Ekologiška ir funkcionali erdvė yra šiandienos siekiamybė, garantuojanti ne tik praktiško gyvenimo būdo bei sveikos gyvensenos sinergiją, bet ir lygiagrečius žingsnius greta naujausių tendencijų tiems, kurie vertina inovacijas bei stilių. Apie tai geriausi Lietuvos architektai ir kiti savo srities profesionalai diskutavo lapkričio 26 d. vykusioje „Structum“ konferencijoje „Žaliasis interjeras – etiškas dizainas, sąmoninga disciplinos siekiamybė“.

Paskutinei konferencijai šiais metais toną davė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla, kurio įžvalgos visuomet praskaidrina atmosferą. Nors konferencija šį kartą vyko „online“ formatu, ji sudomino daugiau nei 500 klausytojų.

Ar žalia vonia vėl madinga?

Šių metų konferencijoje apie interjerą nemažai dėmesio skirta vonios kambariui, jo interjero galimybėms ir naujovėms. Net keli pranešėjai, atstovaujantys skirtingoms užsienio kompanijoms, atkreipė dėmesį į vonios kambario tvarumą ir jame esančių komponentų svarbą.

Vienas iš pranešėjų, „A&D Accounts Emena“ direktorius Karlas Lennonas, kalbėjo apie vandens industrijos naujoves, kurios ne tik kuria patogumą, bet ir palaiko tvarumo idėją. Anot jo, šiuolaikinis produktas turi būti kokybiškas, išskirtinio dizaino ir tvarus.

„Pasauliui stojus į akistatą su COVID-19 virusu, ypatingas dėmesys skiriamas higienai, todėl labai populiarėja produktai, kuriuos galima valdyti be tiesioginio kontakto. Toks sprendimas ypač reikalingas viešosiose erdvėse“, – patikino K. Lennonas.

Pasak pranešėjo, vanduo, kurį mes įpratę matyti bėgantį iš čiaupo, įgauna vis kitas formas per kuriamus produktus.

UAB „Geberit“ prekybos atstovas Lietuvoje Tadas Ivanauskas konferencijos klausytojams uždavė provokuojantį klausimą: „Ar žalia vonia vėl madinga?“ Ne, šį kartą pranešėjas kalbėjo ne apie spalvą, kuri kadaise buvo madinga vonios kambario interjere, o apie tvarumą ir ekologiją.

„Nereikia pamiršti, kad bene didžiausią poveikį aplinkai – daugiau nei 70 % – produktas daro naudojimo procese“, – pabrėžė T. Ivanauskas.

Apie vonios kambario potencialius pokyčius kalbėjo ir „Laufen Nordic“ biuro vadovas Baltijos šalyse Nerijus Bakšys. Anot jo, žaliasis interjeras jau seniai nebėra mada, tai viso pasaulio kasdienės dienotvarkės klausimas. N. Bakšys pristatė ir naują sanitarinių sistemų paradigmą – šlapimo atskyrimo technologiją.

Kodėl svarbu skaityti etiketes?

UAB „Akzo Nobel Baltics“ generalinis direktorius Ramūnas Urbonas akcentavo tvarumo svarbą dažų srityje. Pranešėjo tikinimu, jam ne kartą teko išgirsti klientų klausimą: „Ar turite ekologiškų dažų?“

Pasak R. Urbono, nereikia pamiršti, kad dažai yra cheminis mišinys, sudarytas iš įvairių medžiagų, įskaitant ir lakiuosius organinius junginius (LOJ), kurie gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Dažai pagal LOJ emisijos tyrimus užima antrą vietą po automobilių taršos.

„Jau kelis dešimtmečius stengiamasi, kad dažuose LOJ kiekis būtų kuo mažesnis. 2004 m. buvo išleista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurioje aiškiai nurodyta, kokios paskirties dažams

galimas didžiausias LOJ kiekis sudėtyje. Nuo to laiko gamintojai privalo nurodyti, kiek LOJ yra konkrečiame produkte“, – paaiškino R. Urbonas.

Anot jo, norint įvertinti dažų poveikį aplinkai, reikia ant pakuočių ieškoti aplinkos apsaugos ženklų, patikrinti, koks yra LOJ kiekis produkte. Ne mažesnę reikšmę produkto tvarumui turi ir jo ilgalaikiškumas.

Ką gali išmaniosios technologijos?

Šiuolaikiniam verslui itin svarbu būti kuo tvaresniam, užtikrinti ne tik klientų, bet ir darbuotojų patogumą, ypač tada, kai atsiranda vis daugiau nenumatytų aplinkybių. Prisitaikyti prie bet kokios situacijos gali padėti šiuolaikinės technologijos. UAB „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis įsitikinęs, kad išmaniosios technologijos taip pat gali prisidėti prie žaliojo interjero kūrimo.

Pranešėjas pristatė naujojo „JUNG Vilnius“ biuro technologines galimybes. Primename, kad šis objektas buvo pristatytas žurnalo „Structum“ spalio numeryje.

R. Skurdenio teigimu, prie resursų ir energijos taupymo gali ypač prisidėti inžinerinių sistemų inovatyvumas: „Bet kuris pastatas turi daug inžinerinių sistemų, kurių kiekvienai reikia valdymo elementų. Tačiau išmaniosios technologijos gali gerokai sumažinti jų kiekį, netgi iki vieno prietaiso, kuriuo valdoma viskas. Taigi vieno prietaiso gamybai reikės mažiau energijos, o po jo utilizavimo liks mažiau atliekų. Turime ne vieną pavyzdį, kaip vienas gaminys gali atstoti 10–15 prietaisų.“

Šiuolaikinių produktų galimybės

Interjere svarbus ne tik grožis ir komfortas, bet ir tvirtumas bei patikimumas, lengva priežiūra ir begalinės pritaikymo galimybės. Konferencijoje dalyvavusi kompanijos „DuPont“ atstovė Lenkijai ir Baltijos šalims Emilia Cichocka pristatė, kaip interjere suderinti higieną, funkcionalumą ir grožį.

Anot pranešėjos, visus tris šiuolaikiniame interjere svarbius aspektus gali sujungti prekių ženklo „Corian“ galimybės. Šio prekių ženklo gaminiai yra universalūs ir gali būti pritaikomi gyvenamosiose, viešosiose bei komercinėse patalpose.

Pasak E. Cichockos, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai pasaulis atsidūrė akistatoje su pandemija, gydymo įstaigų ar viešbučių interjeruose turi būti užtikrinamas ne tik ilgalaikiškumas, bet ir higiena. Taigi paviršiai, prie kurių prisiliečia žmogus, turi būti lengvai valomi ir dezinfekuojami.

Lietuvoje „Corian“ medžiagos ir produktai taip pat ne kartą buvo naudotos ir padėjo realizuoti ne vieno verslo centro viziją.

Žaliosios tendencijos ryškėja

Konferencijoje pranešimus skaitė ir savo išmintimi bei įžvalgomis dalinosi vieni geriausių savo srities ekspertų Lietuvoje – studijos „DO Architects“ vyresnysis architektas Vadimas Babij bei „Mild Studio“ įkūrėja, architektė Lina Bakienė.

Škotijoje studijavęs architektas kartu su „DO Architects“ komanda Vainių rūmams suteikė naują „Senatorių pasažo“ veidą, sukūrė „AltSpace“ erdvę ir kitus žinomus objektus. Pranešėjas, remdamasis jau sukurtais interjerais, konferencijoje kalbėjo apie darną interjere, architektūroje ir tarp žmonių. Jis atkreipė dėmesį į didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ biuro Naujamiestyje projektą, „EY“ biurą Paupyje ir SEB banko centrinę būstinę. Architektas išskyrė idėjos ir atmosferos svarbą interjere, nes tai padeda sukurti patogų ir tvarų objektą.

„Interjero projektavimui stiprų poveikį turi kontekstas, t. y. aplinka, kurioje yra objektas. Jis kartais gali netgi palengvinti projektavimo procesą, nes pasufleruoja sprendinius. Žmogus yra ta grandis, kuri turi galią kurti darną tarp aplinkos, architektūros ir vidinių erdvių“, – akcentavo V. Babij.

Architektė Lina Bakienė, suprojektavusi bei įgyvendinusi daugybę įvairios paskirties ir sudėtingumo projektų, kalbėjo apie interjero projektavimo sluoksnius. Ji tiki, kad erdvės ateityje taps dar funkcionalesnės, praktiškesnės ir individualiai pritaikytos. Be to, vis daugiau užsakovų tiki žaliuoju interjeru ir įžvelgia jo svarbą. Anot pranešėjos, tvarumas svarbus ne tik renkantis medžiagas, bet ir visame procese.

„Interjero dizainerio tikslas yra identifikuoti ir kūrybiškai išspręsti problemas, susijusias su funkcija ir interjero aplinkos kokybe. Aš interjerais netikiu, bet tikiu tuo, kad turime kurti erdvę, kurioje atsispindėtų aplinka, žmonės, istorija, o tvarumas yra labai svarbi, viską sujungianti dalis“, – tikino L. Bakienė.

Pranešėja išskyrė penkis interjero projektavimo sluoksnius, kurie sukuria tvarumą, t. y. erdvė, vizija, psichologinė būsena, medžiagos ir spalvos, technologijos. Minėtų sluoksnių svarbą architektė atskleidė remdamasi savo sukurtais erdvių interjerais: „Visada sakau, kad ne mes gyvensime sukurtame interjere, tad turime gerbti užsakovų nuomonę ir prioritetus. Mūsų tikslas – pasiekti erdvės atsiskleidimą ir jų norimą rezultatą.“

Tvarumo idėjos Kinijoje

Konferencijoje pranešimą apie statinių tvarumą skaitė ir 15 metų patirtį sukaupęs architektas Mindaugas Skrupskelis, jau kurį laiką gyvenantis ir kuriantis Kinijoje. Jo patirtis apima ne tik architektūrinį dizainą, bet ir miesto planavimą, interjerą bei gaminių dizainą. Pranešėjo teigimu, šiuolaikinė architektūra negali egzistuoti be tvarumo idėjų.

„Dar prieš porą dešimtmečių statinių tvarumas atrodė kaip utopija. Tuomet dar turėjome pasirinkimą, ar projektui suteikti tokią pridėtinę vertę, ar ne. Šiuo metu tokio pasirinkimo nebeturime. Tvarumas jau tapo esminiu statinio reikalavimu visame pasaulyje“, – akcentavo architektas.

M. Skrupskelis konferencijoje pristatė du projektus, kurie, jo įsitikinimu, kuria naujus tvarumo standartus Kinijoje. Abu statiniai bus Kinijos mieste Čengdu, turinčiame 11 mln. gyventojų. Šiame mieste pastarąjį dešimtmetį aktyviai vystomas naujas rajonas – Tian Fu.

„Tai yra projektas, kuriuo siekiama sukurti aukščiausių ekologinių standartų miestą-parką. Ši teritorija pagal savo plotą yra keturis kartus didesnė nei Vilnius ir dešimt kartų – nei Kaunas“, – kalbėjo pranešėjas.

M. Skrupskelis tvarumo siekį pavadino nauja architektūros pasaulį vienijančia filosofija, kuriai skiriamos didelės investicijos. Anot jo, tvarumo idėjos kur kas geriau įgyvendinamos besivystančiose šalyse, kurios turėjo daugiau resursų išnaudoti technologijų inovatyvumą.

Nors Lietuvoje tvarumo idėjos įgyvendinamos dar tik nedideliais žingsneliais, tačiau yra vilties, kad su architektų pagalba žaliasis interjeras taps tendencija, o ne pavieniais reiškiniais.