Dubajus siekia tapti darniu miestu
Istoriškai Jungtiniuose Arabų Emyratuose energija visada būdavo pigi, todėl vartotojai jos netaupė, o statytojai ją tausojančių pastatų nestatė. Tačiau dabar dėl augančių energijos kainų ir didėjančio jos suvartojimo Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo taryboje (GCC) pradėta domėtis, kokius darnius sprendimus būtų galima pritaikyti statybų sektoriuje. Į darnumą ypač orientuojamasi Dubajuje, kurio valdžios priimti sprendimai skatina statytojus statyti žaliuosius pastatus.
Dubajaus savivaldybė jau įdiegė žaliąją pastatų vertinimo sistemą, žinomą, kaip „Al Safat“. Tikimasi, kad ši sistema padės ne tik sustiprinti žaliąją aplinką JAE sostinėje, bet ir įgyvendinti siekį iki 2021 m. Dubajų padaryti išmanų ir darnų miestą. Kaip? Pavyzdžiui, kaip rašo „ME Construction News“, ketinama leisti žaliųjų pastatų savininkams padidinti nuomos kainas.
Didžiosios Dubajuje veikiančios kompanijos jau susidomėjo pastatų energiją taupančių technologijų įdiegimo galimybėmis ir įdiegė išmaniąsias pastatų valdymo sistemas (BMS). Tai leidžia vartotojui vienu metu stebėti sistemų veiklą ir geriau suvaldyti energijos suvartojimą, išvengiant nereikalingo jos eikvojimo.
Geriausių rezultatų pasiekiama inžinerines sistemas apjungiant su kitomis pastate įrengtomis sistemomis. Pavyzdžiui, viešbutyje galima sujungti inžinerines ir kambarių rezervavimo sistemas. Jeigu viešbutis ne visiškai apgyvendintas, visu pajėgumu šildomas ar vėdinamas ne visas pastatas, o tik ta jo dalis, kurioje yra svečių. Tai leidžia gerokai sumažinti išlaidas energijai. Panašus principas gali būti taikomas ir kitokios paskirties pastatuose.
Energijos suvartojimą siekiama sumažinti visokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, teisingai sureguliuojant esamas sistemas arba apšvietimą taip, kad jo intensyvumas priklausytų nuo paros laiko ir patalpų apšviestumo.
Tikslas – beveik nulinės CO2 emisijos
Kuo efektyviau pradėti vartoti energiją siekia ir Australija. Juk ši šalis laikoma daugiausia anglies dvideginio (CO2), tenkančio vienam piliečiui, išskiriančia valstybe pasaulyje. Dėl tarptautinių įsipareigojimų sumažinti klimato kaitą australai nori, kad iki 2050 m. jiems pavyktų pasiekti beveik nulines CO2 emisijas. Tai jau tapo nacionaliniu šalies tikslu.
Viena iš numatytų galimybių, kaip sumažinti anglies dvideginio kiekį, yra padidinti energijos efektyvumą pastatuose. To ketinama siekti įvairiais būdais – tiek gerinant pastatų konstrukcijas, tiek įrengiant šildymo ir vėdinimo sistemas, apšvietimą bei kitus prietaisus taip, kad jie energiją vartotų kuo taupiau.
Šiandien Australijoje yra nemažai labai aukšto energinio naudingumo ar net beveik nulinės energijos pastatų ir numatoma, kad ateityje jų bus dar daugiau.
Uždaras kaip stiklainis
Energijos taupymo klausimai aktyviai sprendžiami ir Lietuvoje. Mūsų šalyje, kur šaltasis laikotarpis, kai reikalingas šildymas, trunka kone pusę metų, ypač daug dėmesio skiriama šilumos energijai reguliuoti, taupyti ir apskaičiuoti.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Vytauto Martinaičio nuomone, pastatų, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, apskaitos sistema Lietuvoje yra puiki. Mes jau dešimt metų turime Europos Sąjungos keliamus reikalavimus atitinkančią automatizuotą šildymo sistemų veikimo apskaitą, kuri leidžia labai operatyviai gauti tikslius pastato suvartotos energijos duomenis. Panašiai yra ir su elektros energijos apskaita, kurią, jei tik būtų noro, operatorius ar vartotojas galėtų gauti kasdien. Taigi galimybės turėti tikslią šildymo ir elektros apskaitą jau seniai yra. Be to, šildymo poreikis, kaip atkreipė dėmesį profesorius, naujuose B ar A klasės pastatuose mažėja. Statant vis aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatus, aktualiausi tampa ne šildymo, bet vėdinimo ir karšto vandens ruošimo klausimai.
Profesorius V. Martinaitis pastebi paradoksą: kartais žemesnės B klasės pastatų charakteristikos būna net geresnės už sandarių A klasės statinių. Taip yra todėl, kad statant A klasės pastatus keliami ypatingi sandarumo reikalavimai. Jeigu tokiuose pastatuose bus prastai įrengtos vėdinimo sistemos, juose leisti laiką gali būti kur kas mažiau patogu, negu, tarkime, C klasės.
„C klasės pastate gali būti plyšių ir, kai pučia didelis vėjas, jis vėdinasi natūraliai. O sandarus A klasės pastatas yra uždaras kaip stiklainis, todėl, be tinkamai valdomo vėdinimo, patalpose gali pradėti kauptis drėgmė, o kartu ir atsirasti pelėsis“, – teigė pašnekovas.
Tinkamiausias vėdinimo valdymas
Šiuolaikiniuose administracinės paskirties pastatuose vėdinimas valdomas, atsižvelgiant į anglies dvideginio koncentraciją. Paprastai, kuo daugiau patalpa yra prikvėpuota, tuo intensyviau pradeda veikti vėdinimo sistemos. Pavyzdžiui, jeigu oro kokybės matuoklis parodo, kad CO2 koncentracija padidėjo, įsijungia papildomas vėdinimas, o patalpą, kurioje nėra žmonių, nustojama vėdinti, taip taupant energiją.
Profesoriaus nuomone, vėdinimo sistemos turėtų veikti atsižvelgdamos ne tik į oro patalpose kokybę, kurią paprastai lemia žmonių buvimas viduje, bet ir į drėgmę. Taip pat reikėtų visada vartotojui suteikti galimybę reguliuoti sistemą pačiam arba nustatyti, kad patalpų vėdinimas įsijungtų likus pusvalandžiui ar valandai iki namo šeimininkams grįžtant namo.
„Valdydami vėdinimo sistemas pagal laiką ir šeimininko poreikius bei pagal drėgmės bei CO2 rodmenis, puikiai išspręsime oro kokybės klausimus ir nieko papildomo daugiau taikyti nebereikės“, – įsitikinęs profesorius V. Martinaitis.
Svarbiausia – integruotas požiūris
Inžinerinių sistemų valdymą lemia ir patalpų dydis. Pavyzdžiui, jeigu būstas yra didesnis negu 100 m2, galbūt nėra būtina vienu metu vėdinti ar šildyti visų kambarių, o tik tuo metu naudojamas patalpas. Tai gali padėti gerokai sutaupyti energijos ir piniginių išlaidų.
Vis dėlto, profesoriaus V. Martinaičio įsitikinimu, svarbiausia yra integruotas požiūris į pastatą, kaip į energijos vartotoją, t. y. visi prietaisai turėtų reaguoti vienas į kitą. Pavyzdžiui, įjungus lygintuvą, skleidžiantį kažkiek šilumos, turėtų automatiškai sumažėti šildymas. Taip pat atitinkamai šildymo ar vėdinimo sistemos turėtų reaguoti į kitas buitines veiklas: valgio gaminimą, skalbimą ir pan.
Prie komforto nepripratę
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad išmaniosios sistemos ne tik padeda akivaizdžiai sutaupyti, bet ir užtikrina patogesnį gyvenimą. Juk išmanumas yra tiesiogiai proporcingas komforto lygmeniui. Tačiau mes, posovietinės erdvės gyventojai, su komfortu esame mažai susidūrę ir prie jo nepripratę, todėl mums tokie dalykai, kaip patogumas, atrodo pertekliniai ir išmaniųjų technologijų būstuose daugėja labai pamažu.
„Tai – tik brandos klausimas. Kai suprasime, kad išmaniosios technologijos padeda patogiai gyventi, jų turės kiekvienas namas“, – mano A. Vaičiulis.
Namas neturėtų būti išprotėjęs
„Įrengiant išmaniąsias sistemas, labai svarbu prisiminti, kad namas turėtų būti protingas, o ne išprotėjęs. Jeigu namas bus energiškai efektyvus, jis gali puikiai gyvuoti išvis be jokių sistemų net ir lauke esant labai žemai temperatūrai. Tokiam namui užteks vien to, kad saulutė jį pašildytų“, – sakė A. Vaičiulis.
Taigi sutaupyti galima ne tik įdiegus išmaniąsias inžinerines sistemas, bet ir sumaniai pastačius namą, pavyzdžiui, atitinkamai orientavus langus į pietų, pietvakarių ar pietryčių pusę. Taip galima gauti nemažai nemokamos saulės šilumos būstui apšildyti ir sumažinti šildymo išlaidas. Net automatizuotos žaliuzės, kurios veikia priklausomai nuo to, kada saulė pakyla ir kaip juda dangumi, padeda gerokai sumažinti šildymo ir vėdinimo išlaidas.
O kur dar šiuolaikiškos statybinės medžiagos, pavyzdžiui, aktyviosios tinko sistemos, sugeriančios saulės šilumą dieną, taip apsaugodamos pastatą nuo perkaitinimo, ir atiduodančios ją naktį, kai labiausiai prireikia. Visa tai gali labiau prisidėti prie namo energijos išlaidų sumažinimo nei išmanusis sistemų reguliavimas.
Kaip išmanusis pastatas atrodys rytoj?
Šarūnas Liktoravičius, UAB „FIMA“ Informacinių ir ryšių technologijų sprendimų departamento pardavimų direktorius
Kas yra išmanusis pastatas Lietuvoje? Daugelyje net ir naujų projektų pastato išmanumo samprata apima automatizuotą šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą (HVAC). Jeigu dar kiekvienoje patalpoje įrengiami mikroklimato valdymo pulteliai ir apšvietimo jutikliai, toks pastatas jau laikomas aukščiausios klasės etalonu. Bet ar to užtenka?
Kokia nauda, jeigu pastato sistemos suprogramuojamos dar nepradėjus naudoti, o iš įvairių jutiklių, daviklių, valdiklių surinktus duomenis geriausiu atveju peržiūri pastato valdytojai, kurie dažniausiai į juos išvis nekreipia dėmesio?
Ar gali būti kitaip? Jeigu į pastato inžinerines sistemas žiūrėtume tik kaip į „geležį“, galėtume jas palyginti su kompiuteriu. O šiuolaikinės kompiuterinės technikos ir buitinės įrangos tendencijos – akivaizdžios. Daiktai be ryšio, be juos valdančių procesorių yra niekam nereikalingi. Ir atvirkščiai – būtent programinė įranga paverčia daiktą, telefoną, automobilį, pastatą išmaniu.
Renkantis pastato valdymo sistemą, nesvarbu, ar privačiam namui, ar dideliam biurų pastatui, didžiausią dėmesį reikėtų skirti jos lankstumui – galimybei šią sistemą atnaujinti ir prie jos prijungti kitas inžinerines sistemas. Uždara, neleidžianti integruoti kitų gamintojų įrangos sistema – praeitis. Todėl pastatų valdymo sistemos, kaip ir daugelis kitų inžinerinių sistemų, neišvengiamai taps visaverte IT infrastruktūros dalimi.
Valdikliai ir jutikliai bus skirti tik specifinei informacijai surinkti. Vis labiau populiarėjant daiktų internetui, galiniai įrenginiai taps vis išmanesni ir juos bus galima integruoti į bendrą pastato valdymo sistemą. Visi duomenys apie pastato būklę bus kaupiami ir apdorojami serveriuose su specializuota programine įranga, o duomenų analizės programos valdys pastato inžinerines sistemas, operatyviai reaguodamos į pasikeitusią aplinką ir pastate dirbančių žmonių poreikius bei įpročius. Šios programos, analizuodamos duomenis, mokysis ir koreguos savo pirminius nustatymus. Tad prižiūrėtojams nebereikės nustatyti, pavyzdžiui, pastato sistemų parinkčių išaugus ar sumažėjus lankytojų srautui, staigiai pasikeitus lauko temperatūrai ar pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad, svarstant apie pastatų energinį efektyvumą, didžiausia klaida daroma sutelkiant dėmesį tik į šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (HVAC) sistemą, sunaudojančią daugiausia energijos. Pamirštama, kad apie trečdalis pastato energijos sąnaudų tenka apšvietimui. Šioje srityje sparčiai kelią skinasi šviesos diodų (LED) apšvietimo sistemos. Kartu instaliuotas protingas apšvietimo valdymas gali energijos sąnaudas sumažinti du tris kartus.
Vien tik statinys – dėžutė su langais – be funkcionuojančių, efektyvių inžinerinių sistemų šiais laikais niekam nereikalingas. Dėl to pastato valdymo sistema turėtų pati stebėti sistemų būklę, numatyti jų susidėvėjimą ir silpnąsias vietas bei laiku pateikti informaciją apie reikalingą techninę priežiūrą.
Šios permainos nėra tokios greitos, nes reikia iš esmės keisti požiūrį, didesnių pradinių investicijų, aukštesnio saugumo ir rezultato, kuris būtų apčiuopiamas finansiškai. Tačiau būtent išmaniojo pastato eksploatavimo sąnaudos gali tapti šių inovacijų varikliu.
Vientisa platforma, kuri valdys ir analizuos visų pastato inžinerinių sistemų duomenis, kuri pati mokysis ir prisitaikys, gerokai supaprastins patį pastato eksploatavimo procesą. Dėl to reikės mažiau aptarnaujančio personalo – sistema iš esmės viskuo pasirūpins pati. Be to, nuolat, atsižvelgdami į aplinkos sąlygas ir darbuotojų įpročius, kintantys pastato valdymo sistemos algoritmai stipriai sumažins energijos sąnaudas, o darbuotojams bus užtikrintos komfortiškos darbo sąlygos.
