Namo konstrukcija ir panaudotos statybinės medžiagos gali turėti lemiamos įtakos jo energiniam efektyvumui. Vis daugiau šeimų ieško tvaraus, energiją taupančio ir iš natūralių medžiagų pastatyto namo, norėdami gyventi sveikame ir aplinkai draugiškame būste.
Pastatams statyti pasaulyje kasmet sunaudojama apie 25 proc. viso pasaulio medienos, 40 proc. akmens, smėlio ir žvyro bei 16 proc. vandens. Statybinių medžiagų gamybos procesas labai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimo į atmosferą.
Sparčiai besikeičiančiame statybų sektoriuje vystytojai, architektai, inžinieriai ir statybininkai ieško naujų medžiagų ir technologijų, kurias būtų galima pritaikyti statybose, užtikrinančiose energijos vartojimo efektyvumą, išteklių taupymą, mažesnes sąnaudas ir statinio ilgaamžiškumą. Pereinama prie tvarios statybos ir naujiems pastatams statyti siekiama naudoti natūralias bei aplinką tausojančias statybines medžiagas – geriausius sprendimus sukūrė pati gamta.
Bambukas
Pasaulyje didėjant ekologiškų ir tvarių statybinių medžiagų paklausai, auga bambuko populiarumas. Ši milžiniška žolė pasižymi neįtikėtinai dideliu savaiminio atsinaujinimo greičiu: kai kurios bambuko rūšys per 24 valandas užauga iki 90 cm. Bambukas plinta savaime, atželdamas kaip bet kuri žolė, kas 4–5 metai tereikia nukirsti derlių.
Bambukas yra neįtikėtinai patvarus, taip pat pasižymi puikiu gniuždymo atsparumu, todėl yra pranašesnis už medieną ar betoną. Jis yra daug lengvesnis nei kitos statybinės medžiagos, todėl jo transportavimas sunaudoja mažiau energijos.
Bambukas naudojamas įvairiai, įskaitant popieriaus, tekstilės ir statybos medžiagų bei gaminių kūrimą interjero (grindys, sienos, lubos, baldai) ir išorės (paklotai, dailylentės, stalių gaminiai) pritaikymui. Bambuko gaminius verta rinktis vietoje neatsinaujinančių medžiagų, tokių kaip metalai, plastikai ar keramika.
Bambuko stiebas yra itin draugiška aplinkai statybinė medžiaga: jokios kitos statybinės medžiagos negalima nuimti, džiovinti ir naudoti tiesiogiai kaip labai efektyvią konstrukcinę statybinę medžiagą. Nors naudojant bambuko stiebą galima sukurti daug aukščiausios klasės architektūrinių konstrukcijų, bambukas dažnai vis dar laikomas „vargšo žmogaus mediena“. Bet bambuko lentos, plokštės ir sijos turi didžiulį potencialą kaip labai kieta, stabili ir estetiška apdailos medžiaga, o fanera naudojama interjero dizaino elementams, tokiems kaip sienų danga ir grindys.
Grybiena
Singapūro ir Šveicarijos mokslininkai neseniai pradėjo penkerių metų trukmės tyrimų projektą siekdami išsiaiškinti, kaip statyboje gali būti panaudotas grybų komponentas, žinomas kaip grybiena – gyva, auganti statybinė medžiaga. Grybienoje gausu tokių medžiagų kaip celiuliozė ir chitinas, kurios yra mechaniškai stiprios. Ji taip pat yra atspari, lengva ir sugeria garsą. Grybiena yra organinė ir biologiškai skaidi – panaudota ji gali būti kompostuojama.
Tai reiškia, kad atsinaujinantis statybinis blokas gali grįžti į žemę. Be to, grybienai augti nereikia dirvos – ji gali augti atliekose, tokiose kaip maisto atliekos ar lapai. Ant atliekų augantis grybienos tinklas veikia kaip natūralūs klijai ir ši masė atrodo kaip baltas pūkas. Greitai augantys grybienos siūlai sujungia birias atliekas į masę ir sudaro „grybų plytų“ blokus. Grybiena išskiria baltymus, kurie leidžia siūlams susijungti su atliekų masės fragmentais. Šis procesas trunka nuo trijų iki keturių savaičių. Iš grybienos pagrindu pagamintos masės suformuojamos statybinės plytos, kurios kaitinamos, kad grybiena nustotų augti.
Grybų plytas galima suspausti, kad padidėtų jų tankis ir gniuždymo stiprumas. Bet statybinės medžiagos, pagamintos iš grybienos, yra daug silpnesnės nei betonas ar plienas. Tad konstrukcijoms iš grybienos blokų reikia tinkamų struktūrinių formų, kad jos būtų stabilios. Grybienos pagrindu pagamintos medžiagos taip pat gali būti naudojamos kaip grindų plytelės ir akustinės plokštės. Grybų šaknų sistema yra natūrali alternatyva plastikui architektūroje, nors iš grybų pastatytas namas ar pastatas gali skambėti kaip tolima ateitis.
Augalinės kilmės poliuretano putos
Augalinės kilmės poliuretano putos dažniausiai gaminamos iš natūralių medžiagų, tokių kaip bambukas, kanapės ir rudadumbliai. Biologinio pagrindo poliuretano putų preparatas, kuriame naudojamas ligninas iš kukurūzų stiebų fermentinės hidrolizės likučių, yra pramoninės celiuliozės etanolio pramonės atliekos – šis biologinis poliolis pakeičia naftos pagrindu pagamintą polieterio poliolį.
Nauja augalinių produktų rūšis leidžia panaudoti izoliavimo medžiagą, nepakenkiant aplinkai. Izoliacijai naudojamos putos išsiskiria dideliu atsparumu drėgmei ir karščiui, puikia akustika ir apsauga nuo pelėsių ir kenkėjų. Ši medžiaga taip pat turi didesnę šiluminę varžą, ji izoliuoja geriau nei stiklo pluoštas ar polistirenas. Nepaisant daugelio augalinės kilmės standžiųjų putų pranašumų, jos užima daug mažiau rinkos nei alternatyvos, gaunamos iš iškastinio kuro.
Latvijoje, Rygos technikos universitete ir Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute, atsinaujinančių žaliavų pagrindu neseniai pagaminti standžiųjų poliuretano putų ir nanomolio kompozitai. Mokslininkų komanda įrodė, kad augalinės kilmės standžios putos, pagamintos iš talų ir rapsų aliejaus riebalų rūgščių, savo veiksmingumu yra panašios į standžias poliuretano putas. Standžioms PU putplasčio šilumos izoliacijoms iš biologinių poliolių kurti buvo naudojami keli biologiniai polioliai. Rapsų aliejus ir talų aliejus buvo naudojami kaip aukštos funkcionalumo biologinės poliolio sintezės žaliava. Tad kietoms PU putoms gaminti galima naudoti atsinaujinančią žaliavą ir gauta medžiaga puikiai tarnautų kaip šiluminė izoliacija.
Šiaudai
Šiaudai yra šalutinis žemės ūkio grūdų pramonės produktas, kuris dažniausiai sudeginamas arba kompostuojamas. Mokslininkai akcentuoja puikias šiaudų izoliacines savybes. Laikomi sausi jie gali tarnauti šimtus metų, todėl šiaudai – puiki ekologiška statybinė medžiaga. Kaip ir daugelis tvarių statybinių medžiagų, šiaudų ryšuliai statybos pramonėje buvo naudojami šimtmečius, ypač prieš pramonės revoliuciją – namų sienoms statyti ir stogams dengti. Nors šiais laikais šiaudų ryšuliai tarnauja įvairiems tikslams, jie vis dar išlieka tvari ir efektyvi statybinė medžiaga. Tai atsinaujinantis šaltinis, itin ekonomiškas ir lengvai prieinamas, turintis mažą anglies pėdsaką. Šiaudai yra 100 proc. biologiškai skaidūs.
Šiaudų ryšulių izoliacija yra viena veiksmingiausių klimato sąlygomis, kur namų šildymas ir vėsinimas yra būtini norint užtikrinti komfortą. Šiaudų ritiniai paprastai sveria nuo 25–40 kg, o 180 kv. metrų namo statybai reikia apie 300 vidutinio dydžio šiaudų ryšulių. Šiaudai gerai sukimba su sienų tinku ir užtikrina gerą šilumos izoliaciją, taip pat gerai atspindi saulės šviesą, tad saugo patalpas nuo perkaitimo.
Avių vilna
Avių vilna yra natūrali izoliacinė medžiaga. Dėl unikalių vilnos savybių avys gali ištverti labai šaltas žiemas. Vilną sudaro milijonai mažyčių oro kišenių, kurios sukuria izoliacinį barjerą nuo didelio karščio ar šalčio. Tai atsinaujinantis išteklius, ji tvari ir saugi liesti – skirtingai nei stiklo vata ir akmens vata, kurios sudirgina. Tai vienintelis pluoštas, kuris natūraliai atsparus liepsnoms.
Vilna taip pat gali natūraliai reguliuoti drėgmės lygį namuose. Unikali avių vilnos konsistencija leidžia jai sugerti drėgmės iki 33 proc. savo svorio. Kai vilnos pluoštas sugeria drėgmę, jis išskiria mažai šilumos energijos – ši šiluma neleidžia susidaryti kondensatui. Vilna gali stabilizuoti temperatūrą ir reaguoti į drėgmę, nepablogindama savo izoliacinių savybių, o tai reiškia, kad vilna veikia kaip buferinė medžiaga ir kaip izoliatorius.
Avių vilna puikiai dera su medinėmis konstrukcijomis. Medžiagoje esantys pluoštai ištraukia drėgmę, kuri kondicionuojasi, ir apsaugo pastato konstrukcijas. Vilna kvėpuoja – tokia savybe nepasižymi jokia kita izoliacinė medžiaga. Avių vilna taip pat gali padėti išvalyti patalpų orą – ištraukti ir kaupti kenksmingus LOJ, tokius kaip azoto dioksidas ir formaldehidas, kurie kenkia patalpų oro kokybei. Tai natūralus baltymas, sudarytas iš daugybės skirtingų aminorūgščių, todėl sugeria kvapiąsias medžiagas ir jas neutralizuoja.
Žemės plytos
Žemės plytų sienos turi daug privalumų, palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis. Žemė yra aplink mus, tai reiškia, kad ji yra gana pigi ir atsinaujinanti statybinė medžiaga. Sienos, pastatytos iš žemės, suteikia puikią šilumos izoliaciją. Purvo plytoms gaminti naudojami lengvai prieinami ištekliai, tokie kaip purvas, smėlis, molis ir vanduo. Dažniausiai jos gaminamos karšto klimato zonose, kuriose nėra pakankamai akmens ar medienos.
Tradicinės dumblo plytos gaminamos sumaišius purvą, smėlį, molį ir vandenį bei rišamąją medžiagą, pavyzdžiui, šiaudus. Tada šis mišinys supilamas į formą ir paliekamas džiūti apie 25 dienas. Presuotos purvo plytos gaminamos naudojant mažiau vandens ir suspaudžiamos veikiant slėgiui. Norint, kad presuotos purvo plytos būtų patvaresnės, reikės rišiklio, pavyzdžiui, cemento. Saulėje išdžiovintų purvo plytų gyvavimo laikas – apie 30 metų. Krosnyje džiovinamos arba degintos plytos įgauna keramikos kokybės, todėl jos yra tvirtesnės ir tarnauja ilgiau.
Plaušamolis – statybinė medžiaga iš molio ir kapotų šiaudų, paliekama išdžiūti saulėje, taip pagaminant nedegtas plytas. Jos panašios į molio plytas ir naudojamos aplinkai draugiškiems namams statyti, yra patvarios ir užtikrina gerą izoliaciją žiemą bei vėsą vasarą. Į plytų mišinį dažnai dedami šiaudai ar kiti stiprūs pluoštai, kurie padeda sumažinti įtrūkimus. Purvo plytos sujungiamos purvo skiediniu ir gali būti naudojamos sienoms, skliautams ir kupolams statyti. Naudojant patikimą pasyvią statinio konstrukciją ir kitas tinkamas medžiagas, purvo plytų namas priartėja prie minimalaus poveikio aplinkai idealo.
Mediena
Mediena – natūrali ekologiška statybinė medžiaga. Laminuotos medienos plokštės, klijuotosios sijos ir kiti naujausios kartos medienos gaminiai leidžia statyti tvirtus daugiaaukščius medinius namus (aukščiausias medinis pastatas pasaulyje yra 86 metrų aukščio „Mjøstårnet“ pastatas Norvegijoje). Europoje grynasis metinis medienos atsargų prieaugis miškuose yra 200–300 mln. m3 per metus. Bet medžių kirtimas komerciniais tikslais daro niokojantį poveikį aplinkai. Milijonai gyvūnų ir augalų rūšių praranda savo namus. Kertant miškus, į atmosferą išskiriama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Dėl to labai svarbus medienos perdirbimas ir pakartotinis naudojimas. Kiekvienais metais pastatoma milijonai namų ir tiek pat nugriaunama, o vertinga mediena tampa atlieka. Deja, daug kirtimo ir griovimo medienos patenka į atliekas. Svarbu į tai atsižvelgti statant namus, nes perdirbtos medienos pasirinkimas taip pat padeda gamtai. Medienos atliekos yra brangus išteklius.
Ossip van Duivenbode nuotr.
Regeneruota mediena yra tokia, kuri naudojama pakartotinai, paprastai kaip statybinė medžiaga. Mediena, pašalinta iš nugriauto pastato, įgauna antrą gyvenimą kaip naujas produktas. Iš tokios medienos gali būti pagaminti baldai, lentos terasoms ir net rėmai meno drobėms. Pakartotinai naudojant ir perdirbant medieną sumažėja poreikis kirsti medžius.
Perdirbta mediena (taip pat vadinama regeneruota mediena) yra puikus pasirinkimas visiems, norintiems įsigyti ekologiškesnių pirkinių. Perdirbti medžio masyvo mediniai baldai unikalūs, nes kiekvienas perdirbtos medienos gabalas pasižymi būdingomis savybėmis. Gaminiai iš regeneruotos medienos prisideda prie tvarumo.
Natūralių, tvarių ir energiją taupančių medžiagų naudojimas statybai yra tvaraus vystymosi dalis. Ekologiški pastatai ir natūralios medžiagos užtikrina geresnę gyvenimo kokybę ir padeda mažinti poveikį aplinkai.
