Ilgalaikiškumu ir gebėjimu atsilaikyti įvairiems negatyviems vidiniams bei išoriniams veiksniams – štai kuo skiriasi „kokybiškas pastatas“ nuo „gero pastato“. Šiandien statybų pramonė kasdien randa būdų, kaip pagerinti objektų gyvavimo laiką, tobulindama jų projektavimo kokybę, siūlydama geresnes statybines medžiagas ir ieškodama metodų, kaip kuo efektyviau eksploatuoti pastatą.
Apie tai kalbame su Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriumi Aidu Vaičiuliu.
Projektavimas – vienas svarbiausių veiksnių
Pasak A. Vaičiulio, atsparumas (tvarumas) labiausiai priklauso nuo to, kaip pastatas suprojektuotas ir įgyvendintas. Norint įvertinti visą sutaupomą energiją, reikia vertinti energijos sunaudojimą visą pastato gyvavimo laiką ir visose fazėse. Pastato kokybė labai priklauso nuo užsakovo norų, todėl pirmiausia užsakovas turi žinoti, ko jis nori: kokio objekto, kokio statinio, o tada suformuoti pirminę užduotį kartu su projektuotoju. Nuo to, kaip tiksliai užsakovas suformuoja užduotį, labai priklauso pastato ilgalaikiškumas. „Čia labai aiški takoskyra tarp to, kaip mes pastatą naudosime, ir to, kaip mes įvardysime ilgalaikiškumo garantiją. Visame pasaulyje priimtos sertifikavimo schemos, kurios dažniausiai yra trečiosios – nepriklausomos – šalies. Pavyzdžiui, planuojant statyti pasyvųjį namą, jau pirmojo užsakovo ir projektuotojo susitikimo metu nusakoma, ko bus siekiama ir kas bus suprojektuota. Todėl, jeigu užsakovas nežino, ką užsakyti, tai gali gauti netinkamą rezultatą“, – sako A. Vaičiulis.
Pasak pašnekovo, projekto kokybė ir pastato ilgalaikiškumas taip pat labai priklauso nuo projektuotojo kompetencijos: nuo to, kokia jo patirtis, kokie gebėjimai. Taip pat nuo to, ar projektuotojas prisiima projekto vadovo funkciją, ar atlieka konkrečią užduotį ir projekto vadovu tampa pats užsakovas.
Kalbant apie individualių namų statybas, problemų kyla dėl to, kad dažnai architektas projektuotojas neprisiima vadovo funkcijos ir vengia valdyti visą projektą. Šią funkciją jis perduoda pačiam užsakovui, o šis neretai tai įvertina kaip galimybę sutaupyti. Tačiau realiai tokia situacija, kai nėra vieno atsakingo specialisto, gali sumažinti pastato energinį efektyvumą ir, aišku, ilgalaikiškumą. Yra tikimybė, kad užsakovas, kuris nėra specialistas, priverstinai tapęs projekto vadovu, neturės reikiamų kompetencijų ir projektas nebus kokybiškas.
Kodėl reikia tikrinti?
Visiškai pabaigus projektą, laukia kitas etapas – jo patikrinimas. Šiame etape tikrinama projekto kokybė. Jeigu projekto kokybė nėra nustatoma, tai yra tikimybė, kad pagal nesubalansuotą projektą pastatytas pastatas neatitiks tam tikrų reikalavimų. Vėliau, jau statant, subalansuoti netinkamai suprojektuotą pastatą gali būti labai brangu. Pavyzdžiui, jeigu projektavimo metu nesujungtos atskiros dalys, o nesklandumų atsiranda, kai jau vykdomi darbai, galimos papildomos išlaidos. Užsakovas turėtų suprasti, kad projektavimo etapas yra toks pat svarbus, kaip ir statybos. Projektas turi būti tikrinamas, nes nuo jo kokybės priklauso ir atsparumas, ir energinis efektyvumas visą pastato gyvavimo laiką, jeigu visi šie kriterijai netinkamai apgalvoti pateikiant pirminę užduotį, tai, tikėtina, kad projektas bus nesubalansuotas ir netinkamas.
Pasak A. Vaičiulio, statybų etape vienas svarbiausių asmenų yra techninis prižiūrėtojas. Jo funkcija yra prižiūrėti, kad atliekami darbai atitiktų projektą. Taigi, jeigu projektas nėra tinkamai išbaigtas, su visais darbo brėžiniais ir nepatikrintas, tai prižiūrėtojas savo funkcijas atlieka tik vadovaudamasis savo bendru išsilavinimu ir prieš tai turėta patirtimi. Techninio prižiūrėtojo kompetencija ir statusas yra labai svarbūs, nes jis turi prižiūrėti, ar viskas statybų metu atliekama vadovaujantis projektu. Pavyzdžiui, statant pasyvųjį namą, kai projektas jau patikrintas, jį galima keisti, tačiau tokiu atveju jis turi būti tikrinamas iš naujo.
Tinkamos eksploatacijos svarba
Kalbant apie pastato eksploatavimą, labai svarbu, kad būtų tikrinamas ne tik projektas, bet ir objektas. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių įstatyminėse bazėse numatyta, kad, kaip energinio efektyvumo ir kokybės užtikrinimo elementas, būtų tikrinamas pastato sandarumas. Jis yra viena iš penkių funkcijų, nusakančių pastato kokybę. Jei pastatas nėra sandarus, tai, tikėtina, kad ir kiti darbai atlikti netinkamai.
„Šiandien nėra pigesnio ir paprastesnio būdo patikrinti pastato kokybę, nes visi kiti matavimai trunka ilgai ir jiems reikia daug papildomos įrangos, kuri brangiai kainuoja. Sandarumo matavimai neparodys, ar sudėtos tinkamos medžiagos, tačiau juos atlikus bus galima pamatyti, ar jos sudėtos kokybiškai“, – sako A. Vaičiulis.
Pastato ilgalaikiškumas ir atsparumas priklauso ne tik nuo projektavimo ar statybos, bet ir nuo jo eksploatavimo. Neatsakingas eksploatuotojas gali nugyventi pastatą labai greitai, nesvarbu, iš ko ir kaip jis pastatytas.
