Šiuo metu Lietuvoje peržiūrimi gaisrinės saugos reikalavimai, kad būtų galima plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas visuomeniniuose pastatuose. Siekdama palengvinti šią peržiūrą, Aplinkos ministerija kartu su Šiaurės ministrų taryba spalio 14 d. 13 val. organizuoja apskritojo stalo diskusiją, kurios metu ekspertai dalysis Šiaurės šalių žiniomis ir gerąja patirtimi, kuri skatintų medienos ir organinių medžiagų įsisavinimą ir sudarytų sąlygas taikyti tvaresnę statybos praktiką.
Jeigu pusę statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas ypatingas dėmesys tokių pastatų gaisrinei saugai. Dėl to diskusijoje „Mediena statyboje: ar priešgaisrinės saugos politika gali padaryti statybą tvaresnę?“ bus aiškinamasi, kaip būtų galima greičiau pasiekti Vyriausybės programoje numatyta tikslą – iki 2024 m. visus naujos viešosios paskirties pastatus statyti 50 proc. iš medienos ir kitų organinių medžiagų. Diskusiją tiesiogiai kviečiama stebėti čia.
Diskusijoje dalyvaus Vincas Sasnauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas, Finn Larsenas, atstovas iš Danijos technikos instituto, Anne Steen Hansen iš Norvegijos mokslų ir technologijų universiteto ir Susanne Rudenstam, „Swedish Wood“ atstovė. Diskusiją modernuos Andersas Vestergaard Jensenas, Šiaurės ministrų tarybos vyresnysis patarėjas.
Vyriausybės programoje nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį.
Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai pastatai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokių griežtų apribojimų nėra – Norvegijoje pastatytas net 85,4 m aukščio visiškai medinis pastatas.
Lietuva jau yra pasiruošusi tokiems pokyčiams statybos sektoriuje – šalies įmonės turi nemažos medinių skydų ir modulių gamybos patirties. 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis. Be to, Lietuvoje plečiamos medienos perdirbimo įmonės, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę.
