Gegužės mėnesį Barselonoje įteiktas Europos šiuolaikinės architektūros – „Mies van der Rohe” prizas. Konkurse, kuriam šiemet buvo pateikti beveik 400 projektų iš 38 šalių, didžiuoju prizu apdovanotas 530 socialinių būstų renovacijos projektas „Grand Parc Bordeaux”. Kas du metus apdovanojamas skiriamas naujam architektūros kūriniui, kuris geriausiai atspindi europietiškos architektūros vertybes: architektūros kokybę konceptualumo, socialiniu, kultūriniu, techniniu ir konstrukciniais aspektais, taip pat propaguoja Europos miesto, kaip tvaraus, išmanaus miesto ir europietiškosios ekonomikos centro, modelį. Trijų daugiabučių atnaujinimo projektą „Grand Parc Bordeaux” sukūrė Prancūzijos architektų komanda: Anne Lacaton, Jean Philippe Vassal, Frederic Druot ir Christophe Hutin.
Etiškos ir atsakingos architektūros poreikis
Kodėl antrą kartą daugiabučio renovacija? „Mano nuomone, Lacaton ir Vassal projektas pralenkia mūsiškį, nes architektai sukūrė didžiulę pridėtinę vertę – papildomas erdves – būstuose. Įspūdį daro ir tai, kaip buvo organizuojamas procesas: gyventojai rekonstrukcijos metu liko gyventi savo būstuose, o tai – didelis iššūkis“ – sako 2017-ųjų metų „Mies van der Rohe” prizo nugalėtojas, šių metų prizo vertinimo komisijos narys architektas Kamiel Klaasse.
Akyliau stebintiems šio prizo istoriją, toks finalas labai iškalbingas ir kartu priverčiantis kilstelėti antakį. Prieš du metus geriausio Europos pastato laurus nuskynė taip pat rekonstruotas daugiabutis Amsterdame. „Mies van der Rohe” prizo komisija ir organizatoriai nuosekliai siunčia aiškią žinutę: Europa orientuojasi ne į įspūdingas formas, bet į etišką ir atsakingą architektūros turinį ir esamų resursų panaudojimą, – skelbia Lietuvos architektų sąjungos atstovai.
Apie daugiaubučių renovacijos temos iššūkius, svarbiausias vertybes ir įdomiausius išradimus atnaujinant būstą laidoje „Reikia architekto” Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė šiandien kalbino projekto „Grand Parc Bordeaux“ autorius: Anne Lacaton, Jean-Philippe Vassal ir Christophe Hutin.
„Mes tikime, kad ne architektas, o žmogus turi nuspręsti kaip nori gyventi. Taip pat šiuo projektu įrodėme, kad senuose daugiabučiuose galima įrengti erdvius būstus. Seni daugiabučiai nėra blogi, tik jų priežiūrai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Gali gyventi nuostabiame pastate, bet jeigu šalia nebus nuostabių erdvių, tai bus ne miestas, tai bus triušio ola”, – sako kalbinami architektai.
Tik apšiltinti – neužtenka
Kaip sako Anne Lacaton, Jean-Philippe Vassal ir Christophe Hutin, svarbiausia yra sukurti gerą erdvę gyventi. O tai reiškia nejausti suvaržymų. Erdvė turi suteikti laisvę. Renovacija susijusi tik su techninių parametrų pagerinimu – klaida, kurią prancūzai irgi darė. Gamta suteikia daug resursų, tai galima panaudoti sumaniai, kuriant balkonus, žiemos sodus. Deja, inovacijoms skintis kelią šioje griežtų teisinių kanonų reguliuojamoje srityje nėra lengva.
„Kiekvienas eurais išleistas renovacijai turi pakelti gyvenamosios erdvės kokybę. Renovaciją apribojant tik apšiltinimu, darome žalą. Šiandien Prancūzijoje jau yra griaunami prieš du dešimtmečius renovuoti daugiabučiai. Todėl vietoj to, kad pasirinktume įprastą apšiltinimo formą, Bordo daugiabučiuose įrengėme žiemos sodus – papildomą konstrukciją.Butą nuo žiemos sodo skiria termo užuolaida. Taigi, žiemos sodai ne tik padidina būstus beveik 50 kv. m, bet juos ir apšiltina. Kartu su gyventojais identifikavome problemas ir pasiūlėme sprendimus. Vieno buto renovacijai skyrėme vos 12 dienų. Lygiai tiek, kiek reikia ir standartinės renovacijos metu. Beje, gyventojai gyveno renovuojamuose būstuose. Tai efektyvumo strategija – būti kukliai dosniam.”, – pasakoja Rūtos Leitanaitės kalbinami pašnekovai.
Kita vertus, dažnam kyla klausimas dėl žiemos sodų įrengimo projektuose, kurie vystomi prie saulėtos viduržemio jūros. Architektai tikina, kad žiemos sodai yra ne tik šaltojo klimato zonos projektų sprendimas. Žiemos sodas gali būti integruojamas ir šilto klimato zonose vystomuose projektuose. Kaip pavyzdį, architektai nurodo, kad šiame projekte vieni žmonėms žiemos sodą pavertė svetaine, kiti – sporto sale, tretieji – sukūrė tikrą atogrąžų mišką…
Į klausimą kuo labiausiai džiaugiatės šiame projekte, architektai pasakoja, kad jie siekė sukurti turinį, o ne formą, todėl labiausiai džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe tų gyventojų, kurių būstai buvo renovuojami. „Didžiausia šio objekto vertė – ten gyvenusiųjų žmonių identitetas. Sename pastate gyvenimas jau yra. Ten jų paveldas. Architektas neturėtų ateiti ir sugriauti jų gyvenimą. Mes norėjome pabrėžti gyventojų istorijas”, – sako kalbinami architektai.
