Nors karantinas eina į pabaigą, ekonomistai sako, kad situacija keičiasi labai greitai, todėl visos ekonominės prognozės daromos ne ilgesniam nei kelių savaičių terminui. Ir nors apie galimą krizę ekonomistai kalba atsargiai, apie ekonominį nuosmukį arba recesiją duomenų nemažai. Jau dabar prognozuojamas nuo 5 iki 8 proc. nuosmukis. Kaip tai paveiks statybų sektorių?

Naujų projektų neplanuoja

Prieš mėnesį interviu su žiniasklaidos atstovais metu įmonių grupės EIKA vadovas Domas Dargis apie karantino laikotarpį, kupiną iššūkių, sakė: „Ką šiuo metu statome, tikrai pabaigsime. Tačiau planuotų projektų startas kol kas yra nežinioje. Mes nežinome, kaip prognozuoti rinkos pardavimus, nes jie šiuo metu yra visiškai sustoję. Jei žiūrėtume į 2008–2009 metų, atsigavimas buvo labai lėtas. O dabar lūkesčiai labai stipriai priklausys nuo valdžios reakcijos – kiek ji greitai įpumpuos pinigų“.

„Man patiko „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico mintis: jei pedalus pradėsi minti, kol dviratis nesustojo, jis, pasvirduliavęs, nuvažiuos toliau. Bet jei dviratis sustos, pedalų minti negalėsi – tiesiog nugriūsi. Jei ta didžiulė pinigų suma, kurią planuojama skirti, suvažiuos į ekonomiką per kokius tris mėnesius, manau, tas dviratis gali pasvirduliavęs nuvažiuoti. Manau, kad vystytojai tokiu atveju kantriai išlauktų“, – sakė D. Dargis.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos (EVF) fakulteto docentės dr. Jonė Kalendienės, reiktų išskirti jo dalis. „Tikėtina, kad gyvenamieji ar ofisų pastatai pajus rimtą sustojimą.  Galima sakyti, privataus statybų verslo ateitis artimiausiu metu nėra labai perspektyvi. <…> Kalbant apie statybų projektus, kuriems numatyta valstybės parama – jie, tikėtina, pajus net augimą, nes valstybės numatytos lėšos pastatų statymui, renovacijai, kelių tiesimui ir pan. yra įspūdingos“, – konstatuoja VDU mokslininkė.

Praėjusią savaitę, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad dauguma NT plėtotojų jaučia sugrįžusį susidomėjimą.

„Jeigu pirmosiomis karantino savaitėmis buvo fiksuotas smarkus srautų internetinėse svetainėse kritimas, šiandien dauguma pagrindinių plėtotojų pastebi, kad jis atsistatė beveik į pradinę padėtį, juos vejasi ir gyvi susitikimai dėl būsto apžiūrų. Labiausiai pagyvėjimas jaučiamas ekonominės klasės būsto segmente, kur pirkėjai renkasi būstą šeimai. Itin sumažėjęs investuotojų aktyvumas – galima numanyti, kad jie neskuba, laukia daugiau aiškumo dėl ekonomikos atsigavimo“, – sako M. Statulevičius.

Medžiagų tiekimas nestoja

Būsto energijos taupymo agentūra skelbė, kad karantino metu įmonėms buvo atsiradęs statybinių medžiagų trūkumas. Tad net jeigu klientų susidomėjimas grįžta,  tai gali pakoreguoti projektų kainas.

UAB „DSV Lithuania“ vadovas darbui su svarbiausiais klientais Petras Baltusevičius pasakoja, kad transporto sektorius nestoja, turi transporto „koridorius“ kurie veikė net ir griežčiausių karantino apribojimų sąlygomis.

„Tad net jeigu bus „antra banga“, transporto sektorius jį sutiks dar geriau pasiruošęs. Tam tikrų statybinių medžiagų galėjo trūkti, bet ne dėl logistikos, o dėl to, kad Prancūzijoje, Italijoje užsidarė ar laikinai veiklą sustabdė gamyklos. Taigi, buvo kas važiuos ir kaip nuvažiuos, bet nebuvo kur“, – teigia P. Baltusevičius.

Kalbant apie visus sektorius, neišskiriant statybų, pervežimų srautas sumažėjo apie 20 proc. Nors, kaip pripažįsta P. Baltusevičius, baldų, cheminių medžiagų, tokių kaip dažai, produktų pervežimai nesumažėjo. Nepaisant srautų (ne)pasikeitimo, karantino metu nemažai klientų kreipėsi, prašydami peržiūrėti sutartis.

„Klientai kreipėsi, norėdami peržiūrėti kainodarą. Daugelis klientų apeliavo į sumažėjusias kuro kainas. Sutartys būdavo peržiūrimos vardan gerų santykių, o tam tikrų kuro kainų (kaip bendros sąnaudų dalies) svyravimų esti visada”, – pasakojo P. Baltusevičiaus.

Įkainius keitė ir lietuvių gamintojai, kurie medžiagas prekėms atsiveža iš užsienio. Tad peržiūrėtos statybos projektų sąmatos.

Sutartiniai įsipareigojimai nedingsta

Teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Žygimantas Pacevičius atkreipia dėmesį, kad sumažėjusios kuro kainos nėra tinkamas argumentas vienašališkai nutraukti arba reikalauti pakeisti sutartis, nebent tokia galimybė būtų numatyta sutartyje. Apie užsakovo teisę reikalauti kainos sumažinimo galima būtų kalbėti nebent tuomet, jeigu rinkoje reikšmingai sumažėtų pačios krovinių gabenimo paslaugų kainos. Tačiau užsakovams paprasčiau tokiu atveju būtų atveju kreiptis į kitą vežėją ar ekspeditorių, kuris siūlo mažesnę kainą, nebent yra galiojantis užsakovo įsipareigojimas krovinius gabenti naudojantis konkretaus subjekto paslaugomis.

Apie sutarties keitimą, nutraukimą ar atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą galima kalbėti esant force majeure (nenugalimos jėgos) arba hardship (įsipareigojimų vykdymo pasunkėjimo) aplinkybėms, tai yra kai sutarties vykdymas vienai iš šalių atitinkamai arba tampa neįmanomu, arba iš esmės pasunkėja. Kartais šalys sutartyse numato tokias  situacijas reguliuojančias nuostatas.

Esminis hardship ir force majeure skirtumas yra tas, kad apie hardship taisyklių taikymą galime kalbėti tuo atveju, kai sutarties įvykdymas iš esmės yra įmanomas, nors ir pasunkėjęs. Pavyzdžiui, pabrangsta medžiagos, kurios reikalingos, kad sutarties šalis pagamintų užsakymo įvykdymui reikalingas prekes.

„Force majeure atvejai yra labai reti ir, kaip rodo teismų praktika, juos įrodyti sudėtinga. Dažniau susiduriama su hardship situacijomis.

Esant hardship aplinkybėms, sutarties šalis gali prašyti pakeisti sutartį arba ją nutraukti. Tačiau sutartį dėl tam tikrų aplinkybių pakeisti arba nutraukti dėl pageidaujanti sutarties šalis privalo įrodyti, kad: i) dėl tų aplinkybių sutarties įvykdymas tapo iš esmės sudėtingesniu (pavyzdžiui, padidėjo sutarties įvykdymo kaina); ii) šios aplinkybės atsirado arba nukentėjusiajai šaliai tapo žinomos po sutarties sudarymo; iii) šių aplinkybių atsiradimo sutarties sudarymo nukentėjusioji šalis negalėjo protingai numatyti; iv) šių aplinkybių nukentėjusioji šalis negalėjo kontroliuoti, o taip pat negalėjo užkirsti joms kelio; v) nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Jeigu vertintume procentine išraiška, manau, kad 30 ir daugiau procentų siekiantis sutarties įvykdymo pasunkėjimas atskirais atvejais jau galėtų būti laikomas esminiu“, – sakė Žygimantas Pacevičius.

Advokatas primena, kad sutarties dėl nenugalimos jėgos ar dėl hardship aplinkybių neįvykdžiusi šalis privalo apie atitinkamas aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui pranešti kitai šaliai kaip įmanomai greičiau. Priešingu atveju tokia šalis gali tapti atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius arba teismas atskirais atvejais netgi gali atsisakyti ginti jos teises.

Net jeigu nesumažės klientų aktyvumas ir nepadidės statybos sąnaudos, gali atsirasti nenumatytų nuostolių dėl neapibrėžtumo, kurį dabar išgyvena rinkos.

@Asociatyvi nuotr.