Nepaisant infliacijos, sumažėjusios naujai statomo būsto pasiūlos ir kainų pokyčio, Lietuvos gyventojų poreikis įsikurti nuosavame būste auga ir šiemet. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pastebi, kad pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimos valstybė suteikia vis didesnę paramą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, praėjusiais metais pirmajam jaunų šeimų būstui regione įsigyti skirta 37 mln. eurų valstybės paskata – 14,4 mln. daugiau negu 2020 metais. Tačiau NT projektų vystytojai pastebi, kad daugelis klientų nėra informuoti apie subsidijų galimybę ir dėl to jomis nepasinaudoja.
Pirkti NT skatina lengvatos būsto įsigijimui
Privačios kotedžų gyvenvietės „Angelavos vilos“ pardavimų vadovė Eglė Karalienė atkreipia dėmesį, kad būsto pirkėjams gali būti suteikiama galimybė pasinaudoti išperkamąją nuoma ar gauti valstybės finansinę paramą. Jos teigimu, nemažai daliai pirkėjų Klaipėdos rajone būtent šie veiksniai ir leidžia įsigyti nuosavą būstą.
„Jauni žmonės ne visuomet pirmąjį būstą gali įsigyti savo jėgomis, todėl klientams visuomet primename apie galimybę gauti lengvatas. Svarbu, kad projekto vieta ir statomi namai atitiktų visus reikalavimus būtinus gauti valstybės paramą, kuri gali siekti nuo 15 iki 30 proc. Kredito sumos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus.
Taip pat siūlome įsigyti būstą̨ pasinaudojus išperkamąja nuoma, t.y., atsižvelgiant į kliento norus ir galimybes, padedame pasirinkti patogiausią ir tinkamiausią pradinio įnašo kaupimo intensyvumą ir laikotarpį, kuris gali siekti iki 2 metų. Į galutinę kainą įskaičiuojami visi sumokėti pinigai, o pasibaigus statybos ir apdailos darbams, klientai gali kreiptis į banką dėl paskolos gavimo ir būstas perduodamas jiems“, – teigia MKF atstovė.
E. Karalienė priduria, kad valstybės, šalies bankų ar kredito unijų siūlomomis lengvatomis pasinaudoja ne visi.
„Pastebime, kad jauni žmonės dažnai dar nėra susidūrę su valstybės parama ar bankais, ir suprasti kai kuriuos dokumentus yra sudėtinga, dėl šios priežasties informacija dažnai yra interpretuojama klaidingai ir galimybės lieka neišnaudotos“, – sako E. Karalienė.
Klaipėdos rajone daugėja naujakurių
Klaipėdos rajono savivaldybė informuoja, kad rajono gyventojų skaičius kasmet auga. Pastebima tendencija, kad gyventojų skaičius didėja ne tik dėl gimstamumo, bet ir dėl naujakurių. 2020 m. buvo išduoti 928, o pernai – 1104 statybos leidimai. Šiemet per kelis 2022 metų mėnesius jau išduoti 89 statybos leidimai. Sparčiausiai plečiasi priemiestinės rajono seniūnijos – Sendvario ir Priekulės bei teritorijos aplink Gargždus.
Savivaldybės atstovai dalinasi, kad Klaipėdos rajono gyventojai vis dažniau pretenduoja ir į finansinę paskatą pirmam būstui regione įsigyti. 2021 m. Klaipėdos rajono savivaldybė gavo ir išnagrinėjo 1252 gyventojų prašymus, o 2020 metais jų buvo 935.
Noras turėti nuosavą būstą išaugo dvigubai
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė atskleidžia, kad lyginant su 2020 m., Šiaulių banke stebimas bene dvigubas sutarčių būsto kreditui augimas.
„Iš tiesų matome didelį augimą, tačiau turime nepamiršti, kad užpernai, paskelbus pirmąjį karantiną, nekilnojamojo turto sandorių kiekis drastiškai sumažėjo dėl neapibrėžtumo ir pilnai atsigavo tik antrą metų pusmetį“, – kalba D. Kalvaitienė.
Pasak Šiaulių banko atstovės, nuosavo būsto įsigijimą skatina įvairios priežastys. Ji pastebi, kad karantinas suformavo norą pakeisti gyvenamą vietą, o augančios būsto nuomos kainos privertė priimti sprendimą įsigyti būstą nieko nelaukiant.
„Gyvenamosios vietos keitimo poreikis itin išaugo po karantino, kai žmonės daugiau laiko praleido namuose ir suprato, kad turimas būstas jau per mažas, nepatogus, neatitinka šeimos poreikių ir metas jį keisti. Taip pat galėčiau išskirti kainų augimą – pradėjus augti nuomos kainoms, o atlyginimų augimui jų nepasivejant, klientai pradeda labiau svarstyti, ar verti toliau nuomotis turtą ir mokėti vis augančią nuomą ar įsigyti turtą, žinant, kad nors palūkanos ir gali svyruoti, tačiau pačios paskolos suma per terminą nebepasikeis“, – priežastis atskleidžia D. Kalvaitienė.
