„Architektūros tikslas – apsaugoti žmogų nuo išorinės aplinkos poveikio – vėjo, karščio, šalčio bei užtikrinti saugią aplinką kasdieniniam žmonių gyvenimui. Taigi, patalpų komforto užtikrinimas yra svarbiausias architektūros uždavinys nuo pat jos ištakų“, – įsitikinusi nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ dalyvė, Vilnius Tech universiteto studentė Gerda Falk, kuri pristatė sveikatingumo centrą Anykščiuose, suprojektuotą remiantis bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis ir principais.

Remiantis duomenų analize apie žmogaus savijautą patalpose, komfortą galima apibrėžti kaip optimalias šilumines sąlygas, kurios palaiko žmogaus kūno šilumos balansą. Įskaitant įvairius aplinkos veiksnius tokius kaip: oro temperatūra, aplinkos paviršiaus temperatūra, oro drėgmė ir greitis bei fizinius veiksnius: drabužius, veiklą, amžių ir lytį. Būtent šiais aspektais yra paremta ir suformuota bioklimatinės architektūros sąvoka, kada pastatai projektuojami taip, kad prisitaikytų prie atšiaurių klimato sąlygų.

Architektūrinėmis formomis siekiama suteikti šiluminį ir vizualinį komfortą, naudojant saulės energiją ir kitus aplinkos šaltinius, tokius kaip vėjas (jo kryptys), žemė, vanduo. Bioklimatinė architektūra taip pat yra tiesiogiai susijusi su turimais statybinių medžiagų ištekliais, kurie daro įtaką statybos metodams ir architektūrinei raiškai. Apžvelgus bioklimatinio dizaino proceso rezultatus galima rasti daug vertingų pavyzdžių ir juos pritaikyti šiuolaikinėje architektūroje, patenkinant XXI amžiaus žmogaus poreikius.

Anykščių mieste siūlomame sveikatingumo centre natūralų patalpų vėdinimą ir šildymą sukuria pagrindinis pastato kompozicinis elementas – Trombe siena, kuri susideda iš masyvios, didelę šiluminę talpą turinčios medžiagos ir stiklo. Degto molio plytos, sugerdamos saulės sinduluotės energiją, reguliuoja pastato mikroklimatą ir kartu kuria išskirtinį pastato charakterį.

Vietos ir teritorijos pasirinkimas

„Renkantis teritoriją naujai projektuojam pastatui vienas iš pagrindinių kriterijų buvo vieta be aukštybinio užstatymo ar kitokių saulę blokuojančių objektų, nes remiantis bioklimatinio projektavimo principais svarbu, kad pastatas maksimaliai išnaudotų saulės spinduliuotę. Kadangi projektuojamas visuomeninis pastatas, kuriame numatomos mišrios veiklos (nuo edukacinės iki apgyvendinimo paslaugų), svarbus tampa užstatymo ir gamtos santykis, kuris patenkintų tiek susisiekimo tiek kokybiško poilsio poreikius. Šiuos kriterijus atitinka teritorija, esanti Anykščių mieste. Netoli miesto centro gamtos apsuptį esantis sklypas išpildo visus keliamus reikalavimus naujo pastato projektavimui“, – teigiama projekto aprašyme.

Teritorija yra žaliojo ir urbanistinio audinio sankirtoje, todėl veikia kaip jungiamasis ryšys tarp gamtos ir miesto. Miestą dalina gamtiniai ir žmogaus sukurti barjerai: miškas, upė, tarpmiestiniai keliai ir gležinkelis. Pasirnkta teritorija yra apsupta kelio, upės ir miško formuojamų barjerų. Projektuojant svarbu, kad pastatas ir sklypo sutvarkymo sprendiniai tolygiai pereitų iš urbanistinio konteksto į gamtinį.

Gamtos ir užstatymo santykio schema

Projekto idėja

Pagrindinė projekto idėja – remiantis bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis ir principais, suprojektuoti pastatą, kuris architektūriniais elementais ir formomis prisidėtų prie pasyvaus pastato šildymo ir vėdinimo. Atlikus išsamią bioklimatinio projektavimo analizę, nustatyta kad natūralų šildymą ir oro cirkuliavimą padeda užtikrinti masyvi Trombe siena. Todėl ji tampa pagrindiniu pastato kompoziciniu elementu.

Tūrinė ir erdvinė kompozicija remiasi bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis. Mažesnio paviršiaus ploto pastatas į aplinką išspinduliuoja mažiau sukauptos šilumos, todėl fasadai, kurie gauna mažiausiai tiesioginės saulės spinduliuotės yra primityvūs, be papildomų architektūrinių elementų, kurie padidintų vidinių patalpų santyki su aplinka. Tačiau pietinis fasadą, kuriame yra projektuojama Trombe siena, stengiamasi maksimaliai padidinti jo paviršiaus plotą, siekiant gauti kuo daugiau saulės spinduliuotės, kuri padėtų generuoti šilumą.

1. Pastatas orientuojamas rytų-vakarų ašimi, kad ilgiausias fasadas būtų atgręžtas į pietinę pusę. 2. Pietinis fasadas išlenkiamas saulės judėjimo kryptimi, kad maksimaliai būtų išnaudojama saulės spinduliuotė. 3. Linkis padidina pietinio fasado paviršiaus plotą ir gaunamos spinduliuotės kiekį.

1. Pastato orientacija pagal pasaulio šalis.  2. Tūrio formos kitimas dėl saulės judėjimo.  3. Pietinio fasado paviršiaus ploto padidinimas

Anykščių sveikatingumo centre numatomos edukacinės, sveikatingumo, poilsio ir apgyvendinimo paslaugos, kuriomis siekiama gerinti žmonių fizinę ir psicholinę sveikatą. Kadangi naujai projektuojamame pastate numatoma daug funkcijų, svarbus tampa aiškus jų išskyrimas ir patogus susisiekimas. Visa programa išdėstoma per tris aukštus. Formuojami vertikalūs ir horizontalūs ryšiai.

Siekiant atverti vaizdą į pagrindinį pastato elementą – Trombe sieną, procedūrų ir viešbučių kambariai „ištraukiami“ į atriumo erdvę. Taip sukuriami balkonėliai, kurie sukuria išskirtinį interjerą. Antrame aukšte esančios parodų ir poilsio zonos taip pat ištraukiamos į pastato centrą. Jomis užpildoma pirmo aukšto erdvė ir kuriamas jaukumo įspūdis. Kadangi Trombe siena sumažina šviesos patekimą į patalpas, formuojamas stoglangis, užtikrinantis pakankamą apšvietimą.

Pagrindinės medžiagos naudojamos projekte yra degto molio plytos, mediena ir stiklas. Šios medžiagos pasirinktos dėl fizikinių savybių, tvarumo ir estetinės išraiškos. Taip pat, pasirinktos energiją taupančios struktūrinės ir inžinerinės sistemos: Trombe sienos konstrukcija užtikrina ir pasyvų patalpų vėdinimą, ir veikia kaip pagalbinis šilumos generavimo šaltinis.

Pasyvus vėdinimas vasarą ir pasyvus šildymas žiemą.

Daugiau apie projektą rasite čia.

Projekto vadovas: doc. Sigitas Kuncevičius

„Išmanusis miestas“ – tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, kuris apjungia savivaldybes bei architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektus profesionalus ir studentus, kurie projekto metu drauge siekia atkurti mažuosius šalies miestus ir padidinti jų konkurencingumą Lietuvos miestų kontekste.