės suvokimo ir pajautimo matu ir jos formavimo įrankiu, kuris atsirado kartu su architektūros atsiradimu.
Natūralios šviesos panaudojimas pastato projektavime, ypatingai svarbus ir įdomus tampa konversijose, kuomet keičiama pastato funkcija. Siekiant prikelti pastatą naujam gyvenimui, svarbu rasti estetiškai ir funkciškai teisingų būdų kaip natūrali šviesa gali užpildyti pastato erdves bei įgalinti įvairesnių funkcijų atsiradimą jų viduje. Savo tiriamojoje dalyje šviesos patekimo metodus nutariau pritaikyti renovuojant bei keičiant Vilniaus autobusų stoties paskirtį. Pastatas priklauso Naujamiesčio rajonui, vienam iš seniausių Vilniaus mieste.
Naujamiestis istoriškai daugiausiai formavosi kaip industrinis rajonas, todėl jame iki šiol yra nemažai gamyklų kompleksų, įvairių pramonės įmonių, kurių dalis yra nebenaudojamos. Nepaisant to, galima pastebėti, kad paskutiniu metu šis rajonas smarkiai keičia savo veidą: nebenaudojami pastatai pritaikomi naujai funkcijai, neužstatytose erdvėse kuriasi įvairūs verslo ir paslaugų centrai, čia taip pat gana gerai išvystyta susiekimo infrastruktūra.
Pasirinkta vieta naujai projektuojam objektui buvo parinkta remiantis ne tik analogų studija, rajono atnaujinimo alternatyvomis, bet ir esamų modernizmo pastatų išsaugojimo problematiką. Iš, prieš kurį laiką publikuotų, rajono atnaujinimo variantų, galima matyti, kad vienas ryškiausių modernizmo grynuolių – Viliaus autobusų stotis (arch. V. Brėdikis, 1974 m.) yra neišsaugoma, respektuojama istoriškai buvusi Sodų g. tąsa, o ne šis ikoniškas garsaus architekto pastatas.
Viliaus autobusų stotis – demonstruojanti modernizmo stiliaus bruožus, tačiau vis dar neįvertinta specialistų, neįtraukta į paveldo sąrašus, todėl jos likimui, kaip ir Sporto rūmams, gresia neaiškus likimas. Šie atnaujimo sprendimai verčia pažvelgti kritiškai į pateiktus variantus ir spręsti šią problemą.
Naujamiesčio rajonas pasižymi viešųjų erdvių trūkumu, tačiau jame gausu švietimo paskirties pastatų, viešbučių užsienio šalių ambasadų ir panašiai, todėl galima teigti, kad rajonas yra judrus, daugiafunkcis ir dėl to aktualus tolimesnei plėtrai. Matant šios teritorijos raidos perspektyvas galiu teigti, kad tarp numatytų gyvenamųjų ir komercinių pastatų, trūksta visuomeninės paskirties funkcijos pastatų ateityje čia besikursiančios naujoms bendruomenėms.
Mano manymu, tokios funkcijos kaip biblioteka atsiradimas galėtų papildyti naujai kuriamo rajono gyvenimo kokybei bei kultūrnį potencialą. Analizuojant užsienio bibliotekų pavyzdžius, galima matyti, kad kokybiška, komfortabili, atitinkanti reikalavimus ir gerą atmosferą kurianti erdvė yra pagrįsta tinkamu ir funkcijas atitinkančiu apšvietimu. Tinkamas natūralios šviesos patekimas į pastatą čia dažnai tampa pagrindine pastato dizainą diktuojančia ašimi. Galima sakyti, kad šis elementas yra vienas svarbiausių, kuriant naujųjų bibliotekų fizinį išskirtinumą ir patrauklumą lankytojams miesto struktūroje.
Sudarytose Geležinkelio rajono plėtros koncepcijose, Autobusų stoties pastato deja nelieka, jo vietoje pratęsiama istoriškai susiklosčiusi Sodų gatvė. Mano baigiamojo darbo projekto siekis būtų išsaugoti Autobusų stoties pastato, vertingo savo laikmečio architektūrine plastika, tūrį ir pateikti pasiūlymą, kuris integruotų šį pastatą į naujai kuriamą kompoziciją.
Siekiant pateikti pasiūlymą, kuris išsaugo vertingą esamą pastatą, preliminarus urbanistinis užstatymas formuojamas nepažeidžiant nei paties pastato nei jo stoginės tūrio. Šiame sprendime iš dviejų esamų stoginių yra paliekama viena centrinė ir kartu pagrindė stoginė. Tokia formuojama urbanistinė situacija palieka aiškią geometrišką erdvę už esamo pastato kartu su stogine.
Naujai projektuojamo pastato architektūra remiasi darniu santykiu su esamu pastatu, šiuolaikišku funkcijų kiekiu, jų pasiskirstymu pastate bei novatorišku natūralaus apšvietimo metodų bei technologijų pritaikymu.
Analizuojant pasirinktus užsienio bibliotekų analogus – daugumoje jų buvo taikomi viršutinio apšvietimo sprendiniai, todėl čia ypatingai svarbiu tampa pastato stogas, dar vadinamas „penktuoju fasadu“. Projektuojamo pastato stogas – tarsi skraistė uždengia erdvę esančią už pastato, tačiau atidengia stoginę tarsi ją įrėmindamas. Tokiu būdų sukuriama bendra erdvė, kuri gali talpinti daugumą bibliotekos funkcijų po vienu stogu.“
Kiti konkurso darbai
Visi Vilniaus geležinkelio stoties konkursui pateikti darbai visuomenei susipažinti pateikti virtualioje parodoje. Darbai eksponuojami atsitiktine tvarka – https://vilniusconnect.lt/en/future/
Laimėtojams skiriamas 120 tūkst. eurų prizinis fondas: pirmosios vietos laimėtojui – 50 tūkst. eurų, antrosios – 30 tūkst. eurų, trečiosios – 20 tūkst. eurų dydžio premijos. Ketvirtąją ir penktąją vietas užėmę konkurso dalyviai gaus po 10 tūkst. eurų.
