Niujorko modernaus meno muziejus (MoMA) (angl. Museum of Modern Art) buvo pirmasis muziejus, sukūręs Architektūros ir dizaino skyrių (1931 m.), kuris pirmąją parodą, pavadintą „Modernioji architektūra: tarptautinė paroda“, surengė 1932 m. vasarį, o per šešias savaites joje apsilankė 33 tūkst. lankytojų. Architektūros tema MoMA ekspozicijose ir edukaciniuose renginiuose žavi netikėtu ir įdėmiu žvilgsniu.
Reikšminga visuomenės transformavimo priemonė
MoMa Architektūros ir dizaino skyrius neseniai paskelbė apie rengiamą naują parodą, kurioje bus nagrinėjama, kaip moderni architektūra buvusiose imperijų kolonijose padėjo formuoti nepriklausomybės atkūrimo erą.
Nuo 2022 m. vasario 20 iki liepos 2 d. vyksianti paroda „Nepriklausomybės projektas: dekolonizacijos architektūra Pietų Azijoje, 1947–1985 m.“ nagrinės, kaip šiuolaikinė architektūra regione suteikė formą ir išraišką idealistinėms visuomenės vizijoms, regionams atgavus nepriklausomybę.
Paroda naujai nušvies moderniosios architektūros principus Pietų Azijoje, daugiausia dėmesio skiriant Indijai, Pakistanui, Bangladešui ir Šri Lankai pirmaisiais dešimtmečiais po nepriklausomybės nuo kolonijinės valdžios 1947–1948 m., kai moderni architektūra buvo reikšminga visuomenės transformavimo priemonė.
Bus eksponuojama daugiau nei 200 kūrinių, įskaitant originalius eskizus, piešinius, nuotraukas, filmus, audiovizualinius komponentus ir architektūrinius modelius, daugiausia iš Bangladešo, Indijos, Pakistano ir Šri Lankos. Parodos katalogas apims archyvines reprodukcijas ir šių dienų architektūros fotografijas. Remiantis MoMA, būsimas katalogas bus vienas iš nedaugelio leidinių, siūlančių tarptautinę diskusiją apie šiuolaikinę architektūrą Pietų Azijoje.
Sutelkiant dėmesį į projektus, kuriuos sukūrė ir įgyvendino vietiniai, o ne tarptautiniai architektai, dizaineriai ir vystytojai, paroda regiono architektūrinius projektus parodys kaip aktyvią jėgą įgyvendinant nepriklausomybę ir apsisprendimo teisę. Projektas bus organizuojamas pagal temines sekcijas.
Institucijų kūrimą pristatys tokie svarbūs viešieji objektai kaip savivaldybės stadionas Ahmadabade Indijoje, pastatytas 1959–1966 m., parodant, kad tokių projektų kaip teatrai, stadionai ir kulto vietos plėtra yra socialinio, politinio gyvenimo bei pilietinės visuomenės transformacijos pagrindas kiekvienoje šalyje.
Švietimo sektoriaus svarbą parodys tokie pavyzdžiai kaip Dailiųjų menų institutas (Faculty of Fine Arts) Dhakos universitete Bangladeše (1953–1955 m.). Akcentuojamas tiesioginis poveikis, kurį padarė šalių vyriausybių investicijos į kolegijų ir universitetų pastatų statybą, plėtojant aukštąjį mokslą, nukreiptą į savarankiškų visuomenių kūrimą.
Politinės erdvės architektūrai atstovaus Tautų salė Naujajame Delyje (1970–1972 m.), kuri buvo pastatyta minint 25-ąsias Indijos nepriklausomybės metines. Tai architektūros kaip visuomenės pažangos simboliai, kurie išliko svarbi visuomenės gyveno dalis daugelį metų po nepriklausomybės atgavimo.
Pramonės ir infrastruktūros pažangą liudys „Ceylon Steel Corporation“ biurų pastatas Oruveloje (1966–1969). Siekiama pabrėžti ekonominius pokyčius, kurių sukėlė tokie projektai kaip Dudhsagaro pieno kompleksas, baigtas statyti 1973 m., – vienas iš ikoninių projektų, atspindinčių Indijos žemės ūkio industrializacijos postūmį.
Rasinės diskriminacijos atspindys – privačios ir viešosios erdvės
2021 m. surengta (vasario 27–gegužės 31 d.) pirmoji MoMA paroda, skirta analizuoti architektūrą rasinės nelygybės kontekste. Koks architektūros ir afroamerikiečių bei afrikiečių bendruomenių erdvių santykis? Parodoje „Reconstructions: Architecture and Blakness in America“ dešimt architektų svarstė, kaip rasinė nelygybė formavo Amerikos miestus, ir kvietė iš naujo įsivaizduoti bei permąstyti „juodumą ir architektūrą“ taip, lyg būtų įmanoma pakeisti praeitį ir numatyti kitokią ateitį. Ką reiškia būti juodaodžiu amerikiečiu? Ir ką reiškia būti juodaodžiu architektu Amerikoje?
Šimtmečius trukęs teisių atėmimas ir rasinė diskriminacija sukūrė aplinką, kuri ne tik pažeidė juodaodžių žmonių teises, diskriminacinis požiūris įtvirtintas beveik visuose Amerikos architektūros aspektuose – tai suformavo paveldėtus iš praeities juodaodžiams skirtus gyvenamuosius rajonus, atskirus kvartalus, skurdžią infrastruktūrą ir juodiesiems neskirtas viešąsias erdves, nevienodą prieigą prie švietimo ir finansinių įstaigų.
Kiekvienas parodos projektas siūlo analizuoti vieną iš 10 miestų: nuo Majamio ir Naujojo Orleano iki Oklando ir Sirakūzų. Rekonstrukcijose nagrinėjami rasizmo ženklai šių miestų erdvėse. Juodumo ir architektūros permąstymas – kitokios nei įprastos juodaodžių gyvenimo erdvės ateities Amerikoje. Edukaciniai moduliai daugiausia dėmesio skiria rasizmo iššūkiui Amerikos architektūroje ir viešosiose miestų erdvėse.
Dalykai, kurių galbūt nežinojote apie MoMA
Modernaus meno muziejus (MoMA) įkurtas Niujorke ir atidarytas visuomenei 1929 m. lapkričio 7 d., praėjus devynioms dienoms po Volstrito katastrofos. Tuo metu tai buvo pagrindinis Amerikos muziejus, skirtas išskirtinai šiuolaikiniam menui, ir pirmasis tokio pobūdžio muziejus Manhatane.
MoMA įkūrė modernaus meno kolekcionierė Abby Aldrich Rockefeller (JAV verslininko mecenato Johno D. Rockefellerio žmona) ir dvi jos draugės – Lillie P. Bliss ir Mary Quinn Sullivan.
MoMA pradėjo savo veiklą šešiose galerijose, išnuomotose kukliose patalpose „Heckscher“ pastate, Manhatane. Dėl populiarumo per 10 metų muziejų reikėjo tris kartus perkelti į vis didesnes patalpas.
MoMA apėmė šešis kolekcijų skyrius: Tapybos ir skulptūros, Architektūros ir dizaino (1931), Filmų ir medijų (1935), Fotografijos (1940), Spaudinių ir iliustruotų knygų (1969) ir Piešinių (1971). MoMA buvo pirmasis muziejus, sukūręs Architektūros ir dizaino, Filmų ir Fotografijos skyrius.
Nuolatiniai MoMA namai dabartinėje vietoje, elegantiškame, modernistiniame pastate buvo atidaryti 1939 m. Bėgant metams pastatas buvo ne kartą atnaujinamas ir išplėstas.
Pirmasis Skulptūrų sodas buvo suplanuotas vos per vieną naktį. Dabartinė erdvė, skirta Abby Aldrich Rockefeller, suprojektuota 1953 m., yra muziejaus širdis. Viena iš daugelio intriguojančių skulptūrų yra tikri Paryžiaus metro įėjimo vartai, „Art Nouveau“ stiliaus ketaus arka, kurią suprojektavo Hectoras Guimardas.
Japonų architektas Yoshio Taniguchi perprojektavo MoMA pastatą. Po rekonstrukcijos muziejus atidarytas 2004 m. lapkritį, švenčiant 75-ąjį jubiliejų. Buvo sukurtos beveik dvigubai didesnės jo erdvės.
2019 m. spalį MoMA atidarytas po dar vienos renovacijos ir plėtros, kurios projektą kūrė dizaino studija „Diller Scofidio + Renfro“ kartu su „Gensler“. Ekspozicijų erdvės dar labiau padidintos.
2020 m. rugpjūčio 27 d. MoMA atidaryta visuomenei po penkis su puse mėnesio trukusio uždarymo dėl pandemijos.
