Spalio 29 d. STRUCTUM kartu su Lietuvos architektų sąjunga pakvietė į konferenciją „Vertę kuriantys pastatai. Architektūra žmogui, miestui ir gamtai“. Salėje skambėjo daug įdomių minčių, tarp jų ir ta, kad architektūra turi galią kurti tvarią vertę tik tada, kai yra grindžiama atvirumu visuomenei, giliu vietos pajautimu ir pagarba istorijai.
Gausiai susirinkusius į šią reikšmingą konferenciją pasveikino STRUCTUM konferencijų moderatorius, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla ir pakvietė pranešėjus pasidalyti idėjomis, patirtimi bei projektais, atskleidžiančiais, kokie gi sprendimai leidžia pastatams išlikti vertingiems ne tik šiandien, bet ir ateityje.
Langai, išsaugantys architektūros charakterį
Konferenciją pradėjo Tomas Narkus, technologiškai pažangių, nestandartinių formų ir konstrukcijų langų gamybos įmonės „Doleta“ projektų vadovas. Jis gilinosi, kokį vaidmenį ilgalaikėje pastatų estetikoje atlieka langų dizainas. Skaitydamas pranešimą „Kai kokybė tampa patirtimi: langai, išsaugantys architektūros charakterį“ jis pristatė atstovaujamos įmonės pasiekimus.
„Doletai“ ne kartą buvo patikėta atkartoti sudėtingiausius paveldo pastatų langus. T. Narkaus žodžiais, gaminti langus senoviniams ar paveldo pastatams yra itin sudėtinga, nes kiekviena anga yra unikali. Tenka identiškai atkurti senųjų langų profilį, rėmo storį, lango padalijimus ir net originalias dekoratyvines detales. Paveldo langams reikia daug rankų darbo, o į istoriškai atrodantį rėmą įmontuoti storą paketą, neprarandant konstrukcijos tvirtumo, yra aukščiausio meistriškumo įrodymas.
„Visos mūsų nestandartinių langų idėjos atsirado iš architektų pageidavimų. Besivejant aliuminio rėmo plonumą ir eleganciją, mums pavyko sukurti medinį 55 mm profilio rėmą“, – neslėpė pasididžiavimo pranešėjas, pristatęs ir kitus įmonės produktus, kaip automatiniai ir lenkti langai, „Lift & Slide“ sistemos.
Langų charakterį, T. Narkaus teigimu, lemia subtilios detalės, natūralios medžiagos ir tikslios proporcijos. Didžioji dalis „Doletos“ produkcijos eksportuojama, tačiau įmonė nori šį santykį pakeisti – daugiau dirbti Lietuvoje, nes vis daugiau NT plėtotojų randa lėšų kokybiškiems išskirtiniams langams.
Pastato mikroklimatas: vertė, kurios nematyti
Rolandas Kuprys, „Panasonic Heating & Cooling“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims, skaitydamas pranešimą „Pastato mikroklimatas: vertė, kuri slypi ore“ aptarė, kokius gi oro kokybės rodiklius kiekvienam iš mūsų, besirūpinančiam savo sveikata, patartina stebėti.
„Pastato vertė ir ilgalaikė sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jame esančių žmonių savijautos, kurią lemia vidaus aplinkos mikroklimatas. Kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį, net 90 proc., žmonės praleidžia uždarose patalpose, prasta oro kokybė ar diskomfortas ilgainiui lemia, kad pastatai tampa funkciniu bei komerciniu požiūriu pasmerkti“, – teigė R. Kuprys ir pristatė patentuotą oro valymo technologiją nanoe™ X, kurios pagrindas – mikroskopiniai vandens lašeliai su aktyviuoju deguonimi (hidroksilo radikalais).
Ši technologija surenka nematomą drėgmę iš patalpos oro ir, paveikusi ją aukšta elektros įtampa, paverčia trilijonais mikroskopinių vandens dalelių. Šios dalelės kartu su oro srautu išpučiamos į kambarį, kur aktyviai ieško teršalų – virusų, bakterijų, alergenų ar kvapų molekulių ir juos neutralizuoja, nenaudodamos jokių cheminių medžiagų. Technologija puikiai pasiteisina įvairios paskirties pastatuose – nuo verslo objektų iki individualių namų.
Architektūrinis stiklas – ne tik fasado apdaila
Konferencijos pranešimų programą papildė Valdas Virbalas, aukščiausio lygio architektūrinio ir struktūrinio stiklo apdirbimo įmonės GLASSBEL komercijos direktorius. Jis pabrėžė, kad jo atstovaujama įmonė šiandien pripažįstama viena iš technologinių lyderių Europoje.
V. Virbalas pristatė įspūdingiausius projektus pasaulyje – nuo Niujorko iki Dubajaus, – kuriuos įgyvendinant prisidėjo ir Klaipėdos įmonė GLASSBEL.
„Rinkoje didžiulis dėmesys kreipiamas į stiklą, kuris apsaugo migruojančius paukščius nuo susidūrimų su fasadais. Tai milžiniška problema, apie kurią mažai kalbama“, – aptardamas architektūrinio stiklo tendencijas, savo pranešime „Architektūrinis stiklas, kuriantis ilgalaikę vertę“ akcentavo V. Virbalas ir papasakojo, kad įmonė jau penkerius metus paukščių apsaugai naudoja aplinkai draugišką inovaciją – stiklo ėsdinimo lazeriu sistemą ir specialias UV dangas.
Įmonė taip pat didžiulį dėmesį skiria funkciniam stiklo ilgaamžiškumui bei saugumui. Šį užtikrina tokie produktai kaip struktūrinės stiklo briaunos, priešgaisrinis stiklas bei uraganams atsparios sistemos.
GLASSBEL stiprina lyderystę žaliojoje architektūroje, padėdama projektams pelnyti prestižinius LEED ir BREEAM tvarumo sertifikatus. Tai pasiekiama integruojant pastatuose fotovoltinius saulės modulius.
GLASSBEL iš gamyklos išaugo į strateginį architektūrinių inovacijų partnerį, gebantį transformuoti drąsiausias vizijas. Tai įrodo ir vienas iš pastarųjų įmonės projektų – „Tautos namai“ ant Tauro kalno Vilniuje. Šiam objektui įmonė pagamino specialių formų ir nestandartinių matmenų stiklo sistemas fasadui.
Transporto infrastruktūra – miesto vartai ir kasdienė patirtis
Michele Salvi, ZHA asocijuotasis direktorius, pasakojo apie „ZHA strateginių transporto mazgų projektus Vilniuje“ (ZHA Transport hub projects in Vilnius). Vilniaus autobusų stoties ir jos prieigų transformaciją biuras atlieka bendradarbiaudamas su Italijos kraštovaizdžio architektų biuru LAND bei Lietuvos specialistais.
Naujasis autobusų stoties terminalas bus statomas dabartinės Stoties aikštės teritorijoje priešais geležinkelio stotį. Pagrindinis architektų tikslas vienoje vietoje sutelkti miesto viešąjį transportą, tarpmiestinius bei tarptautinius autobusus.
Priešais stotį bus sukurta visiškai nauja reprezentacinė Stoties aikštė, kuri sujungs abu transporto terminalus ir taps žaliąja miesto erdve, ne tik tranzito zona.
„Kurdami naująjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, pagrindiniu pastato dizaino ir struktūros įkvėpimo šaltiniu pasirinkome tradicinius lietuviškus šiaudinius sodus ir baltų folkloro rombo motyvus“, – etnografinio paveldo ir parametrinės architektūros derinį kitam įgyvendinamam projektui pristatė M. Salvi.
Tradicijų ir ekologijos idėją architektai perkėlė į terminalo tvarumą. Jis projektuojamas naudojant natūralias medžiagas, pasyvų mikroklimato valdymą, išmaniąją hibridinę ventiliaciją ir saulės jėgaines ant stogo, siekiant aukščiausio BREEAM „Excellent“ ekologinio įvertinimo.
Vilniaus atvykimo terminalas, anot M. Salvi, – unikalus parametrinės architektūros pastatas, sujungsiantis milžiniškas stiklo plokštumas su visiškai atviromis medinėmis stogo konstrukcijomis. Jis bus vienas pirmųjų tokio masto tvarios aviacijos pavyzdžių regione.
Teisiniai sprendimai statybų sektoriuje
Sandros Golcovos, bendrovės KOORDI pardavimų vadovės, pranešimas „Legalus nelegalios statybos įteisinimas pagal galiojančius LR įstatymus“ sukėlė nemenką klausimų bangą. Kaip tai galima padaryti?
„Įregistruoti galima sujungus trijų sričių teisines žinias: teritorijų planavimą, statinių projektavimą ir statinių pridavimą“, – atsakė besidomintiems Sandra Golcova.
Iš pradžių Kaune, o dabar ir Vilniuje veiklą vykdanti konsultacinė įmonė KOORDI imasi sudėtingų ar net neįmanomais vadinamų statinio teisinės registracijos atvejų. Įmonės komandos branduolys – teisės, architektūros ir inžinerijos ekspertai – dirba, kad net sudėtingiausi statybų dokumentų procesai virstų aiškiais ir teisėtais sprendimais.
„Įmonė perima atsakomybę už eigą, sprendimus ir galutinį rezultatą, leisdama klientui nesigilinti į sudėtingus institucijų terminus, taisykles ar procedūrinius niuansus“, – pasakojo S. Golcova.
Jos teigimu, įmonė dirba ten, kur procesai sustoja: kai leidimai praranda galiojimą, dokumentai neatitinka realios situacijos, o institucijos siunčia ratu. Bendradarbiaudama tiek su individualiais asmenimis, tiek su verslais, KOORDI siekia tapti partneriu, kuris stoja į kliento pusę ir net painiausią atvejį paverčia aiškiu, teisėtu ir užbaigtu.
Gaisrinė sauga ir sudėtinga architektūra
Edvardas Charžauskas, UAB „Poliprojektas“ vadovas, pasakojo, kad jo verslas gimė iš realaus rinkos poreikio. Įmonės vadovas pamatė, kad standartiniai gaisrinės saugos reikalavimai Lietuvoje dažnai būna sunkiai įgyvendinami moderniuose pastatuose arba jų aklas taikymas sukuria nepagrįstų rizikų pastato eksploatavimo metu.
Nors „Poliprojektas“ sėkmingai dirba jau 20 metų ir įgyvendino daug sudėtingų, strategiškai svarbių valstybinių objektų, tačiau mato gaisrinės saugos srityje nemažai trūkumų.
Savo pranešime „Gaisrinė sauga ir sudėtinga architektūra – įmanoma, bet yra papildomų sąlygų!“ pranešėjas akcentavo teisinį reguliavimą ir taisykles, kurie nespėja su technologijų pažanga. Griežtos, nelanksčios taisyklės ne apsaugo, o atvirkščiai – dirbtinai apriboja ir blokuoja pažangių inžinerinių bei techninių sprendimų taikymą praktikoje. Dabartiniai priešgaisriniai reglamentai Lietuvoje yra pritaikyti standartiniams pastatams ir visiškai nepritaikyti moderniai, „ypatingos svarbos“ ar vizualiai išraiškingai architektūrai
Pranešėjas kreipėsi į architektus prašydamas priešgaisrinės saugos specialistus įtraukti į sudėtingos architektūros projektavimą nuo pat pat pradžių. Norint sukurti išskirtinį pastatą, gaisrinės saugos strategiją reikia kurti kartu su architektūrine idėja, suprantant pastato misiją ir funkciją, o ne bandyti „įklijuoti“ priešgaisrinius reikalavimus į baigtą projektą.
Tautos namai: ilgas kelias nuo idėjos iki įgyvendinimo
Architektas Daniel Fraile, Madrido architektų studijos „Arquivio architects“ steigėjas, skaitė pranešimą „Nacionalinės koncertų salės projektas: ilga idėjos kelionė nuo pat pradžių iki realybės“ (NKS, National Concert Hall project: The long journey of an idea from scratch to reality).
Mums itin reikšmingą Nacionalinės koncertų salės („Tautos namų“) projektą sukūrusios „Arquivio architects“ vadovas susirinkusiesiems salėje prisipažino, kad prieš pranešimą labai jaudinosi.
„Tai yra vienas didžiausių ir svarbiausių kultūrinės infrastruktūros projektų Lietuvoje, mūsų komandai svarbu nenuklysti ir pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – apie septynerius metus trunkančius darbus, kurie palengva įgyja formą, nuoširdžiai kalbėjo D. Fraile.
Architektas pasakojo, kad didžiųjų salių tūriai iš išorės yra dengiami stiklo bei medinių konstrukcijų deriniu. Šis pasirinkimas suteikia pastatui vizualaus lengvumo.
Tamsiuoju paros metu pastato fasadas subtiliai švytės iš vidaus. Pro stiklines konstrukcijas į išorę sklindanti šviesa pavers kompleksą aiškiai matomu miesto orientyru.
Iššūkiais architektas įvardijo gaisrinę pastato saugą ir tinkamą akustiką. Dėl akustikos teko koreguoti net salių apdailą. Skambesiui testuoti buvo sukurtas sumažintas akustinis salės modelis. Ateinantys metai taip pat bus profesinių išbandymų metai – laukia sudėtingi vidaus apdailos darbai ir aukščiausio lygio scenos inžinerija.
Vilniaus kongresų centras: kontekstas kaip vertybė
Greta Brimė, asocijuotoji „IMPLMNT architects“ partnerė, pranešimu „Vilniaus kongresų centras: kontekstas kaip vertybė“ akcentavo esminę architektūrinę projekto filosofiją – geriausi modernūs pastatai gimsta ne bandant nustelbti aplinką, o išmokus įsiklausyti ir pratęsti jau esamą miesto audinį.
Tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjusios studijos „IMPLMNT architects“ architektės teigimu, naujasis strateginis šalies objektas prie Neries upės nebus egoistiškas monumentas – jis taps taktiška, pagarbia ir integruota Vilniaus dalimi. G. Brimė juokaudama prisiminė, kad vos tik „IMPLMNT architects“ pristatė savo projektą, bendruomenė iškart pastebėjo, jog Kongresų centro lakoniška, monumentali betoninė estetika vizualiai primena architektų E. N. Bučiūtės ir G. Baravyko architektūrinės kalbos sintezę – tarsi tai būtų abiejų architektų kūrybinis „sūnus“.
Sklypas, kuriame iškils Kongresų centras, anksčiau, užuot kūręs, labiau skaidė miesto ryšius. Šiuo projektu norėta prisidėti prie bendros miesto koncepcijos pastatą pritraukti prie upės, kad jis taptų ne fizine siena ar barjeru, o atvira jungtimi su upe.
G. Brimė tikisi, kad pastatas bus gyvas ir tarnaus vilniečiams bei miesto svečiams net tomis dienomis, kai jame nevyks renginiai. Moderni sostinės architektūra turi galią kurti tvarią vertę tik tada, kai ji grindžiama atvirumu visuomenei, giliu vietos pajautimu ir pagarba istorijai.
Pastato vertė – daugiau nei architektūrinė forma
Konferencijos „Vertę kuriantys pastatai. Architektūra žmogui, miestui ir gamtai“ temos apėmė skirtingus projektavimo ir statybos proceso aspektus – nuo didelio masto miesto projektų iki konkrečių pastato elementų, inžinerinių sistemų ir teisinių klausimų.
Pranešimai atskleidė, kad ilgalaikę pastato vertę lemia daugelio veiksnių visuma: vietos kontekstas, architektūrinė kokybė, funkcionalumas, komfortas, saugumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.
Būtent šių aspektų suderinimas leidžia kurti pastatus, kurie svarbūs ne tik kaip fiziniai objektai, bet ir kaip miesto aplinkos, bendruomenių gyvenimo bei kasdienės žmogaus patirties dalis.
Donaldo Žvybo nuotr.
