Seimas priėmė Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, kuris įsigalios 2021 m. sausio 1 d., skelbia Aplinkos ministerija.
„Šis įstatymas reikalingas ne tik visoms šalies savivaldybėms, bet ir kiekvienam gyventojui. Juk nuo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros labai priklauso žmogaus gyvenimo kokybė. Įstatymas panaikina buvusias teisines spragas, dėl kurių dažnu atveju savivaldybių infrastruktūros plėtra buvo chaotiška, ir numato aiškią jos teisinio reguliavimo sistemą“, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Naujasis įstatymas numato, kaip savivaldybių infrastruktūra turi būti planuojama, įgyvendinama ir finansuojama, nustato fizinių ir juridinių asmenų, valstybės ir savivaldos institucijų teises, pareigas ir atsakomybę jos plėtros procesuose. Jis sudarys vienodas galimybes verslui, užtikrins priimtinas sąlygas naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra.
Ilgametė praktika parodė, kad savarankiškai, be numatytų papildomų priemonių, savivaldybėms sunku patenkinti infrastruktūros poreikį. Todėl, remiantis Europos šalių patirtimi, nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojai privalo arba prisidėti kuriant teritorijų plėtrai reikalingą suplanuotą infrastruktūrą, arba sumokėti vienkartinę piniginę įmoką savivaldybei, atsakingai už infrastruktūros plėtrą. Įsigaliojus įstatymui, infrastruktūros įmokų apskaičiavimo tvarka bus vieninga visoje Lietuvoje, o savivaldybės turės teisę nustatyti įmokų tarifus, juos diferencijuodamos pagal pastatų ar žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. Šios įmokos bus mokamos į pačios savivaldybės administruojamą programą, kurios lėšos bus papildoma priemonė infrastruktūros plėtrai ir kompensavimui, užtikrins tolygų šios plėtros kaštų pasidalijimą tarp visų jos naudotojų. Be to, numatytas griežtas programos lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmas.
Naujuoju įstatymu įtvirtintas reguliavimas suteikia galimybę išvengti kaštų perteklinei infrastruktūrai išlaikyti, o vystyti tik suplanuotąją, ir sukuria papildomą priemonę teritorijų plėtrai valdyti. Šiuo tikslu savivaldybės įpareigotos iki 2023 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti prioritetinę infrastruktūrą, jos vystymo etapus ir įvertinti šio vystymo kaštus.
Aplinkos ministerija skelbia, kad savivaldybės suplanuotos neprioritetinės infrastruktūros vystymo riziką prisiima nekilnojamojo turto vystytojai, tačiau numatyta galimybė gauti kompensacijas už patirtas išlaidas – dalintis kaštus, kai prie jų pastatytos infrastruktūros jungsis kiti vartotojai. Visa pastatyta ar įrengta savivaldybės infrastruktūra iki statybos užbaigimo turi būti perduota savivaldybės infrastruktūros valdytojams. Inžinerinės infrastruktūros plėtrai koordinuoti turi būti įsteigta savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus pareigybė.
@Aplinkos ministerijos nuotr.
