Architektas Vadim Babij: „Erdvėmis biuruose kuriame vidinę kultūrą“

2020 m. lapkričio 11 d.

Audinga Satkūnaitė.

audinga@structum.lt

Kilus antrajai pandemijos bangai, dauguma žmonių vėl dirba nuotoliniu būdu, savo namus paversdami biurais. Tačiau anksčiau ar vėliau darbuotojai grįš į tikrąsias darbo vietas. Ar jas ras tokias pačias? Kas turi didesnę įtaką biurų pokyčiams: pandemija ar pasikeitę darbuotojų poreikiai? O galbūt tai negali būti atsiejama?

Atviros erdvės tapo dinamiškesnės

Architektų biuro „DO Architects“ vyresnysis architektas Vadim Babij pastebi, kad dar visai neseniai daugelyje naujų verslo kompleksų buvo įrengiami atviro tipo (angl. open space) biurai. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija imta kvestionuoti ir po truputį keičiasi.

„Įvairios įmonės ieško ne tik fizinės vietos darbui atlikti, bet joms norisi dinamiškesnių erdvių. Tokių, kur būtų galima padirbėti triukšme, neformaliai aptarti reikalus prie puodelio kavos arba baro, privačiai pakalbėti telefonu, susitikti su didele komanda triukšmingai aptarti projekto. Biuro administratorius arba apsaugos darbuotojas nebėra tiesiog pozicija, formaliai užtikrinanti saugumą, jis tampa dinamiškos komandos dalimi“, – sako „Structum“ konferencijoje apie žaliąjį interjerą dalyvausiantis architektas V. Babij.

Anot jo, šį pokytį lėmė tai, kad darbo vieta pradėta vertinti kitaip, ji tapo lanksti, lengvai keičiama ir pritaikoma pagal kiekvieno poreikius.

„EY“ biuras Paupyje. Ievos Saugirdaitės nuotr.

„Žmonės suprato, kad aplinka padeda sukurti motyvuojantį, įkvepiantį gerąjį jausmą ir atskleisti kūrybinę energiją. Mes, architektai, tikime, kad erdvėmis planuojame ne tik patalpas, bet ir santykius tarp kolegų, jomis kuriame vidinę kultūrą“, – tikina pašnekovas.

Pasak V. Babij, įsirengti atviro tipo biurą įmonėms kainuoja mažiau, todėl anksčiau gyvavusi kabinetų sistema ilgainiui prarado savo populiarumą. Tačiau pamažu pradėjo ryškėti tokios koncepcijos trūkumai. Dirbant atviro tipo biure, darbo vieta tampa neindividuali.

„Dirbti vienoje erdvėje pagal korporatyvines taisykles be vietos individualiam darbui darbuotojams tampa be galo sunku. Tai jų neįkvepia ir nedžiugina. Tad dabar prasideda antra atviro tipo biurų banga, kuri siekia bendrą erdvę suskaidyti ir padaryti asmeniškesnę, žmogiškesnę, jaukesnę. Negalima sakyti, kad atviro tipo biuras nepasiteisino ar nyksta – jis keičiasi, prisitaikydamas prie pasikeitusių žmonių poreikių jausti ir visumą, ir asmeninę erdvę“, – mintimis dalijasi architektas.

Kairėje: „Uptown Park“ vestibiulis. Laimono Ciūnio nuotr.

Nebeliko ribos tarp laiko darbui ir laisvalaikio

V. Babij tikinimu, iš tiesų šiuolaikinių biurų tendencijas galima skirstyti į ikipandemines ir popandemines.

„Pandemija išryškino esminius dalykus, kas darbo vietoje yra svarbu ir natūralu. Tai buvo jaučiama ir anksčiau, tik gal nedrįsta apie tai garsiai prabilti. Žmogus juk nedirba su tūkstančiu kitų žmonių vienu metu, todėl ir jo darbo vieta negali būti 1 tūkst. kv. m erdvė. Žmogus turi savo nedidelį mastelį, todėl atsiradęs individualumas ir mažesnių grupių kūrimas tapo nauja tendencija“, – pabrėžia pašnekovas.

Pasak jo, šiuolaikinių biurų pokyčius lemia ne tik pandemija, bet ir besikeičiantys darbuotojų poreikiai. V. Babij pastebi, kad anksčiau žmonės labai aiškiai savo dieną skirstydavo į etapus: laiką darbui ir laiką po darbo, tačiau ši riba jau kurį laiką daugumos žmonių gyvenime išnykusi.

„Šiandien šios dvi dalys yra persipynusios, nes darbuotojai nori ne tik užsidirbti pinigų, bet ir realizuoti save. Žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia darbe, todėl tuo metu taip pat nori gyventi patogiai, maloniai, turiningai, jaukiai, įdomiai. Kai žmonės suprato, kad ir darbe jie gyvena, darbovietėse atsirado labai daug naujų funkcijų, įvairios papildomos vertės ir veiklos. Pavyzdžiui, kavos barai, alternatyvios minkštos darbo vietos, poilsio zonos, pokalbių kambariai, žaidimų kambariai, sporto salės, netgi masažo procedūros bei miego zonos“, – vardija architektas.

Šios papildomos erdvių koncepcijos yra labai prigijusios ir paplitusios daugumoje Lietuvos biurų. Jos, V. Babij teigimu, ne tik atlieka pagrindinę funkciją, bet ir kuria pridėtinę vertę darbovietei. Pavyzdžiui, kavos barai arba virtuvėlės darbe nėra skirtos vien kavai pasigaminti. Tai pagrindinės darbuotojų susitikimo vietos, kurios kompanijoms duoda labai daug naudos, nes kuria jų vidinę kultūrą, ją stiprina, žmonės daugiau bendrauja ir dalijasi.

Populiarėja tvarumo ir natūralumo idėjos

Pasak V. Babij, šiuolaikinio biuro tendencijas atspindi „DO Architects“ kurtas didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ biuro Naujamiestyje projektas.

„Planuodami šį projektą, atsižvelgėme į tai, kad „Vinted“ turi itin stiprią vidinę kultūrą, kuri tapo svarbia dalimi kuriant biurą, tad labai daug bendradarbiavome, vykdėme vidines apklausas, kalbėjomės“, – tikina pašnekovas.

Dešinėje: SEB banko centrinė būstinė. Norbert Tukaj nuotr.

Šio biuro išskirtinumą Lietuvos ir pasaulio mastu lemia dvi priežastys. Pirma, jis yra kompanijos kultūros ir vertybių atspindys. Antra, tai pirmas tokio dydžio biuras Naujamiestyje, kuris keičia mikrorajono veidą, kuria tam tikrą nuotaiką ir tampa pavyzdžiu kitoms įmonėms.

„Vinted“ biuras propaguoja miestietišką kultūrą. Pagrindinis įėjimas yra formuojamas iš Naugarduko gatvės pusės, tačiau patekimas į biurą – ne visai įprastas ir tipinis. Į jį patenkama per žaliąjį Naugarduko pėsčiųjų taką, o tuomet, atvėrus metalinius vartelius, atsiduriama „Vinted“ gatvės terasoje, iš kurios ir įeinama į pagrindinę biuro reprezentacinę erdvę“, – detaliai išpildytą idėją apibūdina V. Babij.

Kairėje: Įėjimas į „Vinted“ biurą. Laimono Ciūnio nuotr.

Lietuvoje vis labiau populiarėja tvarumo ir natūralumo idėjos, kurios buvo įgyvendintos ir kuriant „Vinted“ biuro erdvę. Pasak pašnekovo, interjero atmosferą padiktavo ir „Vinted“ filosofija, ir aplinka, kurioje kūrėsi naujas biuras.

„Kompanijos idėja „make second hand first choise“ (liet. „pirmiausias pasirinkimas – iš antrų rankų“) leido kitaip pažvelgti į standartu biuruose jau tapusias medžiagas, interpretuoti jas kitaip – visiškai naujai ir netikėtai. „Nurengtos“ gipskartonio sienos, nedažyto žaliavinio metalo laiptai, natūralaus pramoninio aliuminio šviestuvai, organiškais dažais dengtos statybinės MDF plokštės. Tai galima išvysti „Vinted“ biuro interjere“, – atskleidžia architektas.

Projektuojant biurą, kiekvienas įprastas statybų procesas buvo apgalvojamas naujai. Pavyzdžiui, kas yra galutinė apdaila? Ar tai būtinai keliais papildomais sluoksniais padengta plokštuma? Ar tai gali būti gruntas, nedažyto gipso plokštė, klijai, glaistas, nedažytas metalas, atitinkantys tvarumo sąlygą?

„Vinted“ biuro nuotr.

„Stengėmės kuo daugiau naudoti perdirbtų arba natūralių, lengvai atsinaujinančių medžiagų. Tarp pagrindinių apdailos ir baldų medžiagų buvo pasirinktas medis, betonas ir metalas. Akustikai pagerinti naudojamas perdirbtas porolonas, kamštis ir poliesteris, o perdirbto džinso kiliminę dangą bus galima ateityje perdirbti net keletą kartų. Visa tai padėjo sukurti pramoninei Naujamiesčio nuotaikai tinkantį kontekstualų biuro interjerą“, – teigia pašnekovas.

Analogiškas tvarumo, kontekstualumo ir vidinės kultūros kūrimo idėjas „Do Architects“ naudoja ir kituose savo projektuose. Nuotraukų galerijoje galite išvysti „EY“ biuro Paupyje, „Vinted“ biuro, SEB banko centrinės būstinės, „Uptown Park“ interjerų subtilybes.

Daugiau apie darną interjere „Do Architects“ vyresnysis architektas V. Babij kalbės lapkričio 26 d. vyksiančioje „Structum“ konferencijoje „Žaliasis interjeras – etiškas dizainas, sąmoninga disciplinos siekiamybė“.

Į nemokamą ONLINE konferenciją galite registruotis čia.

„Vinted“, Ievos Saugirdaitės, Norbert Tukaj, D. Gumbrevičiaus, Laimono Ciūnio nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/10/ismanusis7.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!