Karolis Januševičius, UAB „Intelligent BIM Solutions“

Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, nuo 2012 m. Lietuvos teisinėje bazėje atsirado gairės, vedančios nulinės energijos pastatų atsiradimo link. Reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ apibrėžia esminių reikalavimų kaitą iki 2020 m. – nustato projektinius atitvarų, sandarumo bei inžinerinių sistemų parametrus ir įvardija maksimalias šilumos sąnaudas, tenkančias šildomam pastato ploto vienetui per metus. Pastato energinio efektyvumo klasė pagal reglamentą „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, įsigaliojus šiems pakeitimams, apskaičiuojama, atsižvelgiant į pirminės energijos sąnaudų, skirtų pastatui šildyti, vėsinti, vėdinti ir apšviesti, dydį.

Anksčiau galiojusiuose norminiuose dokumentuose, apibrėžiančiuose pastato atitvarų šiluminių charakteristikų reikalavimus, maksimalios šilumos sąnaudos nebuvo įvardijamos. Reglamentų reikalavimams įgyvendinti pakako projektinės stadijos metu įvardyti atitvarų šilumines charakteristikas. Dėl įsigaliojusių reglamentavimo pakeitimų, siekiant tenkinti reikalavimus, keliamus maksimalioms šildymo sąnaudoms, ir neviršyti galimų vėsos sąnaudų, projekto vystymo metu tapo būtina atsižvelgti į pastato architektūrinius sprendimus: formą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, skaidrių atitvarų išdėstymą.

Energinė analizė, atliekama pirmųjų projekto etapų metu

Tradicinis pastatų projektavimo procesas ne visais atvejais užtikrina aukšto energinio efektyvumo charakteristikų išpildymą. Koncepcinės (prieš projektavimą) pastato planavimo stadijos metu būtina įvertinti tikėtinas pastato formos charakteristikas ir skaidrių atitvarų skaičių bei išdėstymą, atsižvelgiant ne tik į patalpų natūralaus apšvietimo reikalavimus, bet ir į pastato energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui. Pastato architektūrinė koncepcija daro didelį poveikį energijos poreikiams – tinkamas priemonių rinkinys gali užtikrinti reglamentų reikalavimų įgyvendinimą gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei priemonės, taikomos neefektyviai pastato formai. Tik racionalūs ir įvertinti sprendimai gali užtikrinti, kad pastatas bus numatyto energinio efektyvumo lygio, o investicijų ir gaunamos naudos santykis bus racionalus.

Dinaminio energinio modeliavimo būtinybė

Pastato šiluminio balanso kompleksiškumas, meteorologinės sąlygos ir kiti koncepcinės pastato planavimo stadijos metu atsirandantys veiksniai lemia, kad yra sudėtinga įvardyti energines charakteristikas, kuriomis išsiskirs konkreti statinio forma, derinama su energinį efektyvumą didinančiais sprendiniais. Tam, kad koncepcija su priimtinu abstrakcijos lygiu būtų kompleksiškai įvertinta, reikalinga programinė įranga, deranti su architektūrinės dalies modeliavimo priemonėmis, kurios tampa neatsiejama planavimo ir projektavimo stadijos dalimi.

Dažniausios architektūros modeliavimo programos (BIM įrankiai: „Revit“, „Archicad“ ir kt.) gali perkelti modelius į energinio modeliavimo programas. Taip atsiranda galimybė koncepcinės stadijos metu įvertinti pastato energijos poreikius ir priimti motyvuotus sprendimus, atsižvelgiant į architektūrinius sprendimus.

Planuojant energiškai efektyvius pastatus, neužtenka vien numatyti mažą šiluminį laidumą turinčias atitvaras (sienas, langus, stogus) ir pasirinkti efektyvius įstiklinimo sprendimus. Šių priemonių nauda ekonominiu ir energiniu požiūriu akivaizdžiai sumažėja, jei statinio planinis sprendimas ir forma yra neefektyvūs. Geriausi rezultatai gali būti pasiekti planuojant statinį kompleksiškai nuo pat koncepcijos lygmens.

Profesionalų naudojamos analizės priemonės

Pasitelkiant energinės analizės priemones (tokias kaip IES VE), atsiranda galimybė efektyviai patikrinti pastato energijos poreikius, turint tik pirminę statinio formą ir skaidrių atitvarų procentinį skaičių fasaduose. Dėl tokio abstrakcijos lygio gaunamas rezultatas negali būti laikomas tiksliu, bet, tarpusavyje lyginant skirtingas koncepcijas, suplanuotas tokio paties klimato sąlygoms, atsiranda palyginamumo logika. Esamoje teisinėje bazėje apibrėžta praktika užtikrina galimybę patikrinti pastatyto objekto energines charakteristikas (pagal STR 2.09.01:2012) sertifikavimo programa.

Pasitelkiant profesionalų naudojamas energinės analizės priemones, kaip IES VE, projektavimo procesas gali tapti objektyviu ir pagrįstu sprendimų priėmimu – išvengiant klaidų ir bandymų metodo, kuris nebūtinai garantuoja geriausią ekonominį efektą.