Šios problemos sprendimas galimas visokeriopai didinant šių energinių išteklių naudojimo efektyvumą (dabartinis iškastinės energijos gavybos ir tiekimo technologinis lygis toks, kad vartotojui lieka tik apie 30 % pirminės energijos), atsinaujinančių energinių šaltinių paieška, jau dabar žinomų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtra.

Siekiant apsaugoti aplinką nuo pernelyg didelės taršos ir taupant energinius išteklius, vis dažniau statomi ekologiški, žalieji, energiniu požiūriu efektyvūs, pasyvieji, nuliniai, darnieji pastatai. Dažnai šie pastatai laikomi tapačiais, nors skiriasi jiems būdingi parametrai, pavyzdžiui, ekologiški, arba žalieji, pastatai nebūtinai yra ir energiškai efektyvūs. Matyt, viena iš tokios situacijos priežasčių yra tai, jog naudojamas pastatų vertinimo sistemas sudaro itin didelis parametrų spektras. Energiškai efektyvių pastatų, statomų mūsų šalyje, energijos poreikiai gerokai skiriasi. Kol kas skiriasi ir įvairių Europos šalių tokiems pastatams keliami norminių dokumentų reikalavimai.

2009–2011 m. pagal 2007–2013 m. programą „Baltic Sea Region“ buvo vykdomas projektas „Subalansuoti, energiją ir išteklius taupantys daugiabučiai gyvenamieji namai, naudojant unifikuotas procedūras ir naujas bei adaptuotas technologijas“ (projekto pavadinimo santrumpa – „Longlife“). Projekte dalyvavo partneriai iš Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir, kaip asocijuoti partneriai, Rusijos atstovai. Projekto pagrindinis partneris – Berlyno technikos universitetas. Lietuvos partneriai buvo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centras bei Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Šių eilučių autoriui teko būti projekto Lietuvos partnerių koordinatoriumi.

Pirmaisiais projekto vykdymo metais pagrindinis tikslas buvo pagal nagrinėjamas problemas išsiaiškinti esamą situaciją šalyse dalyvėse. Per šį tyrimų etapą išaiškėjo gana dideli dalyvių skirtumai. Tai nebuvo staigmena ir leido užfiksuoti šiuos skirtumus, be to, juos žinant, kurti būsimojo „Longlife“ namo koncepciją. Tam projekto dalyviai skyrė antruosius tyrimų metus. Partneriai susitarė, be temos pavadinime užfiksuotų svarbių parametrų (namo energinis ir kitų išteklių taupus naudojimas), vertinti šių parametrų efektyvumą ne tik statybos laikotarpiu, kaip tai dažniausiai daroma šiuo metu, bet ir naudojimo laikotarpiu. Apskritai „Longlife“ koncepcija apima ir žaliavų gavybą, statybos ir naudojimo laikotarpius bei nugriovimą ir antrinį medžiagų perdirbimą. Koncepcijos išskirtinis bruožas – visais pastato gyvavimo etapais energijos poreikio balanse visokeriopai didinti atsinaujinančių energijos šaltinių lyginamąjį svorį. Mūsų pasiūlymu vienu pagrindinių „Longlife“ namo normuojamųjų parametrų tapo neatsinaujinančių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo santykio koeficientas. Remiantis pirmųjų metų tyrimų rezultatais paaiškėjo, kad 2010 m. šis santykis Europos šalyse gyvenamųjų namų srityje svyravo nuo 8 iki 14. Nutarta, kad šis „Longlife“ namo koeficientas neturi būti didesnis nei 2 (tai reiškia, kad atsinaujinantys energiniai šaltiniai namo energijos poreikio balanse turi sudaryti ne mažiau nei trečdalį). Kitas būtinas „Longlife“ namo parametras – namo sprendiniai turi užtikrinti, kad metinis baigtinis energijos poreikis šildymui, vėdinimui, karštam vandeniui ir elektrai (bendriems namo poreikiams tenkinti) neviršytų 40 kWh/m² šildomo ploto.

Lietuvos partnerių energiškai efektyvaus daugiabučio gyvenamojo namo bandomasis projektas parengtas pagal projekto „Longlife“ metu sukurtą koncepciją. Bandomojo projekto „Longlife“ gyvenamajam namui keliami reikalavimai buvo pasiekti, naudojant geoterminio šildymo (vertikalūs uždarojo kontūro gręžiniai) su cirkuliaciniu siurbliu, kurio energinio naudingumo koeficientas yra ne mažesnis nei 4,0, ir mechaninio vėdinimo su oro rekuperacija sistemas. Trečdalis energijos, reikalingos karštam vandeniui pašildyti, gaunama naudojant saulės kolektorius, dalį energijos poreikio užtikrina keturios vėjo turbinos su vertikaliomis ašimis. Šios priemonės leido metinį skaičiuojamąjį energijos poreikį nuo 193 kWh/m² sumažinti iki 31 kWh/m² ir pasiekti atsinaujinančių energijos šaltinių lyginamąjį svorį, lygų 34,5 % (1 pav.).

Kaip jau buvo minėta, „Longlife“ koncepcija apima visą pastato gyvavimo laikotarpį ir net nugriovimą bei antrinį medžiagų naudojimą. Vokietijos ir Danijos patirtis bei atlikti projekto metu skaičiavimai rodo, kad energiškai efektyvaus daugiabučio gyvenamojo namo statybos išlaidos padidėja iki 20 %, tačiau pastato naudojimo išlaidos sumažėja net iki 40 %. 2 pav. parodyta išlaidų santykinio pasiskirstymo atskirais pastato gyvavimo etapais diagrama, laikant, kad pastato naudojimo trukmė yra 50 metų, rodo, kad naudojimo laikotarpiu išlaidos gali viršyti statybos sumas net penkis kartus.

Dar projektui „Longlife“ nepasibaigus, ieškojome galimybių bandomąjį projektą „Longlife“ realizuoti mūsų šalyje. Rengėme pasitarimus Vilniaus, Marijampolės, Birštono ir kitų Lietuvos miestų savivaldybėse. Nors ketinimui pradėti projektą „Longlife“ visų miestų savivaldybės pritarė, tačiau, kai reikėjo pasirašyti dokumentus dėl pastato statybos su tam tikrais finansiniais įsipareigojimais, savivaldybės pasirašyti negalėjo, nes patvirtintų ilgalaikių biudžetų jos neturi. Pagaliau, padedant Lietuvos finansų, švietimo ir mokslo bei aplinkos ministerijoms, pavyko sutarti dėl projekto „Longlife“ rezultatų diegimo, statant Klaipėdos universiteto bendrabutį. Tai šiuo metu sėkmingai realizuojama, vykdant projektą „Longlife Invest“. Šis projektas pirmajam Lietuvoje statomam „Longlife“ pastatui suteikia kiek daugiau nei 1 mln. litų negrąžintiną ES paramą įrangai, reikalingai pastato energiniam efektyvumui užtikrinti.

Klaipėdos universiteto miestelis auga pagal aprobuotą programą vaizdingoje uostamiesčio 235 848 m² ploto teritorijoje. Pagal projektą „Longlife Invest“ bus pastatytas vienas iš trijų numatytų studentų bendrabučių. Rangos darbų su projekto parengimu viešąjį konkursą laimėjo AB „Panevėžio statybos trestas“, o jo projektavimo biuras „PST projektai“ pagal techninę projektavimo užduotį, kurioje numatyti ir „Longlife“ pastato parametrai, parengė bendrabučio techninį projektą.

Tai trijų aukštų 2 558,12 m² bendrojo ploto (92 kambarių) „A“ energinio naudingumo klasės 172 vietų pastatas. Visam pastatui projektuojama oro tiekimo ir šalinimo sistema su priešpriešinių srautų rekuperatoriumi, kurio akustiškai izoliuotame korpuse sumontuoti: oro tiekimo ventiliatorius, oro šalinimo ventiliatorius, vandeninis oro šildytuvas, oro filtrai, pastatyti ant oro tiekimo ir šalinimo linijų; oro vožtuvai, priešpriešinių srautų plokštelinis šilumokaitis, kurio atgaunamosios šilumos efektyvumo koeficientas siekia 90,3 %.

I korpuso šildymo, vėdinimo ir karšto vandens ruošimo sistemos prijungiamos prie šilumos tinklų pagal nepriklausomą šilumos tiekimo schemą bendrame šilumos punkte. Šilumos punkto patalpa bus įrengta pastato rūsio techninėje patalpoje, o šiluma bus tiekiama iš esamos Klaipėdos universiteto katilinės. Šios rekonstrukcijos darbai atliekami vienu metu su bendrabučio statyba, įrengiant geoterminės šilumos sistemą.

Pastato išorės atitvarų šiluminė varža, jo sandarumas, geoterminės šilumos bei rekuperacijos naudojimas užtikrina energinio naudingumo „A“ klasę ir ne mažesnę kaip 1/3 atsinaujinančių energijos šaltinių dalį.