„Kokiame pasaulyje norite gyventi?“, – rugsėjo 5 dieną vykusioje konferencijoje „Technologijos ir inovacijos architektūroje bei statyboje“ klausė vienas iš studijos „Sergey Makhno Architects“ įkūrėjų Aleksandras Dymnich. Salėje balsai pritilo. „Ką žadate padaryti?“, – atsikvėpti neleido pranešėjas.
Sveiki pastatai – sveikai visuomenei
Jeigu manote, kad už jūsų rytojų yra atsakingas kažkas kitas, labai klystate. VELUX generalinis direktorius Baltijos šalims Dmitrijs Astašonoks primena statistiką: apie 90 proc. laiko praleidžiame uždarose patalpose. Patalpų oras yra net penkis kartus užterštas labiau, nei kieme. Žinant, kad 80 mlj žmonių gyvena „nesveikuose“ pastatuose ir šeši iš dešimties europiečių per parą negauna rekomenduojamo šviežio oro kiekio per parą, o gydyti alergijas ir astmas kasmet kainuoja 82 bilijonai eurų ir ši suma vis auga, tampa akivaizdu, kad privalome keisti savo aplinką.
„Sveikas oras tai nėra tai ką būtų malonu turėti, tai yra būtinybė, kuri reikalinga kiekvienai gyvybei. <..> Lietuvoje didžioji dalis pastatų yra statyti 1979 metais. Gyvenant drėgnuose, pelėsio pažeistuose namuose, tikimybė susirgti astma padidėja net 40 proc. <..>Kada tai baigsis priklauso tik nuo jūsų. Jeigu Jums rūpi, reikia daryti ką nors. Kiekvieną dieną aplinka gali tapti vis geresnė. Kaip jūs galite pakeisti aplinką į sveikesnę?“, – sakė pranešėjas.
Sveikus pastatus padeda kurti išmaniosios technologijos. Dimitrijs Astašonoks pristatė išmaniąją namų sistemą, kuri automatiškai prisitaiko prie besikeičiančių žmonių poreikių ir reaguojant į jutikliais perduodamą informaciją užtikrina komfortišką temperatūrą, reikiamą drėgmės koncentraciją ir puikų mikroklimatą patalpoje.
Technologinė bet poetinė architektūra
Apie tai, kad technologijos gali ne tik užtikrinti pastatų sveikatą, tačiau ir tapti impulsu architektui, konferencijoje pasakojo Povilas Čepaitis iš „Unitectus“ studijos.
Architektas pabrėžė, kad per kelis tūkstančius metų, keičiantis technologijoms, architektai pastatus projektavo remdamiesi tais pačiais, dar Vezuvijaus suformuotais principais: grožis, tvirtumas, patogumas. Pastovus ir ilgaamžis priėjimas prie architektūros kontrastuoja su technologijų prasme.
„Su technologijų atneštais pokyčiais, neišvengiamai keičiasi ir architekto profesija. Vieni architektai pasineria į technologijas dėl būtinybės. Juk jos padeda įgyvendinti sudėtingiausias idėjas, sudėlioti įspūdingiausius raštus. Dirbtinis intelektas tobulėja, tad gali tapti pagalbininku, partneriu, kūrybiniu partneriu, o galbūt, net vadovaujančiu partneriu. Koks turi būti šis santykis, kad ateitis nebūtų baugi?“, – klausia pranešėjas.
P.Čepaitis neslepia, kad galimas ir blogasis scenarijus, kuomet pastatai bus gražūs kaip filme, tačiau nepritaikyti žmonėms. Juk architektui kiekviena linija svarbi tūrių formavimui. Kurdami „Live Square“ UNITECTUS architektai nuskenavo visą teritoriją, gavę visą informaciją, modelį kūrė pagal BIM metodologiją.
„Statybos turi daug iššūkių: biudžetas, statybų tempas… Trimatė aplinka leidžia juos suvaldyti ir priimti sprendimus, kurie tiktų ir patiktų“, – pasakoja P. Čepaitis.
Šiuo atveju BIM padėjo ir pritaikyti fasado spalvą, kuri susisieja su aplinkiniais pastatais. Kuriant interjerus, apgalvoti net šešėlių žaismą, saulės kontrolę, atspindžius – atverti pastatą miestui. Dabar įėjusį žmogų skatina pakelti akis aukštyn, pastebėti poetinius elementus.
Kita vertus, technologijos padiktuoja kartais koncepcinę idėją pačioje pradžioje. Architektas sako, kad kartais paprasta technologinė logika padiktuoja sudėtingas formas. Nes sudėtingos formos generuoja sudėtingus sprendimus, tačiau ekonomiškai racionalius būdus tai įgyvendinti.
„Technologijos gali labai daug, beveik viską, bet klausimas ko mums iš jų norėti. Ko architektui reikia iš technologijų norėti? Jeigu į šį klausimą atsakysime, tai žengsime į priekį“, – citata pranešimą pabaigė architektas.
Ribos tolsta
Norėti iš technologijų galima labai daug. Jau 22 metus Lietuvoje ir daugiau nei 40 pasaulyje, dirbančios bendrovės REYNAERS direktorius Linas Kevelaitis sako, kad aliuminis yra pritaikomas visų funkcijų pastatuose – praktiškai visur: žiemos sodai, saulės sistemos, aksesuarai….
Gamintojai šiandien siūlo ne vieną naujovę. Pirmoji – ypač siaurus profilius turinti sistema. Iki 55 milimetrų, tinkama aukščiausio energinio efektyvumo pastatams. Šiuo metu tai šilčiausias produktas Europoje. Skirtingų dizainų, su integruotomis orlaidėmis, kas pagerina patalpų mikroklimatą.
Antroji naujiena buvo ilgai laukta rinkoje – tai durys, kurios sukasi apie savo ašį.
„Piva doors durys sukasi apie savo ašį, užtikrina aukštą energinį efektyvumą ir turi priešįsilaužyminę klasę. Daugelį stebina ir matmenys – maksimalūs matmenys siekia 170×90 cm. Lygaus paviršiaus prabangiai atrodančios durys”, – sako pranešėjas, rodydamas įspūdingų dizainų nuotraukas, kuriose buvo panaudoti šie gaminiai. Pasak L. Kevelaičio išmanus namas pirmiausiai yra saugus namas. Todėl kompanija siūlo įvairias galimybes patekimui į pastatą: pulteliai, skaičių kodai, magnetinės kortelės ir pirštų antspaudai. Pastarasis metodas yra pats saugiausiais, nes spyna adaptuojasi prie besikeičiančių poreikių, tarkim, auga vaikas, kažkur įsibrėžėte ir atsirado smulkių žaizdelių.
Dar vienas produktas – „Slim patio 68”. Jo rėmas siekia 34 milimetrus. Standartiniame slankiojančiame elemente matoma tik varčia. „Hi finity“ slankiojanti 5-6 metrų sistema. Prie jų pajungiamos išmaniosios sistemos.
Technologijos – patogiam gyvenimui
Aistė Stankevičienė iš GROHE konferencijos dalyviams pristatė tendencijas, sąlygojančias inovacijas vonios kambaryje ir virtuvėje. Inovacijos leidžia gyventi patogiai.
„Vonios kambarys tampa miegamojo dalimi. Vartotojai nori tapti kūrejais, savo būsto kūrimo dalyviais. Jie nori surasti unikalius, išmanius sprendimus. Kažko ko neturi draugas ar kaimynas. Tačiau išmaniosios technologijos turi būti paprastos, nesudėtingai valdomos, intuityviai. Atsiranda noras kontroliuoti: vandens kiekį, norime žinoti kiek mums užteks angliarūkštės vandens gėrimo sistemoje”, – vardija A. Stankevičienė.
Šalia maišytuvų atsiranda vandens gerinimo funkcijos. Galime turėti atvėsintą, filtruotą, gazuotą vandenį – tai sistema, kuri geriamą vandenį tiekia tiesiai iš čiaupo.
„Visiška naujovė mūsų portfelyje – vandens naudojimo kontrolė. Vanduo teikia ne tik džiaugsmą, bet gali padaryti ir žalos. Dėl prakiurusių vamzdžių patiriame finansinius nuostolius, o draudimo kompanijos ne visada sutinka jas kompensuoti. 93 proc. tokių atvejų galima buvo išvengti. Reikėjo tik įrangos, kuri fiksuotų mikro įtrūkimus. GROHE tokią turi. Sistema perspėja apie vamzdžių trūkimo tikimybę”, – sako pranešėja.
Išmaniosios GROHE technologijos leidžia fiksuoti drėgmės koncentraciją patalpoje. Viršijant normas visą parą, pradeda daugintis pelėsis, todėl sistemos perspėja apie atsiradusią pelėsio tikimybę.
„Gaminame potinkinius rėmus, dušo sistemas, kuriose integruotos technologijos leidžia vieno mygtuko paspaudimu įjungti arba išjungti vandenį, reguliuoti vandens stiprumą. Vis daugiau žmonių atsisako masažinių vonių, nors masažo funkcija išlieka reikalinga. Todėl GROHE gamina masažines dušo galvutes. Mygtuko pagalba galima sumažinti arba padidinti bėgančio vandens plotą“, – apie vonios maišytuvų naujoves pasakoja GROHE atstovė.
GROHE įrangą papildo keramika, plieninės vonios. Naujos gamybos technologijos – 3D – leidžia pagaminti ypač plonus maišytuvus (4 mm).
Inovacijos visose gyvenimo srityse
Eugenijus Maslauskas iš JUNG Vilnius pastebi, kad nemažai naujovių yra pastato apšvietimo srityje. Produktų vadybininkas pristatė naują apšvietimo ir žaliuzių valdymo sistemą. Išplėstas ir sinchronizuotas valdymas leidžia: nustatyti apšvietimo intensyvumą pagal paros metą arba judesio jutiklius, tuopat metu reguliuojant žaliuzių padėtį. Jums išvykus galima turėti buvimo imitacija. Tai šviesa, kuri įjungiama pagal patalpos savininko rimtą, nes jutikliai įsimena kada įprastai būna įjungiama šviesa.
Taip pat galima suprogramuoti budintį apšvietimą.
„Budėjimo rėžimas reiškia, kad iš nustatyto apšvietimo (tai gali būti 40 proc.), įėjus žmogui, apšvietimas paryškėja (iki 100 proc.), vėliau jis vėl sumažėja. Galima nustatyti, kad apšvietimas ryškėtų tolygiai, pagal nustatytą tvarkaraštį, tarkim, nuo pirmadienio iki penktadienio, keliantis į darbą. Galima namus apsaugoti, suprogramuojant situacijas, kurioms įvykus, apšvietimas virsta akinančiu, mirgančiu, neleidžiančiu laisvai orientuotis aplinkoje ir jeigu jūsų nėra namuose, kaimynams signalizuojančiu apie įsilaužėlį“, – pasakoja E. Maslauskas.
Valdyti apšvietimą taip pat labai lengva – pakanka sukti ratuku ir juo reguliuoti apšvietimo srautą. Tai intuityvus apšvietimo valdymas, skirtas visoms amžiaus grupėms. Juk vientisas apšvietimas sukuria jaukumą namuose.
Saugo gyvybes
Projektų vadovas Vytautas Zamalaitis iš SCHELL sutiko konferencijos dalyviams papasakoti tema, kuri susilaukia dėmesio tik kam nors nutikus, tada kai visuomenes sudrebina žinios apie ligas ir net netikėtas mirtis. Ši liga, apie kurią kalbėjo V. Zamalaitis, labiausiai paplitusi vakarų kultūroje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje), tačiau tokių atvejų užfiksuojama ir Lietuvoje.
Pranešėjas konferencijos dalyviams pasakoja, kad pirmasis jos protrūkis buvo 1972 metais, legionierių suvažiavime, kuriame legionelioze užsikrėtė daugiau nei 200 žmonių, iš jų 32 atvejai buvo mirtini. Tai liga, kurios sukėlėjus mes įkvepiame. Ja dažniau serga vyrai, vyresnio amžiaus ir silpnesnį imunitetą turintys žmonės.
Lietuvoje buvo 63 atvejai, daugiau nei 9 proc. baigėsi mirtimi. Ligų prevencijos organizacijos vykdydamos Europos komisijos užsakymą pateikė rekomendacijas kaip kovoti su šia liga. Ataskaita plati: atlikti laboratorinius tyrimus, daryti termošokus ir pan. Todėl SCHELL sukūrė sistemą, kuri žengia į skaitmenizacijos laikotarpį.
„Šiandien viską galima atlikti nuotoliniu būdu. Todėl ir šią sistemą valdyti galima kompiuteriais ar kitais išmaniaisiais įrenginiais. Tiesa, termošoko padaryti automatiniu būdu nepavyks. Iki 70 laipsnių C užvirintu vandeniu praplauti vandentiekį teks mechaniniu būdu. Bet ir čia yra palengvinimas – užteks vieno mygtuko paspaudimo“, – sako pranešėjas.
V.Zamalaitis pristato, kad ši sistema gali būti integruota į bendrą išmaniojo namo sistemą su specialia sąsaja.
Kas duoda impulsą inovacijoms?
Technologijų daug, atrodo, kad gamintojai pagalvoja už mus ir dirba mūsų kokybiško gyvenimo vardan. Tačiau kas tampa tuo impulsu inovacijoms ir progresui?
„Cloud architektai“ vadovas Antanas Dagelis konferencijos dalyviams priminė trumpą architektūros ir inovacijų raidą. Pirmasis impulsas – karas. Kuomet buvo statomos pilys ir ieškoma būdų jas įveikti.
„Architektas turėjo iššūkį sukurti kažką kas mus apsaugotų, taip gimė pilys, apsauginės sistemos, geresni ginklai. Šiandien pagrindinis iššūkis – klimato kaita. Mes matėme gražų namą Maldyvuose. Prieš dešimtmetį ten buvo patys nuostabiausi planetoje koralai, šiandien apie 60 proc. jų nelikę. Po 20 metų būsime praradę daug dalykų, kuriais grožimės dabar“, – teigia A. Dagelis.
Pranešėjas pastebėjo, kad šiandien visi dalyvaujame varžybos – kas padarys greičiau, daugiau, įdomiau… Bendrovės pristatė naujausias technologijas, tačiau po metų, greičiausiai, jau bus naujos technologijos. Tuo tarpu, architektūra stagnacijoje. Tada klausiame – BIM ar ne su BIM?
„BIM nepadeda sugalvoti ir nepadeda sukurti puikių idėjų. Tačiau ši metodologija padeda sukurti dizainą greičiau, išspręsti problemas greičiau ir užtikrinti sklandesnį projektavimo bei statybų procesą“, – sakė architektas, rodydamas visą eilę BIM kuriamos estetikos pavyzdžių, tarp jų matėme, ir centrinę Lietuvos banko būstinę.
Namas be inžinerijos …?
Ignas Jankauskas UAB Šilumos Namai inžinierius ir įmonės įkūrėjas pastebėjo, kad architektūra yra kažkas patrauklaus, seksualaus, tai dėl ko norisi gyventi, o inžinerija … kažkokie vamzdžiai. Tarp architektūros ir inžinerijos kol kas nėra sintezės. Vis dėlto, kaip atrodytų namas be inžinerijos?
„Šiuolaikiniame name be inžinerijos neišgyventumėme arba trūktų oro, sirgtume. Tai lyg užburtas ratas. Kaip sukurti sintezę tarp inžinerijos ir architektūros? Manau, kad atsakymas yra pamatuotuose sprendimuose – daryti tik tiek kiek reikia. Ką turime pasiekti?“, – teigė pranešėjas.
I.Jankauskas primena, kad oro temperatūra patalpoje turėtų siekti žiemą 22 C, vasarą – 24 C. Rodydamas grafiką pranešėjas atkreipia dėmesį į 5 proc. anomalijas. Tai yra skaičius žmonių, kurie visada bus nepatenkinti. „Šilumos namai“ bendrovės įkūrėjas sako, kad neracionalu visų poreikius taikyti prie šių anomalijų, racionaliau – 5 proc. poreikius spręsti individualiai.
Kodėl šis principas veikia? Nes galima pasiekti puikių rezultatų su minimaliomis sistemomis. Paprasti sprendimai veikia. Tereikia pasirinkti teisingus produktus.
Gamta yra geriausia architektė
Sergey Makhno Architects direktorius Aleksandras Dymnich klausė susirinkusiųjų kokią architektūrą kursime ateityje: šimtaaukščius dangoraižius ar ekologines gyvenvietes?
„2030 metais 66 proc. žmonių gyvens miestuose. Kokie tie miestai bus? Ar socialinė architektūra bus geresnė nei yra dabar? Iki šiol architektūra per daug akcentavo pastatus, o ne aplinką. Dabar turime kitokias užduotis – stebėti ir kurti gatves, programuoti žmonių elgesį. Mes norime, kad pastatai būtų geriausi kokie tik gali būti. Tačiau architektūroje nėra nieko nuobodaus, negalima visko sudėti į pastatą pagal iš anksto sudarytą sąrašą“, – sako A. Dymnich.
Pranešėjas akcentuoja, kad geriausią architektūrą kuria gamta. Kaimas duoda saugumą, laisvę, gryną orą, natūralumą, ryšį su gamta. Kiekvienas miestas ir žmogus susijęs tarpusavyje. Todėl architektai naudoja kuo daugiau technologijų, norėdami sukurti paprastą pasaulį, kuriame gera gyventi. Sukurk savo pasaulį.
—-
Konferenciją „Technologijos ir inovacijos architektūroje bei statyboje“ organizavo STRUCTUM ir Lietuvos architektų sąjunga. Konferencijos rėmėjas: UNIDECO Konferenciją moderavo LAS kūrybos direktorius Marius Dirgėla.
